V.Lipkevičius: apie „Lietkabelio“ lubas, nepamainomą N.Čanaką ir klaustuką dėl ateities klube
interviu (5)
Panevėžio „7bet-Lietkabelis“ ir vėl tai padarė. Aukštaitijos klubas mažajame finale 3:2 palaužė Jonavos „CBet“, iškovojo bronzą ir nuskynė jau aštuntą medalį per ketverius metus. Medaliai yra neatsiejami nuo Vytenio Lipkevičiaus. 34-erių veteranas kartu su panevėžiečiais iškovojo visus 8 apdovanojimus per tą ketverių metų laikotarpį bei buvo kertinė ašis tiek aikštelėje, tiek rūbinėje. Kapitonų kapitonas – kovingas ir lojalus.
Dar neseniai panevėžiečiai buvo nepavydėtinoje padėtyje – serijoje atsiliko 1:2 ir atrodė absoliučiai išsikvėpęs, pavargęs bei nepajėgus. Tačiau „7bet-Lietkabelio“ vyrai sugebėjo kardinaliai pasikeisti, laimėti du mačus iš eilės ir triumfuoti.
„Po rungtynių Panevėžyje gan atvirai pasikalbėjome, – tinklalapiui Krepsinis.net atviravo V.Lipkevičius. – Džiugu, kad dauguma žaidėjų nepriėmė asmeniškai to, ką norėjome pasakyti, o suprato esmę ir vyriškai sureagavo. Nėra problema pralaimėti Jonavai, nes tai yra gera komanda, bet aš manau, kad tose rungtynėse, kurias pralaimėdavome, matėsi, kad neatiduodame viso savęs.
Trenerį Šeškų aš gerai pažįstu, tikrai nesitikėjau lengvos serijos. Jiems truputį davė, jog jie turėjo papildomas kelias laisvesnes dienas, pradžioje serijos šviežumas buvo kitas. Kuo toliau ėjome, tuo labiau mūsų pranašumas pradėjo lįsti, nes visą sezoną esame pripratę prie ilgų kelionių ir daugybės rungtynių.
Sezonas asmeniškai vienas iš sunkesnių, bet džiugu, kad tose situacijose, kai buvome iki kaklo į rudą įkritę, bet parodėme teisingus charakterius ir teisingai sureagavome. Kažkas pasakė, kad aš, treneris ir Gabas (Maldūnas) per ketverius metus laimėjome aštuonis medalius. Reikia pasidžiaugti tokia atkarpa. Nesvarbu kaip, svarbu laimėjome ir visi prisimins, kad buvome treti.“
– Paminėjote mačą Panevėžyje, kai padarėte 29 klaidas. Kokias bėdas išsiryškinote per pokalbį?
– Aš manau, kad treneriai pamatė, jog totaliai neveikia stepouto gynyba dalykas ir truputį pakeitėme. Praeitose rungtynėse matėsi, kad jie nustebo, jog mes nesiginame stepouto gynyba, kaip visada. Šiandien matėsi, kad jie buvo geriau pasiruošę, bet penktos rungtynės – ruoškis nesiruošęs. Per tokį trumpą laiką, kai vieni su kitais žaidi, tai lemia viską atkovotas kamuolys, sunkesnis metimas, užsivedimas. Žiūrovai vau buvo. Kažkas naujo žaisti savo salėje, bet ne savo salėje lemiamas rungtynes. Žiūrovų susirinko daug ir atmosfera buvo žiauriai gera. Mes pripratę, kad „Kalnapilio“ arenoje trekas truputį numuša garsą, o dabar jis buvo vau. Buvo daug įdomių dalykų, bet džiaugiuosi, kad laimėjome.
– Ar kaip kapitonas, užkūrinėjote prigesusią komandą?
– Aš nemanau, komanda buvo prigesusi, bet patys žaidėjai truputį sutriko ir pradėjo dvejoti. Niekada nemėgau reikštis ir kalbėti. Aš manau, kad visą laiką geriausia yra rodyti pavyzdį. Mano darbas buvo, kad žaidėjai matytų, jog aš nepasiduodu, aš bėgu. Jie jungiasi paskui mane. Džiaugiuosi, kad jie pasirinko teisingą kelią ir ėjo paskui mane.
– Paminėjote iškovotus aštuonis medalius su „7bet-Lietkabeliu“. Su kuo tai labiausiai sietumėte?
– Treneris yra pagrindinė figūra. Jis čia apsistatė visa administracija, asistentais, viskuo. Aišku, nereikia pamiršti ir manęs su Gabu (Maldūnu). Mes jau susigrojome, nustatėme toną ir taisykles, kurias atėję žaidėjai žino ir mato, seka mus. Čia buvo geras bendras įdirbis tiek administracijos, tiek trenerių štabo... Daug žaidėjų keitėsi, bet dvasia ir stilius liko tas pats. Reikia pasidžiaugti.
– Sezonas buvo ilgas ir sunkus. Kaip galėtumėte jį įvertinti?
– Kai baigėsi rungtynės, man tai buvo labiau ne didelis džiaugsmas, o palengvėjimas, kad pagaliau padarėme, ką reikia. Europos taurė buvo super, KMT pusfinalyje užšokome ant „Žalgirio“, LKL pusfinalyje kapojomės, strigome. LKL sezono pabaigoje strigome. Manau, kad ir patiems buvo klausimų, ar mes būsime ketvirtfinalyje. Šiaip ne taip išsikapanojome. Su „Žalgiriu“ buvo visokių rungtynių. Apibendrinant, rezultatu esu labai patenkintas. Manau, kad 9 su pliusu tikrai reikia parašyti.
– Kiekvienais metais kalbama, jog „7bet-Lietkabelis“ siekia lubas. Kaip jūs galvojate, ką dar įmanoma pasiekti?
– Praėjusiais metais parodėme, ką galima pasiekti. Aš galiu pasakyti, kad man labai patinka, jog tiek visos komandos, tiek jūs, žurnalistai, kiekvieną sezoną iš mūsų reikalaujate daug. Tai reiškia, kad mes užsitarnavome požiūrį. Mes jūsų nebestebiname ir norite, kad tai įrodytume. Kai treneris atėjo, jis mums įskiepijo, kad prieš bet ką galime žaisti. Galime pralaimėti, bet negalime pasiduoti. Nežinau, dangus yra riba. Neaišku, kur tos ribos. Pailsėsime, pažiūrėsime kas liks komandoje... Dabar gal pašvęskime.
– Kaip švęsite?
– Gerai švęsime – lietuviškai (šypsosi). Pradėsime kelyje Šiauliai–Panevėžys, o užbaigsime Panevėžyje (juokiasi).
– „7bet-Lietkabelyje“ žaidžiate gana ilgai. Ar prisidedate prie žaidėjų pritraukimo tarpsezoniu?
– Tai faktas, ypač su lietuviais. Tenka ir paskambinti, ir pasakyti, kas čia bus, ką gausi, kas bus, kaip būsi priimtas. Tai jaučiasi tiek iš manęs, tiek iš Gabo (Maldūno). Jaučiamės kaip trenerio dešiniosios rankos. Stengiamės padėti.
– Ar tikitės gauti vietą Europos taurėje?
– Europos taurė nėra turnyras, kuris vyksta sportiniu principu. Iš sportinės pusės žiūrint, manau, kad turėtume. Bet kaip ten bus – nežinau. Norėtųsi. Dveji pastarieji metai buvo konkurencingi, mes savo padarėme, o dabar tegul derinasi valdžia.
– Pats turite kontraktą. Tai reiškia, jog niekur nesikelsite? – Kontraktas yra, bet neaišku, ar treneris liks, ar ne. Man viskas gerai, norėčiau likti, o ar liksiu – pagyvensime ir pamatysime.
– Kiek treneris Nenadas Čanakas yra svarbi figūra ir ar norėtumėte, kad jis liktų klube?
– Po praėjusios vasaros likome ir aš, ir Gabas, nors turėjome kur kas geresnių pasiūlymų. Likome čia, nes žinome, ką gauname. Turime tikrą žmogų, kuris bendrauja, gerbia visus. Buvo miela ir malonu dirbti. Tai aišku, kad norėčiau dar padirbėti kartu, tačiau pagyvensime ir pamatysime.
Norėdami komentuoti prisijunkite.