Geriausių Lietuvos krepšininkų penkiasdešimtukas (40–36 vietos) (36)

Krepsinis.net pristato Lietuvos krepšininkų reitingą. Penketas portalo žurnalistų surikiavo savo nuomone pajėgiausius šalies žaidėjus, o bendras to rezultatas pateikiamas jūsų teismui.

Edgaras Pulkovskis, Gabrielė Miknevičiūtė, Karolis Tretjakas, Tautvydas Kubilius ir Rokas Liolaitis sudėliojo savo penkiasdešimtukus, kiekviename iš jų aukščiausią vietą užėmęs krepšininkas gavo 50 taškų, antras – 49, trečias – 48 ir taip toliau. Žaidėjai išrikiuoti pagal bendrą taškų sumą, o esant lygiam rezultatui – pagal aukščiausią individualiame penkiasdešimtuke užimtą vietą.

Žaidėjai buvo vertinami pagal šį sezoną pademonstruotą meistriškumo lygį, neatkreipiant dėmesio į jų praeities pasiekimus ar ateities perspektyvas. Taip pat daugiau svorio buvo suteikiama individualiems pasirodymams, komandinius rezultatus paliekant nuošalyje.

Taškų iš viso sulaukė 62 skirtingi žaidėjai. Paminėjimo vertus ir žemiau 40-tosios vietos likusius žaidėjus galima rasti čia.

Žukauskas

40. Eigirdas Žukauskas (Permės „Parma“, 69 taškai)

Statistika Vieningoje lygoje: 26 minutės, 10,3 taško (29 proc. trit.), 4,9 atk. kam., 1,9 rez. perd., 11,1 naud. bal.

E.Žukauskas yra vienas tų lietuvių, kuris užsienyje karjerą klojasi solidžiau nei gimtinėje. Dar 2014–2015 metų sezone jis žaidė NKL, o LKL spėjo sukurti vienintelį solidų sezoną, kai 2017–2018 metais tapo Prienų klubo lyderiu. Legionieriaus duona jam šiuo metu išties yra skalsesnė ir to negalima suversti Permės klubo vairą prieš metus perėmusiam Kaziui Maksvyčiui, nes praėjusį sezoną E.Žukausko skaičiai buvo dar solidesni.

Lietuvio žaidimo stilius primena europietišką mišinį tarp lengvojo ir sunkiojo krašto puolėjų. 27 metų 201 cm ūgio krepšininkas neišsiskiria nei greičiu, nei atletiškumu, tačiau puolime vis tiek yra efektyvus. E.Žukauskas mėgsta „centruoti“ ir rinkti taškus iš po krepšio, tačiau pastaraisiais metais gerokai sutvirtino ir savo metimą iš toli (šio sezono pataikymas yra labiau išimtis nei taisyklė).

Geri pasirodymai Vieningoje lygoje pakėlė E.Žukausko kainą rinkoje, o jo sutartis su Permės klubu baigiasi būtent šią vasarą. Prieš dvejus metus jo persikėlimas į pajėgų turnyrą buvo sutiktas su nedidele nuostaba, tačiau čia įsitvirtinus belieka tikėtis, kad puolėjas dar nepasiekė savo karjeros piko ir gali kilti dar aukščiau.

Janavičius

39. Žygimantas Janavičius („Neptūnas“, 70 taškų)

Statistika LKL: 24 minutės, 8,4 taško (27 proc. trit.), 2,3 atk. kam., 6,1 rez. perd., 10,1 naud. bal.

Statistika FIBA Čempionų lygoje: 27 minutės, 9,4 taško (33 proc. trit.), 3 atk. kam., 6,4 rez. perd., 9 naud. bal.

Pagrindinis „Neptūno“ įžaidėjas šį sezoną tiesiog dar kartą atlikinėjo tai, ko iš jo ir buvo tikimasi – darniai organizavo žaidimą, pagal rezultatyvius perdavimus ne tik pirmaudamas LKL, tačiau ir užimdamas aukštą penktąją vietą Čempionų lygoje. Kairiarankis atletas pagaliau pribrendo būti įžaidėju, kuriuo treneriai gali itin pasitikėti tarptautiniame fronte.

Ž.Janavičiaus Achilo kulnu ir toliau yra metimas iš toli. Savo taiklumą lietuvis pagerino nežymiai, tačiau atsikratė baimės atakuoti, taip eliminuodamas varžovams galimybę palikti jį laisvę ir atverdamas sau naujas galimybes veržiantis link krepšio. Jo drąsą parodo ir tai, kad LKL jis išmetė daugiau tritaškių nei KMT snaiperių konkurso nugalėtojas Osvaldas Olisevičius, kuris dar ir sužaidė dviem mačais daugiau.

Pagrindinė Ž.Janavičiaus problema šį sezoną nepriklausė nuo jo paties – dėl traumų kentėjo Darrinas Dorsey, todėl lietuvis dažnai neturėjo tinkamo dublerio ir aikštėje praleisdavo labai daug minučių bei pervargdavo. „Neptūnas“ sužaidė blankų sezoną, tačiau tai reikėtų labiau suversti ant komandos komplektacijos, o ne ant arusio įžaidėjo. Kibiai gintis mėgstantį žaidėją galima pakirti už kovingumą, tačiau šioje aikštėje pusėje jis taip pat yra apribotas smulkaus sudėjimo ir vidutinio atletiškumo.

31 metų 192 cm ūgio lietuvis ženkliai jau veikiausiai netobulės, o jo karjeros lubas aiškia nustatė ribotas taiklumas ir neišsiskiriančios fizinės savybės. Realybę gana aiškiai parodė nenusisekęs pasirodymas Lietuvos rinktinėje – vasarį į sudėtį įtrauktas įžaidėjas nuo suolo pakilo vos keturioms minutėms ir konkurencinę kovą pralaimėjo devyniolikmečiui Rokui Jokubaičiui. Kito šanso rinktinėje jis gali ir nesulaukti, todėl turėtų koncentruotis į karjerą klubiniame krepšinyje.

Sedekerskis

38. Tadas Sedekerskis (Klaipėdos „Neptūnas“, 70 taškų)

Statistika LKL: 24 minutės, 8,3 taško (45 proc. trit.), 5,4 atk. kam., 1,7 rez. perd., 14,2 naud. bal.

Statistika FIBA Čempionų lygoje: 20 minučių, 4,6 taško (20 proc. trit.), 3,7 atk. kam., 1,1 rez. perd., 6,1 naud. bal.

T.Sedekerskis ir toliau išlieka viena didžiausių paslapčių tarp jaunųjų Lietuvos žaidėjų. Puolėjo puikius epizodus nuolat keičia blankios atkarpos, o dar daugiau nežinomybės įneša dvigubas skirtumas tarp statistikos LKL ir tarptautiniame fronte. To net negalima paaiškinti patirties stoka, nes anksčiau jam teko žaisti pajėgesnėse Ispanijos pirmenybėse ir net Eurolygoje.

22 metų 204 cm ūgio puolėjas pasižymi daugeliu skautus žavinčių savybių – ilgos ir tvirtos rankos, universalumas puolime, tobulėjantis metimas iš toli, geras greičio, atletiškumo ir ūgio derinys bei potencialas tapti elitiniu žaidėju gynyboje. T.Sedekerskio lubos yra itin aukštos, tačiau pastaraisiais metais jį stabdė traumos, pasitikėjimo stoka ir aukšti lūkesčiai. Pats krepšininkas teisingai pastebėjo, kad daugelis 22 metų žaidėjų su tokia statistika LKL būtų vertinami puikiai, tačiau dabar jis kenčia dėl ankstyvos šlovės ir žaidimo NBA prognozių.

Šiuo metu T.Sedekerskio karjeros kreivė verčia prisiminti Mindaugą Kuzminską, kuris būdamas 22-ejų trynė suolą „Žalgiryje“ ir buvo smerkiamas dėl pasitikėjimo ir kovingumo trūkumo bei gero charakterio. „Neptūno“ puolėjas taip pat save riboja labiau nei varžovai, o žiupsnelis sveiko „naglumo“ galėtų pakylėti jį į kitą lygį. Jis jau dabar yra vienu universaliausių Lietuvos krepšininkų, kurio naudingumo balų ir taškų santykis yra tiesiog stulbinantis.

Vos penkiolikos į Ispaniją išvykęs lietuvis buvo skolinamas jau šešioms skirtingoms komandoms, o „Baskonia“ klubui priklausys iki pat 2022-ųjų. Bus įdomu stebėti, kur jis atsidurs kitą sezoną ir kokį progresą pademonstruos, nes artimiausi metai gali tapti kertiniais jo karjeroje.

Tarolis

37. Donatas Tarolis (Klužo Napokos „U-Banca Transilvania“, 73 taškai)

Statistika Rumunijoje: 24 minutės, 14,5 taško (41 proc. trit.), 4,8 atk. kam., 2,1 rez. perd., 17,7 naud. bal.

Statistika FIBA Europos taurėje: 24 minutės, 12,4 taško (38 proc. trit.), 4,9 atk. kam., 1,8 rez. perd., 13,1 naud. bal.

Rizikingas sprendimas keltis į aukštus tikslus puoselėjančią Rumunijos komandą D.Taroliui atsipirko itin greitai. Lietuvis sugebėjo įsitvirtinti tarp komandos lyderių, abiejuose frontuose pirmąją opciją užleisdamas tik amerikiečiui Patrickui Richardui, o jų komanda pirmavo Rumunijoje ir pasiekė FIBA turnyro atkrintamąsias.

26 metų 203 cm ūgio puolėjas prisideda prie individualiais talentais sublizgėjusios 1994-ųjų kartos, atnešusios Lietuvai Marių Grigonį, Luką Lekavičių, Tomą Dimšą, Roką Gustį ir kitus žinomus žaidėjus. Net tarp šių žaidėjų D.Tarolis visada išsiskyrė atletiškumu ir sugebėjimu šį išnaudoti. Vis dėlto teko palaukti, kol puolėjas pilnai subrendo kaip krepšininkas ir jo įgūdžiai pavijo šuolio galimybes. Šį sezoną arsenale atsirado ir gerokai užtikrintesnis pataikymas iš toli.

D.Tarolis išlieka iš dalies įkalintas tarp pozicijų, nes būti lengvuoju krašto puolėju jam stinga greičio, o sunkiuoju – masės. Vis dėlto moderniame krepšinyje ribos tarp pozicijų tampa vis blankesnės, o tai itin teigiamai atsiliepia ir šiam lietuviui. Šį sezoną universalumo jis pridėjo pagerindamas aikštės matymą, o labiausiai koncentruotis dabar derėtų į gynyboje priimamus sprendimus.

Praėjusią vasarą D.Tarolis pasirašė dvejų metų 170 tūkstančių eurų kontraktą su Klužo Napokos klubu. Tuo metu atrodė, kad dėmesys lietuviui teko su šiokiu tokiu avansu, tačiau puikus žaidimas privertė manyti kitaip. Jei Rumunijos ekipa kitą sezoną nežais bent FIBA Čempionų lygoje, D.Taroliui veikiausiai teks apgailestauti dėl susisaistymo su komanda, nes jo rinkos vertė gerokai pakilo.

Bičkauskis

36. Dovis Bičkauskis (Vilniaus „Rytas“, 73 taškai)

Statistika LKL: 19 minučių, 5,6 taško (35 proc. trit.), 2,4 atk. kam., 2,7 rez. perd., 6,5 naud. bal.

Statistika Europos taurėje: 16 minučių, 3,7 taško (29 proc. trit.), 1,8 atk. kam., 2,4 rez. perd., 4,4 naud. bal.

Debiutinį sezoną Vilniuje sužaidęs įžaidėjas tapo pavyzdžiu, kokia atskirtis iki šiol vyrauja tarp LKL klubų. Aukštinimas po gero sezono Utenoje greitai virto kritika po prastesnių mačų Vilniuje, nors D.Bičkauskis staiga netapo kitokiu žaidėju – demonstruojamas jo žaidimo lygis yra panašus, tačiau lūkesčiai, dėmesys ir konkurencija jau visiškai kitokie.

Jei kritusią statistiką LKL dar galima pateisinti sumažėjusiomis minutėmis ir mažesniu vaidmeniu komandoje, tai Europos taurėje įžaidėjui akivaizdžiai stigo patirties. „Ryto“ atkarpos, kuriose žaidimą organizavo D.Bičkauskis, buvo neužtikrintos, o strigimo puolime nepavyko atsverti geru darbu gynyboje. Apie nusivylimą jo sezonu sufleruoja ir tai, kad po 2019-ųjų debiuto rinktinėje, šiemet kvietimo pažaisti FIBA „lange“ jis nesulaukė.

Vis dėlto D.Bičkauskis gali daugiau nei iš jo tikimasi šiuo metu. Jo metimas iš toli nėra toks jau prastas, o apie potencialą tobulėti sufleruoja ir baudų metimų pataikymas, kuris pastaruosius tris sezonus Utenoje sukosi apie 80 procentų. Geras aikštės matymas ir kibus darbas gynyboje atsveria atletiškumo stoką, o plastika ir greitas sprendimų priėmimas leidžia D.Bičkauskį vertinti kaip sportišką vyruką, kuris galėjo sužibėti daugelyje komandinių šakų, bet tiesiog pasirinko krepšinį.

Negalima pamiršti, kad įžaidėjams adaptacija persikėlus į aukštesnį lygį yra sunkiausia, todėl D.Bičkauskis dar neparodė visų savo sugebėjimų. Pirmasis jo sezonas LKL taip pat buvo prisvilęs, tačiau jau antrajame jis veržėsi į „Juventus“ lyderius. Neabejojama, kad šį sezoną jis būtų tarp lyderių daugelyje LKL klubų, o kitą sezoną kokybinio šuolio iš jo galima laukti ir Vilniuje. Pozityvo prideda ir jo darbo etika – „Ryto“ fizinio rengimo treneris Tadas Jackūnas būtent šį žaidėją rudenį vertino kaip darbščiausią ir geriausiai pasiruošusį krūviams.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą