R.Kurtinaitis: apie rinktinės pasirengimą, jaunimo medalius ir „vilkų“ paliktą spragą

Lietuvos krepšinio rinktinės darbai iš Druskininkų persikėlė į Birštoną, kuriame treniruotės vyks savaitę.

Liepos 28-ąją rinktinė persikels į didžiuosius Lietuvos miestus, o savaitė kurorte atidaryta vyriausiojo trenerio Rimo Kurtinaičio spaudos konferencija.

Strategas bendraudamas su žurnalistais apžvelgė pasirengimo pradžią bei kitus opiausius klausimus.

„Viskas vyksta pagal planą, daug laiko skiriame fiziniam pasirengimui. Tiek Druskininkuose, tiek Birštone sąlygos yra idealios. Važiavome į Birštoną, nes čia jau esu treniravęs Azerbaidžano komandą ir „vilkus“, kol jie dar buvo LKL. Stadionas, viešbučiai, maitinimas, salė yra puikiame stovyje, viskas tinka Lietuvos rinktinei. Manau, kad tai turėtų prisidėti prie rezultatų, kuriuos norime pasiekti.

Po pasiruošime Birštone pervažiuosime į Kauną, iš ten jau pirmą dieną vyksime į Panevėžį, kur susitiksime su Estijos komanda. Tuo pačiu, naudojuosi proga, ką domina Lietuvos krepšinis, manau, kad daugelį – atvykite į Panevėžį. Pirmos rungtynės, kokybė gal nebus tokia, kokią norėtume išgauti, bet mums reikės jūsų palaikymo“, – teigė strategas.

– Didžioji dalis dėmesio dabar skiriame fiziniam pasirengimui, bet matome žaidėjus dirbant ir su kamuoliu. Kaip dabar padalinate krūvius?

– Mes skiriame laiką fiziniam rengimui – treniruoklių salė ir bėgiojimas stadione, ko anksčiau nedarėme. Aišku, skiriame laiko ir individualiam pasiruošimui – metimams bei judesiams. Visada skiriame komandą į dvi dalis – didelius ir mažus. Mažiems daugiau dėmesio skiriam metimams, dideliems – judesiams po krepšiu, kad galėtų užsibaigti kovoje po krepšiu, nes ten daug kontakto. Turime susiplanavę, viskas vyksta pagal planą. Visi sveiki, yra mažų niuansų, bet viskas vyksta pagal planą.

– Žaidėjai sezonus baigė skirtingu metu, šiuo metu yra dideli skirtumai fizinio pasirengimo prasme?

– Aš manau, kad kiek žaidėjams reikia atsistatyti? Nepaminėjau vieno svarbiausių aspektų, kodėl buvome Druskininkuose ir Birštone – čia yra idealios sąlygos atsistatymui. Krūviai yra dideli, bet turime slėgių kamerą, kuri padeda atsistatyti. Vienam tai trunka ilgiau, kitam – greičiau. Tame amžiuje, kokiame yra mūsų žaidėjai, savaitės ar dvejų pilnai užtenka. Žinome, kad NBA prievarta skiria tą poilsį kažkiek ilgesnį, todėl čia nematome Jono Valančiūno. Pagal NBA taisykles jis negali prisijungti nuo pirmos dienos su komanda dirbti, nes tokios yra nuorodos iš NBA. Visi kiti, pagal tą darbą, kurį atliekame, nesakyčiau, kad yra pervargę. Dirba vyrai noriai, jokių klausimų, daro tai, ką liepiame. Trenerių kolektyvas yra patyręs, geras, 80 procentų darbo dabar vyksta su fiziniu rengimu ir turime paruošti komandą.

– Turėjote nurodymų palaikyti tą fizinę formą individualiai?

– Aš manau, kad kiekvienas iš mūsų nesame tokie žmonės, nes profesionalūs sportininkai palaiko tą fizinę formą visada, net ir atostogų metu. Kiek žinau, Jonas palaiko formą individualiai, laksto krosus. Kaip minėjau, negali dirbti su komanda, tad atlieka darbus individualiai, turi savo trenerį.

– Kiek planuojate dirbti su 15 kandidatų?

– 15 žaidėjų turėsime nuo pirmosios dienos, kai atvažiuos Jonas. Turėsime pagrindinę pasiruošimo stovyklą, o vėliau įsibėgės draugiškos rungtynės, į Turkiją vešimės visus 15, nes dirbant reikia trijų penketų, norint išsaugoti energiją ir išspausti maksimumą.

– Dar puoselėjate viltį dėl Igno Brazdeikio?

– Jau esu minėjęs, kad nesu gydytojas, bet iš savo asmeninės patirties manau, kad nėra galimybių žmogui po operacijos taip greitai reabilituotis, kad būtų pilnoje fizinėje formoje. Jis jau praleido pasirengimo laikotarpį, tad pagalvokite, kada jis įeitų į tą „nulinę“ formą. Tikrai nematau galimybės, kad jis būtų su mumis rinktinėje.

– Jaunimo rinktinė iškovojo sidabrą, matėte žaidėjų, kurie ateityje galėtų prisijungti prie rinktinės?

– Sunku spręsti, bet manau, kad visi turi šansą. Ši mūsų surinkta rinktinė parodo, kad mes neprisirišame prie pavardžių. Tie, kurie gali – gali, kurie negali dėl įvairių priežasčių – neatvyko. Turime surinkę sąlyginai jauną komandą, yra keletas žaidėjų brandaus amžiaus. Visada turime eilę gerų krepšininkų, kurie ir NBA dabar žaidžia, kurie bus ir šitoje rinktinėje. Norėčiau neprisirišti prie pavardžių, bet žiūrėti į rezultatus. Tai rinktinei nebuvo daug prognozuota, liaudiškai tariant, tai nebuvo stipri rinktinė, bet rezultatas yra puikus. Anksčiau ir prieš 20 metų minėjau, kad jie įvykdė tai, ką turėjo įvykdyti. Kad ir kokia rinktinė, kad ir koks amžius būtų, turime dalyvauti kovoje dėl medalių, būti pusfinaliuose. Jei užimi ketvirtąją vietą, vis tiek buvai ten. Jie tai įvykdė, garbė ir šlovė jiems.

– Vyriausiojo trenerio kelią pradedantis Darius Songaila vadovavo šiai rinktinei. Ką pamatėte iš taktinės pusės?

– Nenorėčiau vertinti, mes treneriai apie trenerius nelabai diskutuojame. Man patiko, kaip gynėsi, ypač prieš prancūzus. Dėl taktikų sunku kažką kalbėti, dalyvavau paskutinėje treniruotėje, mačiau, ką žaidžia. Gal, kaip visada, trūko trenerio nurodymų išpildymų, bet negalime verkti, žaidėjai yra jauni, o pasirengimo laikotarpis –trumpas. Klube gali tą įdirbį padaryti per 10 mėnesių, o čia turi tik mėnesį.

– Gal teko stebėti Kasparo Jakučionio ir Mato Buzelio pasirodymus Vasaros lygoje?

– Taip, mačiau Buzelio vieną tą išstojimą, buvo neblogas. Paskui, nelabai žinau tų tikslų ir taisyklių, kodėl NBA jau žaidžiančius žaidėjus išstato į tą Vasaros lygą. Ji yra tiems būsimiems lygos žaidėjams, bet vienas rungtynes gerai sužaidė. Jakučionis, mačiau, paskutines rungtynes nežaidė, nežinau, dėl kokių priežasčių. Buzelis paliko gerą įspūdį, esame apie tai kalbėję, paskui buvo nuimtas. Viskas vyksta, kaip ir turi vykti, tai yra mūsų ateities žaidėjai ir tikiuosi matyti juos rinktinėje.

– Paminėjote ir iširusius „Wolves“, ką reikėjo daryti kitaip, kad šitas klubas būtų sėkmingesnis?

– Žinote, yra paprastai – į klubą buvo investuota nemažai lėšų, pritraukta nemažai rėmėjų. Tas visas „promotionas“, kas aplink vyko, broliai Lavrinovičiai labai padėjo, vadyba buvo gera, gal trūko rezultatų, gal – kantrybės. Tie žmonės, kaip Gediminas Žiemelis, jie investuoja, kažko tikisi ir to neišgavo per trejus metus. Ką reikėjo daryti kitaip? Čia sunku. Pamenu, Sevilijos futbolo komanda laimėjo Europos taurę ir ispanai rėkė, kad po 29 metų pertraukos vėl ekipa ant pjedestalo. Matyt, reikia laiko, kantrybės, o tai kainuoja. Gal ta investicija, kaip tikėjosi, neatsipirko. Turime visokių pamąstymų, bet aplinkui nestovime. Manau, kad gera palikta žinia, jog klubas neišsiskirstė, o pristabdė savo veiklą. Lietuvos krepšiniui yra reikalingas šis klubas, nes tikrai buvo konkurencingas su „Žalgiriu“, „Rytu“ ir Panevėžiu. Žinome dabartinę LKL situaciją, gerų klubų trūkumas ir čia yra didelė netektis, bet manau, kad viską galima pataisyti.