Lietuva – JAV: penki gerėjančio žaidimo požymiai

Nepaisant pralaimėjimo NBA žvaigždėms, Lietuvos rinktinė privertė JAV rinktinę dirbti iš peties. Žurnalistas Martynas Pocius atidžiai stebėjo rungtynes ir atrado penkis gerėjančio Lietuvos rinktinės žaidimo požymius.

1. Gynybos planas. Po rungtynių su Prancūzija minėjau, kad Lietuvos krepšininkų gynyba nėra džiuginanti. Tačiau nors šiandien buvo praleisti 99 taškai, pamatėme tai, ką Lietuvos rinktinė demonstravo didžiąją rungtynių su Nigerija dalį - drausmingą gynybą pagal iš anksto apsibrėžtą planą. Krepšininkai iš karto keitėsi ginamaisiais, vos sulaukdavę bet kokio amerikiečių bandymo pastatyti užtvaras, pasinaudodami tuo, kad tikrų 4-5 pozicijų krepšininkų JAV rinktinėje yra mažuma, todėl ūgio persvarą varžovai įgaudavo labai retai. Be to, drąsiai keistis ginamaisiais leido ir tai, kad visi penki krepšininkai gynėsi susispaudę arti krepšio, nebijojo eiti į pagalbą, leisdavo varžovams laisviau atakuoti iš distancijos, tačiau nesuteikė pernelyg daug laisvės po krepšiu. Amerikiečių taikikliai buvo labai išsiderinę, todėl išskirti reikia ir krepšininkų pražangas, stabdant greitą amerikiečių puolimą ir neleidžiant pelnyti lengvų taškų. 

2. Užtvaros. Tai buvo Lietuvos rinktinės puolimo pagrindas. Nereikėjo kažkokių specialių derinių, nes užtekdavo kuriam nors mūsų rinktinės aukštaūgiui pakilti ties tritaškio linija ir atlikti ar tik imituoti atliekamą užtvarą gynėjui, kai JAV gynybos bastionuose kildavo panika. Ne sau įprastose pozicijose žaidžiantys amerikiečiai nesuderindavo bendrų veiksmų, pagalba iš kraštų vėluodavo arba nepasirodydavo apskritai, todėl buvo paliekamos erdves tiek lietuvių prasiveržimams, tiek metimams iš toli. Tiesa, tikrąjį “pikenrolą”, kuriuo stengtasi perduoti kamuolį po krepšiu įkirtusiems aukštaūgiams, JAV komanda skaitė ženkliai geriau, todėl reguliariai perimdavo kamuolius ir pelnė lengvus taškus greitame puolime.

3. Žaidėjų panaudojimas rungtynėms. Po dviejų olimpinio turnyro rungtynių prieš Prancūziją ir Argentiną prie minusų minėjau pernelyg didelę rotaciją. Šiandien nežaidė J.Mačiulis, simboliškai aikštelėje pasirodė R.Kaukėnas, nežymiai daugiau laiko gavo abu rinktinės vidurio puolėjai. Tai, kad J.Mačiulis buvo paliktas ant suolo, nestebina: per iki šiol sužaistas grupės rungtynes peršasi nuomonė, kad, prieš išvykstant į Londoną pasirašęs nemenką kontraktą, Jonas prarado motyvaciją ką nors įrodinėti ir rinktinėje atrodo labai blankiai. R.Kaukėno išėjimas į aikštelę nebuvo sėkmingas, todėl K.Kemzūra priėmė labai teisingą sprendimą Rimo antroje dvikovos pusėje nebenaudoti. J.Valančiūno minučių, kurias skaičiuoja ne tik Lietuvos rinktinės, bet ir Toronto “Raptors” gerbėjai, skaičius padidėti ir negalėjo dėl priežasties, kurią jau minėjau: JAV didžiąją lako dalį žaidė be vidurio puolėjo. A.Kavaliausko situacija buvo analogiška. Žinoma, dalis krepšinio gerbėjų yra įsitikinę, kad buvo galima išnaudoti Jono ūgį puolime, tačiau aš pritariu K.Kemzūros sprendimui, nes puolime taškus pavyko pelnyti ir be jo, tačiau gynyboje mūsų komandai reikėjo didesnio mobilumo, kurį kur kas labiau galėjo pasiūlyti D.Songaila ir P.Jankūnas.

4. Metimų taiklumas. JAV silpną gynybą prieš užtvaras jau aprašiau, todėl buvo labai svarbu, kad komanda išnaudotų kuo daugiau susikurtų progų, pataikydama metimus. Džiugu, kad mūsų rinktinei buvo “ta” diena. Ir jei ne M.Pociaus bei L.Kleizos du netaiklūs tolimi metimai ketvirtajame kėlinuke iš laisvų pozicijų, tritaškių taiklumas būtų net 50 procentų. Dvitaškių taiklumas pasiekė seniai regėtas aukštumas. Taip pat pamatėme puikų rinktinės skautų namų darbą: po krepšiu kamuolį gavę mūsų aukštaūgiai nesistengė iš karto užbaigti atakos, tačiau, žinodami, kaip į klaidinamus judesius šoka amerikiečiai, šaltakraujiškai juos “pakeldavo į orą” ir ramiai pelnydavo taškus. Suklaidinti nepavykus grąžindavo kamuolį komandos draugams. Analogiškai elgėsi ir gynėjai - savo varžovus šokdino ir M.Pocius, ir Š.Jasikevičius, ir R.Seibutis.

5. Impulsas lemiamoms kovoms. Prieš Argentiną šansų neturėjome, nes sužaidėme tik vieną geresnį kėlinį. Prieš Nigeriją du kėlinukai paliko neblogą įspūdį. Rungtynes prieš Prancūziją laimėti sutrukdė prastos 10 minučių. Tik nedidelė atkarpa paskutiniame ketvirtyje neleido įveikti JAV ir pateikti didžiausios staigmenos turnyre. Dvikovoje prieš Tunisą, kaip parodė Prancūzijos atvejis, žaisti teks visus keturis kėlinukus. Ar įkvepiantis pasirodymas prieš Jungtines Valstijas nepadarys meškos paslaugos mūsų krepšininkams, pamatysime. Todėl laukiu, kad šios rungtynės taptų geru impulsu lemiamoms kovoms ne visiems Lietuvos rinktinės gerbėjams, kurie vėl ėmė rinktinę matyti mažiausiai pusfinalyje, bet visų pirma pačiai komandai, kuriai to reikia labiausiai.