Jau tik apie NBA galintis svajoti E.Kandratavičius: su Messina dar iki šiol iki galo „nesusidirbau“

Septyneri metai turtinguose Rusijos klubuose Jekaterinburgo UGMK (moterų) ir Maskvos „Dinamo“ (vyrų), o vėliau – Lietuvos rinktinė, Maskvos CSKA. Kol kas įspūdinga fizinio rengimo trenerio Evaldo Kandratavičiaus biografija. Kas belieka Europoje? Būtent. Peršasi išvada, kad belieka NBA.

Tačiau E.Kandratavičius kuklinasi. Ne tik Jonui Kazlauskui, bet ir Ettorei Messinai įtikęs specialistas apie NBA realiai negalvoja ir labiau rūpinasi tuo, kaip suderinti darbą rinktinėje ir klube. Deja, sunkiai. Šiemet E.Kandratavičius dėl darbo Maskvoje turėjo paaukoti Europos čempionatą Slovėnijoje.

Apie NBA, CSKA ir rinktinę – Krepsinis.net pokalbis su E.Kandratavičiumi.

„Atsitiko taip, kad rinktinėje buvo formuojamas kolektyvas, o atsakymą Kazlauskui reikėjo duoti rugsėjį. Reikėjo pasitarti su CSKA, bet jie negalėjo tiksliai pasakyti, ar galės mane išleisti į nacionalinę komandą. Ir tada, ir dabar niekas nežino, ar man reikės vasarą individualiai dirbti su kai kuriais krepšininkais. Priėmiau sprendimą neklaidinti trenerio Kazlausko ir neprisižadėti“, – tinklalapiui Krepsinis.net Londone po CSKA vakarinės treniruotės apie sprendimą neprisijungti prie rinktinės pasakojo fizinio rengimo treneris. 

– Dirbate CSKA. Kas jūsų karjeroje gali būti dar aukščiau?

– Geras klausimas. Galima sakyti, kad visos į finalo ketvertą patekusios komandos yra aukščiausio lygio. Jei dirbčiau Barselonoje, Madride ar Pirėjuje, būtų alternatyvu. Bet šiai dienai CSKA yra aukštas lygis. Ne tik darbo, bet ir žaidėjų atžvilgiu. Turbūt visais atžvilgiais. Aišku, būtų galima svajoti apie NBA.

– O ar svajojate?

– Žaidėjai, manau, labiau apie tai svajoja. Amerikoje yra pakankamai daug gerų mano srities specialistų.Vis dėlto jei atsirastų pasiūlymas iš už Atlanto, būtų labai malonu. Pirmiausia, tai būtų didelis įvertinimas. Be to, tai būtų labai didelė patirtis ir noras padirbėti kitame lygyje. 

– Sutartis su CSKA – didžiausias jūsų karjeros šuolis?

– Logiškai galvojant, turbūt taip. Nors kai dirbau moterų krepšinyje, UGMK buvo klubas, kuris savo svoriu labai atitiko CSKA. Jekaterinburgo ekipa buvo geriausia Europoje. Ne tik žaidimo, bet ir vadovybės prasme. Kai perėjau į „Dinamo“ vyrų ekipą, ten irgi susidūriau su profesionalumu. Tiesa, vėliau rusai dėl krizės kiek susilpnėjo ir viskas išsiderino. „Dinamo“ geriausiais laikais buvo antras klubas po CSKA. Taigi, laipsniškai kylame į viršų (šypsosi).

– Likote Maskvoje net ir atsisveikinus su Kazlausku bei atvykus Messinai.

– Dažniausiai būna taip, kad treneris į klubą ateina su savo štabu. Nežinau kodėl, bet Messina savo žmonių neatsivedė. Be to, pats klubas labai mane rekomendavo – pasak jų, atitikau reikalavimus ir buvai kompetentingas dirbti.

O susidirbti nėra lengva. Ne todėl, kad treneris priekaištingas ar panašiai. Tiesiog, kai yra naujas žmogus, bet kuriame darbe reikia prisiderinti. Atvirai sakant, „susidirbimas“ su Messina vis dar vyksta. Lyg ir praėjo nemažai laiko, bet viskam reikia laiko. Pradžioje buvo sunku, dabar – šiek tiek lengviau. Treniravimo procesas pakankamai sunkus dalykas. Bet sezono pabaigoje jau daugiau suprantame, ko norime vienas iš kito. Jei pavyks pratęsti sutartį su CSKA, kitas sezonas būtų dar produktyvesnis.

– Kuo Messinos reikalavimai skiriasi nuo Kazlausko?

– Abu treneriai yra labai griežti. Jie mėgsta discipliną ir bet kuriuo atveju reikia palaikyti jos lygį. Būtų negerai, jei strategas reikalautų iš žaidėjų koncentracijos, susitelkimo, o fizinio rengimo treneris būtų atlaidus. Tuo atžvilgiu, Messina su Kazlausku yra labai panašūs. Tačiau kiekvienas treneris turi savo filosofiją ir reikalavimus. Normalu, kad tai skiriasi. O mano dalia – prisitaikyti ar tai prie Kazlausko, ar Messinos, ar Kemzūros rinktinėje. 

– Tai ir kitą sezoną turėtumėte dirbti CSKA komandoje?

– Situacija – dvejopa. Kontraktas baigsis po sezono. Išėjo taip, kad su vadovais aptarinėjau vasaros reikalus dėl mano sprendimo dėl rinktinės. Bet sutartis su CSKA irgi dar nėra pratęsta. Paini situacija, bet reikėjo apsispręsti. Deja, sprendimas nebuvo rinktinės naudai.

– Negaila, kad ne pirmą kartą tenka nepadėti rinktinei dėl darbo CSKA klube? (rengiantis 2011 metų Europos čempionatui, pasiruošimo eigoje E.Kandratavičius turėjo atsisveikinti ir dirbti Maskvoje)

– Mano darbas labai nedėkingas. Kartais pavyksta su klubu suderinti grafiką, bet dažniausiai tai padaryti labai sudėtinga. Pirmaisiais metais rinktinėje, kai Maskvos „Dinamo“ moterų komanda jau pradėjo pasiruošimą sezonui, turėjau būti su Lietuvos komanda. Tada pavyko susiderinti, tačiau iš tiesų viskas buvo labai problematiška. Pernai olimpiadoje viskas buvo labai patogu – vasarą nesikirto nei rinktinės, nei klubo darbas. Šiemet Europos čempionatas vyks labai blogu metu. Savo ruožtu komandų pasirengimas rugsėjį būtų jau pačiame įkarštyje. Bet juk darbas klube – mano duona.