Utenos klubo direktorius išrinko geriausią visų laikų „Juventus“ komandą
(5)
Dvidešimt metų – ilgas laiko tarpas. Tačiau tik ne tuo atveju, jei kalbame apie sporto organizaciją. Nors dar pakankamai jauna, Utenos „Juventus“ jau turi kuo pasigirti. Tiek iškovotais trofėjais , tiek žaidėjais, kažkada vilkėjusiais šios komandos marškinėlius. Kadangi su „Juventus“ ekipa teko nukeliauti beveik tris ketvirtadalius klubo istorijos, nusprendžiau išrinkti savo geriausių visų laikų komandos krepšininkų dvyliktuką:
Vidurio puolėjas – Vaidas Čepukaitis. Istorija yra istorija. Labai ją mėgstu ir vertinu. Vaidas yra viena ryškiausių „Juventus“ klubo istorijos dalių. Tiek kaip žaidėjas, tiek kaip asmenybė. Neveltui šis žaidėjas pirmauja daugelyje istorijos grafų. Vaidas, visų pirma, yra puikus žmogus, lyderis už aikštelės ribų O prie to, dar ir puikus kovotojas aikštelėje. Nemanau, kad per savo karjerą Vaidas pasiekė tai, ką iš tikrųjų norėjo (galėjo), bet mūsų klubo istorijoje pavardė Čepukaitis turėtų būti įrašyta didžiosiomis raidėmis.
Sunkusis krašto puolėjas – Aurimas Kieža. Vienas iš labiausiai mūsų klube dominavusių krepšininkų bei vienas iš dviejų žmonių klubo istorijoje, surinkusių „Dvigubą dvigubą dublį“ – 24 taškai ir 20 atkovotų kamuolių rungtynėse prieš Panevėžio „Techasą“. Aurimas sezoną baigė turėdamas 20,1 naudingumo balo vidurkį, kas leido tapti naudingiausiu reguliariojo sezono žaidėju. Puolėjas buvo vienas svarbiausių faktorių, leidęs „Juventus“ klubui iškovoti pirmąjį trofėjų profesionaliame sporte – BBL Iššūkio taurę.
Lengvasis krašto puolėjas – Arvydas Šikšnius. Šioje vietoje teko gana sunkus pasirinkimas, nes tiek A.Šikšnius, tiek Spenceris Butterfieldas yra verti būti geriausiame žaidėjų penkete. Visgi pasirinkau A.Šikšnių, nes šis žaidėjas įnešė didesnį indėlį į „Juventus“ klubo istoriją. Arvydas prisidėjo prie skambiausių klubo pergalių, buvo jos kapitonas, o 1725 pelnyti taškai per 155 sužaistas rungtynes rodo, kad žaidėjas buvo produktyvus visos savo karjeros Utenoje metu.
Atakuojantis gynėjas – Kenny Gainesas. Tai žaidėjas, kuris galėjo mūsų klubą atvesti į skambias pergales, tačiau viską sužlugdė nelemta Achilo trauma. Įspūdingų fizinių duomenų krepšininkas, galėjęs vienas pakeisti rungtynių eigą, tačiau, per savo nemažą individualizmą, neretai ir paskandinti komandą. Visgi, reikia pripažinti, kad individualiai tai buvo labiausiai dominuojantis krepšininkas per visą „Juventus“ istoriją, kuris, neabejotinai, savo karjeroje dar neparodė viso potencialo.
Įžaidėjas – Rashaunas Broadusas. „Herojai nepamirštami“ – tokį plakatą „Juventus“ komandos sirgaliai iškėlė šiam amerikiečiui, kai jis grįžo į Uteną vilkėdamas Vilniaus „Ryto“ marškinėlius. O tokie plakatai bet kam nekeliami. R.Broadusas ir Dainius Adomaitis buvo tie žmonės, kurie sudarė smogiamąją bronzinės „Juventus“ komandos dalį. Po sunkios traumos atsigavęs amerikietis buvo lyderis tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Retas atvejis, kad užsieniečiai taip gerai pritaptų prie vietinių žaidėjų, tačiau R.Broaduso charakteris nesunkiai leido tą padaryti. Utenos komandoje žaidė daug puikių įžaidėjų, tačiau būtent šis, mano nuomone, buvo pats pačiausias.
Atsarginių suolelis:
Marius Prekevičius. Visada laikiau šį krepšininką kapitono etalonu. Tai žaidėjas, kuris sugebėdavo suburti komandą tiek aikštelėje, tiek už aikštelės ribų. Nors sezonas Utenoje Marius ir nebuvo pats sėkmingiausias, tikras lyderis, mano nuomone, yra tas, kuris gerai sužaidžia svarbiausias rungtynes. LKL ketvirtfinalio serija prieš Šiaulių „Šiaulius“ bei lemiamos BBL Iššūkio taurės rungtynės parodė, kad Marius „Juventus“ klube buvo tikras lyderis.
Žydrūnas Urbonas. Nors Žydrūnas, neabejotinai, „Juventus“ klubo istorijoje ryškesnį pėdsaką palieka kaip sporto funkcionierius ar, pastaruoju metu, vyr. treneris, tačiau negalima nuvertinti ir jo indėlio aikštelėje. Profesionalo karjerą Žydrūnas baigė turėdamas 13,3 taško ir 15 naudingumo balų vidurkį, kas rodo, jog net ir būdamas beveik 36 metų amžiaus bei dirbdamas trenerio asistentu, dar vaidino labai svarų vaidmenį ir rungtyniaudamas aikštelėje.
Gintautas Matulis. Viena iš „Juventus“ legendų, kurio marškinėliai, aš tuo net neabejoju, vieną dieną atsidurs Utenos arenos palubėse. Gintas yra neabejotinas lyderis pagal „Juventus“ ekipoje sužaistas rungtynes (218) ir nepanašu, kad artimiausiu metu kas nors galėtų pagerinti šį rezultatą. Vis stiprėjantis tiek „Juventus“, tiek visos LKL lygis visgi neleidžia Ginto įtraukti į starto penketuką, tačiau vietos geriausiųjų visų laikų Utenos krepšininkų dvyliktuke jis tikrai nusipelno.
Spenceris Butterdieldas. Vienas geriausių legionierių „Juventus“ istorijoje. Labai aukšto mentaliteto krepšininkas, tikras profesionalas tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Jaunystėje amerikietišką futbolą žaidęs Spenceris pasižymėjo ne tik puikiu taiklumu, tačiau ir įspūdinga kova po krepšiais bei gera gynyba, kas dažniausiai nėra įprasta tipiškiems snaiperiams. Puikiai tikęs Antano Sireikos schemoms, S.Butterfieldas 2015/16 metų sezone buvo vienas geriausių ne tik „Juventus“, bet ir visos LKL krepšininku. Ne veltui po šio sezono jo karjeros kreivė sparčiai kilo aukštyn ir tik sudėtingos traumos neleido išpildyti viso žaidėjo potencialo.
Gytis Radzevičius. Žmogus – „Juventus“ dabartis ir, labai tikiuosi, ateitis. Panašiai, kaip ir K.Gainesas, savo pozicijoje yra vienas dominuojančių žmonių LKL pirmenybėse. Kadangi aukščiausioje lygoje kol kas sužaidė vos porą sezonų, šis žaidėjas dar neabejotinai progresuoja, todėl ateityje gali tapti itin svarbia figūra Utenos krepšinyje. Jei žaidėjas dėsis į galvas trenerių pastabas, išvengs sudėtingų traumų, jau visai netolimoje ateityje turi galimybę praverti aukšto lygio Europos turnyrų duris. Reikia tikėtis, kad su „Juventus“ klubu.
Virginijus Praškevičius. Nors šis krepšininkas „Juventus“ gretose iš vis sužaidė tik 11 rungtynių, tokio lygio krepšininkui užtenka ir tiek, kad įrašytų savo pavardę į klubo metraščius. Paskutinė 2009–2010 metų LKL reguliariojo sezono dvikova prieš Prienų „Rūdupio“ komandą buvo vienas labiausiai dominuojančių individualių pasirodymų tiek „Juventus“ gretose, tiek LKL lygoje. 23 taškai, 20 atkovotų kamuolių, 37 naudingumo balai ir pergalė, atvedusi „Juventus“ į atkrintamąsias varžybas. Virginijus buvo žmogus, sucementavęs tiek Utenos klubo žaidimą, tiek persirengimo kambarį. Jei ne dažnos aukštaūgio raumens traumos, jau debiutinį sezoną šalies čempionate „Juventus“ galėjo pasidabinti bronzos medaliais.
Aidas Viskontas/Dovis Bičkauskis/Saulius Raziulis. Trys kandidatai, trys vienos pozicijos žaidėjai, o vieta tik viena. Negalėjau išskirti kažkurio vieno, todėl tebūnie visi trys. Jie verti būti dvyliktuke. Visi trys žaidėjai atstovavo „Juventus“ klubui skirtingais etapais, visi prisidėjo prie skambių pergalių, atliko puikių individualių pasiekimų, išgyveno skaudžių pralaimėjimų. Saulius buvo neabejotinai dominuojantis įžaidėjas NKL pirmenybėse, tačiau tragiška sezono pabaiga užtemdė visą tiek „Juventus“, tiek paties krepšininko dominavimą. Aidas buvo komandos siela už aikštelės ribų, sugebėdavęs suburti komandą tiek sunkiais, tiek džiugiais momentais. Puikiai žaidęs „du prieš du“ ir „maitinęs“ kamuoliais aukštaūgius. Dovis – vis dar progresuojantis žaidėjas, kuriam „Juventus“ klubas tapo tramplinu į aukštesnį lygį. Kuris iš šių trijų labiausiai vertas būti dvyliktuke, palieku nuspręsti jums.
Treneris – Dainius Adomaitis. Per tuos trylika metu, kiek esu klube, teko dirbti su tikrai daug įdomių trenerių, kurie buvo skirtingi savo filosofija, treniravimo būdu, charakterio savybėmis. Visgi į geriausiųjų tarpą turi patekti tie, kuriems vadovaujant komandos laimėjo titulus. Šiuo atveju turime tris: Robertą Giedraitį, kurio vadovaujama „Juventus“ komanda laimėjo BBL Iššūkio taurę, Dainių Adomaitį, kuris atvedė „Juventus“ komandą į LKL ir BBL bronzą bei Antaną Sireiką, kurio treniruojami uteniškiai iškovojo Karaliaus Mindaugo taurės bronzą.
Ne veltui visų trijų trenerių atvaizdai kabo Utenos arenoje prie tų sezono nuotraukų. Žinoma, pirmasis trofėjus buvo labai lauktas ir itin malonus, nes tiek NKL pirmenybėse, tiek pirmus metus LKL čempionate komanda vis krisdavo tiek pusfinalyje, tiek kovose dėl bronzos. Tai buvo labai lauktas medalis tiek miestui, tiek komandai, tiek visiems sirgaliams.
A.Sireikos bronza KMT pirmenybėse maloni ypač dėl to, jog ketvirtfinalyje buvo nugalėtas Vilniaus „Lietuvos rytas“. Nuo to prasidėjo jau klasika tapę derbiai tarp „Juventus“ ir dabartinio „Ryto“. Laimėjimas buvo malonus ir tuo, kad Utenos komanda vėl atsidūrė tarp šalies elito.
Visgi aš savo balsą atiduodu D.Adomaičiui. Būtent šis treneris pakėlė komandą į gerokai aukštesnį lygį. O tiksliau, į tą lygį, koks yra dabar. Jo vadovavimo metodika, dėmesys smulkmenoms, autoritetas buvo būtent tai, ko reikėjo tokiai komandai, kaip „Juventus“. Nenuostabu, kad prie viso to ir prie tam tikrų sėkmės aplinkybių buvo iškovoti svarbiausi klubo titulai. O sekasi, kaip sakoma, geriausiems.
Norėdami komentuoti prisijunkite.