R.Valentienė: Utenos klube turėsiu geras sąlygas ne tik kaip žaidėja, bet ir kaip trenerė
interviu (2)
Jeigu gatvėje prieitume prie žmogaus ir paklaustume, kokias moteris krepšininkes jis pažįsta, veikiausiai dauguma tikrai paminėtų Utenos „Utenos“ naujokę Rimą Valentienę.
36-erių įžaidėja daug metų gynė Lietuvos moterų rinktinės garbę, o jos kolekcijoje – daugybė Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) aukso medalių. Vis dėlto 170 cm ūgio žaidėja dar turi motyvacijos siekti pergalių ir tai darys „Utenos“ klube, kur ne tik pati rungtyniaus, bet ir talkins vyriausiajam treneriui Alfredui Vainauskui.
Interviu BcUtena.lt R.Valentienė pasakojo apie savo neišsipildžiusią svajonę, pergalių troškimą ir būsimą trenerės karjerą.
– Kas lėmė tai, kad pasirinkote Utenos klubą?
– Pasirinkau Utenos klubą, nes pasiūlė puikias sąlygas ne tik kaip žaidėjai, bet ir kaip trenerio asistentei, todėl priėmiau šį pasiūlymą.
– Jums teko dirbti su Alfredu Vainausku. Koks tai treneris?
– Taip, man yra tekę dirbti su Vainausku anksčiau. Pamenu, kad tuomet pasiekėme tikrai puikių rezultatų. Tai yra žmogus, sukaupęs didžiulę patirtį krepšinyje. Jis yra reiklus ir žinantis, ką daro specialistas.
– Žaisite pati ir būsite A.Vainausko asistente. Ar tai yra pirmas didelis žingsnis link to, kad baigusi karjerą ketinate dirbti vyr. trenere?
– Galvoju apie trenerės karjerą, todėl dirbti šalia patyrusio Vainausko man bus puiki pradžia.
– Savo kolekcijoje turite daugybę LMKL aukso medalių. Ar dar turite motyvacijos siekti šio tauriausio apdovanojimo?
– Nesvarbu, kiek turiu medalių, visada noriu nugalėti. Myliu savo darbą ir mėgaujuosi pergalėmis.
– Pakalbėkime apie jus kaip apie asmenybę. Kokia esate aikštelėje ir kokia už jos ribų?
– Aikštelėje esu profesionalė, kovoju iš visų jėgų ir siekiu pergalių kartu su visa komanda. Už aikštelės ribų esu moteris, žmona, mama, kuri rūpinasi savo mylimais žmonėmis ir šeima.
– Ką jums reiškia krepšinis?
– Krepšinis yra mano mylimiausias sportas, mylimas darbas ir puiki saviraiškos priemonė, kuri mane suformavo kaip asmenybę.
– Jūsų karjera po truputį artėja į pabaigą. Ar sugebėjote įgyvendinti visas krepšininkės svajones?
– Visko buvo daug, bet labiausiai gaila, kad neteko sudalyvauti olimpinėse žaidynėse. Kas ten žino, galbūt dar kada gyvenime pasiseks, bet tuomet jau nebebūsiu žaidėja.
– Pasvajokime. Jeigu leistų rinktis, su kokia pasaulio krepšininke ar krepšininku norėtumėte pavakarieniauti, o po to pasitreniruoti aikštelėje?
– Išskirti vieno žaidėjo negaliu, nes patinka nemažai profesionalų – mėgstu juos stebėti aikštelėje ir to man užtenka.
Norėdami komentuoti prisijunkite.