Geriausių Lietuvos krepšininkų penkiasdešimtukas (20–16 vietos)

(29)
Gegužės 23 d. 07:00
Antrąjį dešimtuką pradeda LKL lyderiaujančių komandų žaidėjai (BNS nuotr.)
Antrąjį dešimtuką pradeda LKL lyderiaujančių komandų žaidėjai (BNS nuotr.)
Rokas Liolaitis
Krepsinis.net

Krepsinis.net pristato Lietuvos krepšininkų reitingą. Penketas portalo žurnalistų surikiavo savo nuomone pajėgiausius šalies žaidėjus, o bendras to rezultatas pateikiamas jūsų teismui.

Edgaras Pulkovskis, Gabrielė Miknevičiūtė, Karolis Tretjakas, Tautvydas Kubilius ir Rokas Liolaitis sudėliojo savo penkiasdešimtukus, kiekviename iš jų aukščiausią vietą užėmęs krepšininkas gavo 50 taškų, antras – 49, trečias – 48 ir taip toliau. Žaidėjai išrikiuoti pagal bendrą taškų sumą, o esant lygiam rezultatui – pagal aukščiausią individualiame penkiasdešimtuke užimtą vietą.

Žaidėjai buvo vertinami pagal šį sezoną pademonstruotą meistriškumo lygį, neatkreipiant dėmesio į jų praeities pasiekimus ar ateities perspektyvas. Taip pat daugiau svorio buvo suteikiama individualiems pasirodymams, komandinius rezultatus paliekant nuošalyje.

41–50 vietos>>

36–40 vietos>>

31–35 vietos>>

26–30 vietos>>

21–25 vietos>>

Jokubaitis Jokubaitis

20. Rokas Jokubaitis (Kauno „Žalgiris“, 134 taškai)

Statistika LKL: 17 minučių, 7,4 taško (46 proc. trit.), 2,1 atk .kam., 2,7 rez. perd., 8,9 naud. bal.

Statistika Eurolygoje: 6 minutės, 2,2 taško, 0,5 atk. kam., 1,3 rez. perd., 2 naud. bal.

R.Jokubaičio vaidmenys LKL ir Eurolygoje buvo itin skirtingi, todėl jo sezoną vertinti yra sunku. LKL jis niekuo nenusileido ilgamečiams „Žalgirio“ veteranams, priešingai, buvo penktu rezultatyviausiu ekipos žaidėju. Tuo tarpu Eurolygoje po praėjusio sezono vieta rotacijoje nesutvirtėjo, nors prie to prisidėjo ir nuolat kankinusio smulkios traumos.

Savo žaidimą „Žalgirio“ sistemos produktas ir vėl grindė patikrintais ginklais – sumanumu, šaltakraujiškumu, savalaikiu perdavimų skirstymu ir užtikrintais prasiveržimais. Kairiarankis savęs nevadina snaiperiu, o ir jo metimo technika nėra itin patraukli akiai, tačiau šį sezoną tritaškiai jam krito pasakiškai (3/6 Eurolygoje ir 16/35 LKL), o būtent tai galima laikyti didžiausiu patobulėjimu po praėjusio sezono.

Klaustukų vis dar kyla gynyboje, nors su tokiomis problemomis ir susiduria daugelis jaunuolių. 19 metų 193 cm ūgio įžaidėjas gana dažnai prastai įvertina situacijas savo aikštės pusėje, tačiau čia supratimas turėtų ateiti su patirtimi. Jis nepasižymi išskirtiniu greičiu ar atletiškumu, tačiau turi itin tvirtas kojas ir ilgas rankas, todėl gynyboje potencialo taip pat nestokoja.

R.Jokubaičio proveržiu galėjusį sezoną pristabdė visi įmanomi faktoriai, tačiau įžaidėjas vis tiek spėjo pademonstruoti savo privalumus. Sunku nuspėti, kokie jo skaičiai būtų kitose LKL komandose, kur jis gautų didesnę rolę, tačiau tuo pačiu neturėtų tiek progų sukuriančių bendraklubių. Akivaizdu, kad jauniausiu žaidėju „Žalgiryje“ ir Lietuvos rinktinėje jis tapo ne avansu, o iš ties to nusipelnydamas, ką parodė ir rungtynėse prieš Čekiją. Jam viskas dar prieš akis, tačiau ir dabartinis vaizdas yra itin pozityvus.

Echodas Echodas

19. Martynas Echodas (Vilniaus „Rytas“, 158 taškai)

Statistika LKL: 18 minučių, 9,7 taško (66 proc. dvit.), 4,9 atk. kam., 0,9 rez. perd., 12,6 naud. bal.

Statistika Europos taurėje: 18 minučių, 9,4 taško (58 proc. dvit.), 5,5 atk. kam., 0,2 rez. perd., 12,4 naud. bal.

M.Echodo sezonas toli gražu nebuvo idealus, tačiau tarp „Ryto“ „bokštų“ būtent jis paliko solidžiausią įspūdį, nors taip pat buvo kamuojamas traumų, o sezono eigoje tarsi ir turėjo iš naujo pelnyti Dainiaus Adomaičio pasitikėjimą. Itin apmaudu, kad įsibėgėjusio aukštaūgio sezonas baigėsi dar sausį.

Ženklaus progreso 22 metų 206 cm ūgio vidurio puolėjui pademonstruoti nepavyko, o Europos taurėje jo rodikliai ir nežymiai smuktelėjo. Vis dėlto jo perspektyvos ir toliau palieka teigimą įspūdį. M.Echodas yra vienas atletiškiausią ateinančios kartos aukštaūgių ir puolime tai išnaudoja gerai. Aukštas šuolis, mobilumas ir plastika leidžia jam efektyviai rinkti taškus, nors dažniausiai tam prireikia ir kamuolį įvedančio gynėjo pagarbos. Progas po krepšiu jis išnaudoja efektyviai, o ir žiūrovus dėjimais pradžiugina tikrai dažnai.

M.Echodo žaidime iki šiol neatsirado tritaškių ar vidutinio nuotolio metimų, o ir jo baudų metimų pataikymas nėra itin užtikrintas (per karjerą tik kartą peržengė 70 procentų). Vis dėlto didžiausia kauniečio problema išlieka gynyba, kurioje prieš kitus vidurio puolėjus dažnai pritrūksta tiesiog jėgos ir masės. Sudėjimu M.Echodas apskritai labiau primena sunkųjį krašto puolėjo, tačiau į šią poziciją pereiti neleidžia metimo iš distancijos stygius.

„Ryto“ aukštaūgis tapo vos trečiuoju lietuviu per karjerą pelniusiu Europos taurės „Kylančios žvaigždės“ apdovanojimą ir tikrai turi įgūdžių šį titulą pateisinti. Dabar dar sunku nuspėti, kiek aukštai gali kilti jo žvaigždė, tačiau šiuo metu teisingiausias kelias atrodo raumenų auginimas ir bandymas tapti sumažinta Jono Valančiūno versija.

Jankūnas Jankūnas

18. Paulius Jankūnas („Žalgiris“, 164 taškai)

Statistika LKL: 15 minučių, 6,1 taško (48 proc. trit.), 4,4 atk. kam., 1,3 rez. perd., 10,2 naud. bal.

Statistika Eurolygoje: 13 minučių, 3 taškai (14 proc. trit.), 3,1 atk. kam., 0,8 rez. perd., 4,9 naud. bal.

Veteranas karantine atšventė jau 36-ąjį gimtadienį. Šis sezonas Eurolygoje jam buvo prasčiausias, statistiškai nusileidęs ir debiutui 2003–2004 metų sezone, tačiau aukštaūgis išlieka naudingas prestižiniuose turnyruose, todėl jo nurašyti dar nereikėtų.

Sezoną P.Jankūnas pradėjo naudingu žaidimu, efektyviai talkindamas komandoms lyderiams LKL, bet prieš karantiną jo sportinė forma buvo smuktelėjusi. Tokiame amžiuje, tai yra suprantama. Užtenka prisiminti, kad dabartinis jo treneris Šarūnas Jasikevičius karjeros pabaigoje taip pat jėgas paskirstydavo, aukščiausią formos tašką pasiekdamas lemiamose kovose. Iš P.Jankūno taip pat daugiau buvo galima tikėtis lemtingoje sezono stadijoje.

P.Jankūnas šį sezoną jau užėmė kuklesnę rolę puolime, darydamas tai, ką išmano geriausiai – rinkdamas kamuolius, provokuodamas pražangas bei alkūnėmis apsunkindamas bet kurio varžovo gyvenimą. Kartais susidarydavo įspūdis, kad „Žalgirio“ kapitonas labiau susitelkęs yra būtent į pražangos provokavimą, o ne bandymą aikštėje nuveikti kažką patrauklesnio gerbėjams. Jo vizitine kortele tapę metimai iš vidutinio nuotolio šį sezoną dažnai strigo, tačiau LKL fantastiški laidyti tritaškiai parodo, kad ties P.Jankūnu atsipalaiduoti dar negalima.

LKL „žiedų valdovu“ tapęs P.Jankūnas susišlavė jau 14-ąjį šio turnyro trofėjų. Tokių ilgamečių kovų suteikta patirtis aikštėje dar tikrai praverčia, o ir jaunesni komandos žaidėjai visada mandagių jo pamokų turėtų klausytis su malonumu. „Žalgirio“ ramybės simboliu tapusio kauniečio žaidimo lygis jau nesiekia žaidimo Lietuvos rinktinėje, tačiau jis išlieka tarp elitinių šalies aukštaūgių.

Dimša Dimša

17. Tomas Dimša (Panevėžio „Lietkabelis“, 165 taškai)

Statistika LKL: 27 minutės, 14,1 taško (40 proc. trit.), 2,7 atk. kam., 3,6 rez. perd., 13,9 naud. bal.

Statistika FIBA Čempionų lygoje: 27 minutės, 13,2 taško (44 proc. trit.), 1,8 atk. kam., 3,3 rez. perd., 10,7 naud. bal.

T.Dimša pagaliau pradėjo vytis jam pieštą karjeros kreivę. Prieš keletą metų jau sunku buvo patikėti, kad tarp 1994-aisiais gimusių vaikinų būtent T.Dimša, o ne Marius Grigonis ar Lukas Lekavičius buvo laikomas perspektyviausiu, tačiau jo talentas pagaliau skleistis ėmė Utenoje, o šį sezoną Panevėžyje pakilo į visiškai kitą lygį.

Labiau dėl savo atletinių savybių vertintas T.Dimša nepasižymi jų išnaudojimu vyrų krepšinyje, tačiau atrado savyje nelaukto potencialo. Jam prireikė penkių sezonų LKL, kad pagaliau perkoptų 30 procentų tritaškių pataikymą, bet šį sezoną jis tapo tikru snaiperiu, tiek LKL, tiek Čempionų lygoje atakuodamas pavydėtinais procentais.

T.Dimša išlieka „combo“ gynėju, kuris gali tiek pats efektyviai ir efektingai rinkti taškus, tiek prisidėti prie žaidimo organizavimo. Drastiškai pagerintas taiklumas tiesiog atrišo jam rankas puolime – pridėtas pavojus ties perimetru leido surasti ir naujų progų prasiveržimams, taip tampant vienu svarbiausių „Lietkabelio“ puolimo ramsčių. Tiek statistiškai, tiek vizualiai galingas sezonas gali nutiesti jam kelią ir iki gerokai solidesnio kontrakto, galimai ir pajėgesniame klube. Tiesa, „Lietkabelio“ žaidimo Europos taurėje atveju, likimas Panevėžyje jam būtų turbūt geriausias variantas.

26 metų 195 cm ūgio gynėjas šį sezoną spėjo debiutuoti ir Lietuvos rinktinėje. FIBA „lange“ prieš belgus ir čekus kauniečiui itin sublizgėti nepavyko, tačiau ir iš konteksto ženkliai jis neiškrito. Šiuo metu jis nesiekia pagrindinės Lietuvos rinktinės keliamų aukštų standartų, tačiau ateityje tai neatrodo neįmanoma.

Milaknis Milaknis

16. Artūras Milaknis („Žalgiris“, 168 taškai)

Statistika LKL: 19 minučių, 7,6 taško (44 proc. trit.), 1,3 atk. kam., 0,7 rez. perd., 6,6 naud. bal.

Statistika Eurolygoje: 22 minutės, 7,4 taško (40 proc. trit.), 1,5 atk. kam., 0,6 rez. perd., 5,7 naud. bal.

A.Milaknio sezonas taip pat neišvengė bangelių – sezono pradžioje jis kiek strigo kartu su visu „Žalgirio“ puolimu, tačiau įgavęs pagreitį dažniausiai nepalikdavo rungtynių be Nemuno saloje taip pamėgtų jo tritaškių.

„Žalgirio“ gynėjas išlieka vienu unikaliausių snaiperių Lietuvos istorijoje. Labai ilgai į kalną kilusi jo karjera realių vaisių nešti pradėjo tik artėjant trisdešimtmečiui, o dabar jo sprintai pro galinę liniją ir landžiojimas iš už užtvarų turėtų būti rodomi kaip pavyzdys jauniesiems žaidėjams. A.Milaknis kasmet pridėdavo po naują patikimą komponentą (pirma atakavo tik iš statiškų padėčių, vėliau pradėjo mesti išbėgus iš užtvarų, galiausiai pridėjo ir keletą kamuolio sumušimų bei apgaulingų judesių, „praskraidinant“ vėluojantį oponentą.

Tritaškių serijos dažnai užgožia kitas A.Milaknio savybes. Gynėjas yra nuvertinamai atletiškas, gali išvystyti didelį greitį, o ir gynyboje demonstruoja pagirtiną žaidimą, sugebėdamas išlikti tarp krepšio ir oponento, o dažnai atlaikydamas ir fizinę kovą prieš drūtesnius varžovus. Žinoma, jis nėra gynybos ar atakų organizavimo specialistas, tačiau ir nuvertinti šių jo savybių nereikia. Būtent vidutiniam Eurolygos žaidėjui nenusileidžiantys jo atributai iškelia A.Milaknį virš tokių aiškiai išreikštų snaiperių kaip Martynas Gecevičius ar Deividas Dulkys.

Dėl vėlyvos brandos A.Milaknio debiutas rinktinėje įvyko tik sulaukus 29-erių. Tiesa, šis iškart buvo paženklintas Europos čempionato sidabro medaliu. Sunku pasakyti, ar kitą vasarą 33 metų 195 cm ūgio veteranas dar sutiktų paaukoti rinktinei, tačiau šios vairą perėmus Dariui Maskoliūnui, tokio scenarijaus griežtai atmesti nereiktų.

Padėkite mums kurti gerą turinį - tapkite Krepsinis.net rėmėju >>

29 komentarai
Naujausi komentarai (29)
Geriausiai ivertinti (29)
PRO komentarai
i
Noriu gauti pranešimus apie atsakymus į mano komentarą Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Komentuoti
Daugiau komentarų
Atsakyti