Blanki Lietuvos rinktinės žvaigždė, kurios nuolat tenka laukti
(34)
Donatas Motiejūnas buvo tas žmogus, kurio sugrįžimas į Lietuvos rinktinę buvo laukiamas lyg didžiausias metų įvykis.
Iki šios vasaros aukštaūgis pastarąjį kartą Lietuvai atstovavo prieš trejus metus ir kiekvieną kartą iki kandidatų sąrašo paskelbimo naujienų portaluose imdavo viena po kitos dygti antraštės apie tai, ar išvysime D.Motiejūną rinktinėje.
Lygiai taip pat kildavo kalbos apie tai, koks svarbus D.Motiejūnas yra rinktinei ir kokia didelė netektis nacionalinei komandai yra aukštaūgio nebuvimas su ja.
Vieną kartą dėl traumos, o kitą kartą dėl užsitęsusių derybų su Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) komandomis, D.Motiejūnas šaliai atstovauti neatvyko. Jo vietą rinktinėje užėmė jaunasis Domantas Sabonis, kuris atsižvelgiant į amžių bei patirtį buvo svarbi komandos dalis. Tačiau šiais metais lietuvis susidūrė su Indianos „Pacers“ kliūtimi, teoriškai vadinama rekomendacija, ir į rinktinės stovyklą neatvyko. Poilsiui vasarą skirti nusprendė ir kitas sunkusis krašto puolėjas Paulius Jankūnas.
Rimtos problemos – ryškiai raudona spalva užsidegė ženklas Lietuvai. Visi ėmė laukti vieno – kad bent šiais metais D.Motiejūnas pagaliau galėtų padėti rinktinei. Laukti ir tikėtis geriausio beliko ir Dainiui Adomaičiui.
Liepos 20 dieną pasirodė naujienos, jog aukštaūgis apsisprendė atvykti į rinktinę. Atrodė, kad būtų galima lengviau atsipūsti, bet žodis „laukti“ ir D.Motiejūno pavardė jau buvo neatskiriami vienas nuo kito.
Teko laukti, kol kiek vėluodamas jis prisijungs prie nacionalinės komandos. Teko laukti, kol matysime galingą D.Motiejūną pasiruošimo rungtynėse. Teko laukti, kol šis, iškeliavęs į Hjustoną ir aplankęs gimdančią mylimąją, atvyks į Europos čempionatą. Teko laukti, kol šis atsigaus po aklimatizacijos. Teko laukti, kol pagaliau D.Motiejūnas atrodys kaip galingas priekinės linijos narys Lietuvos komandoje.
Deja, bet ne visų šių dalykų sulaukti pavyko. Tiesą sakant, sulaukti nepavyko daugumos iš jų.
Trejus metus labiausiai rinktinėje lauktas žaidėjas Europos pirmenybėse toli gražu nepriminė jokio lyderio. Aikštėje D.Motiejūnas praleisdavo po mažiau nei 15 minučių, nes kone kaskart įžengęs į ją aukštaūgis atrodydavo ne kaip ką tik NBA žaidęs krepšininkas, o kaip rinktinės debiutantas.
Pramesti elementarūs metimai, klaidos lygioje vietoje (pagal kurias jis buvo trečias prasčiausias žaidėjas rinktinėje) ir nesusitvarkymas su gynyba versdavo D.Adomaitį kraipyti galvą ir sodinti D.Motiejūną ant suolo. Visas D.Motiejūno problemas iliustravo ir paskutinis čempionato mačas prieš graikus, kuomet Georgios Printezis prieš aukštaūgį darė viską, ką norėjo.
Vienintelis sėkmingesnis mačas prieš vokiečius leido D.Motiejūnui pasigerinti statistiką. 6,3 taško, 1,3 atkovoto kamuolio, 0,7 rezultatyvaus perdavimo, 1,8 klaidos, 4,7 naudingumo balo – tokie buvo aukštaūgio vidurkiai Europos čempionate.
Kone identiškus naudingumo rodiklius surinkdavo tiek pat laiko žaisdavęs Martynas Gecevičius ir vos 8 minutes aikštėje praleisdavęs Eimantas Bendžius. Tik Artūras Milaknis buvo ryškiai prastesnis (1,8 n.b.).
Tačiau net ne skaičiai čia svarbiausi. D.Motiejūnas buvo laukiamas rinktinėje lyg būtų didžiausia jos žvaigždė. Lyg būtų žmogus, galintis kardinaliai pakeisti komandos veidą. Tačiau trejus metus nacionalinėje komandoje iki tol nežaidęs aukštaūgis daugiausiai peno kalboms duodavo ne sėkmingu savo žaidimu, o elgesiu už aikštelės ribų.
Dar pasirengimo cikle akivaizdžiai vidutinišką formą demonstravęs puolėjas leido sau prieš pat čempionatą išvykti į kitą pasaulio kraštą, žinodamas riziką, jog laiku į pirmenybes gali ir nespėti, o net ir spėjęs turėtų tiesiai iš lėktuvo šokti į aikštę. Kaip, beje, ir nutiko. Taip, šeima – labai svarbu, tačiau nusprendus atstovauti šaliai, priimti tokį sprendimą buvo keistoka.
Kita šios situacijos pusė buvo ir komunikacijos stoka. D.Motiejūnas, lyg priimdamas jam kabintą žvaigždės statusą, dar prieš čempionatą nusprendė visiškai atsiriboti nuo bendravimo su žiniasklaida, tad apie jo vaiko gimimą visuomenė sužinojo tik prasitarus Dainiui Adomaičiui, o apie lietuvio kelionės link Tel Avivo reikalus krepšinio federacija pateikdavo tik minimaliai informacijos.
Teko tiesiog laukti – kaip jau tapo įprasta, žinant tik tiek, kad rinktinės žvaigždė yra kažkur tarp Hjustono ir Tel Avivo, kur, pasak informacijos, išskrido lankyti tiesiog besilaukiančios draugės.
Vienintelis dalykas, ko Europos čempionate sulaukti pavyko, tai D.Motiejūno pasirodymo jame. Kaip žvaigždė ant raudono kilimo rinktinėje pasitiktas aukštaūgis čempionatą palikti turėjo per galines duris ir nuleista galva. Ne tik dėl rinktinės suklupimo aštuntfinalyje, bet ir savo paties pasirodymo.
Netrukus D.Motiejūnas pradės sezoną Kinijoje, tad laukimo režimą bus galima įjungti iš naujo. Gal bent ten apie karjeros NBA pratęsimą svajojęs aukštaūgis primins apie save? Belieka vėl laukti, kaip jau esme įpratę.
Norėdami komentuoti prisijunkite.