N.Johnsonas: apie GTA VI, dėjimą per komandos draugą ir akistatą su „Rytu“ (1) interviu

Kaip ir kasmet, LKL, kurią remia „Betsson“, netrūksta legionierių, kurie prieš sezoną būna mažai kam žinomi, o jo eigoje tampa vis dažniau linksniuojami kartu su įspūdingomis statistinėmis eilutėmis.

Į tokią kategoriją neabejotinai pakliūtų „Gargždų“ vedlys JaQuanas Carlosas, jau pačiupęs rugsėjo-spalio MVP prizą. Panašu, kad ne ką mažiau vertingą brangakmenį – Nicką Johnsoną – vasarą į savo gretas prisiviliojo Jonavos „Hipocredit“.

Vos antrą sezoną Europoje leidžiančiam žaidėjui, atrodo, neprireikė jokios adaptacijos. 25-erių 187 cm ūgio amerikietis ant parketo vidutiniškai praleidžia beveik 29,5 minutės – daugiausiai LKL, kurią remia „Betsson“, čempionate. Šį laiką jis išnaudoja produktyviai – N. Johnsonas yra rezultatyviausias (20,7 tšk.) ir efektyviausias (23,6 naud. bal.) lygos žaidėjas.

Negana to, jo agresyvumas taip pat duoda apčiuopiamų vaisių: gynėjas išprovokuoja po 7,6 pražangos ir realizuoja po 6,3 baudos metimo per mačą, kai antroje vietoje žengiantys žaidėjai fiksuoja atitinkamai 5,1 išprovokuotos pražangos ir 4,9 pataikytos baudos vidurkius.

Po skambaus triumfo prieš Utenos „Juventus“ (94:82) Stepas Babrauskas neslėpė, kad jam nuskilo savo ginklų arsenale turėti tokį įrankį.

„Jo lubos – labai aukštos. Žinome jo galimybes, žinome, kur jis nori kilti. Jam reikia tik nesustoti ir dirbti. Nickas turi kokybę, kad užsikabintų Europoje. Jeigu pakalbėtumėte su juo, išgirstumėte jo istoriją, kur praėjusiais metais žaidė ir gyveno... Neslėpsiu, pasisekė su juo. Jis nebuvo mūsų pirmas pasirinkimas, bet kažkas užkabino. Garsiai to įvardyti nenoriu“, – teigė specialistas.

Tiesa, net ir tokie lyderio benefisai kol kas dažnai nesikonvertuoja į laimėjimus: pastarojoje penkių mačų atkarpoje klubas iškovojo tik vieną pergalę. Nors turnyrinėje lentelėje jonaviečiai su trimis pergalėmis ir šešiomis nesėkmėmis yra septinti, jiems į nugaras alsuoja ne tik Utenos „Juventus“ ir „Tauragė“ (3/7), bet ir Kėdainių „Nevėžis-Paskolų klubas“ (2/7).

Sekmadienio vakarą jonaviečiai patrauks į sostinę, kur juos priims Vilniaus „Rytas“. Dar visai neseniai, lapkričio 5-ąją, šios komandos susikovė Jonavoje ir tąkart intrigos buvo daugiau nei daugelis tikėjosi. S. Babrausko kariauna iki ketvirtojo kėlinio vidurio dar pirmavo, tačiau tuomet iniciatyvos ėmėsi Michaelas Devoe ir Ricky Lindo. Legionieriai ant savo pečių ištempė Vilniaus klubą į pergalę 91:87. N. Johnsonas varžovams tąsyk atseikėjo 24 taškus ir sukaupė 23 naudingumo balus.

Svarbi detalė yra ta, kad sekmadienio akistata įeina į LKL, kurią remia „Betsson“, pirmąjį ratą. Vilniečiams norint nenukristi dar žemiau prieš Citadele KMT ketvirtfinalio porų sudarymą reikia savo sirgalių akivaizdoje nesuklupti.

– Jums tai jau antri metai Europoje. Ar po praėjusio sezono Čekijoje jau lengviau priimti lietuvišką patirtį? – LKL.lt paklausė N.Johnsono.

– Manau, kad yra lengviau, nes po praėjusių metų jau šiek tiek žinojau, į ką veliuosi – tiek dėl buvimo toli nuo namų, tiek dėl europietiško krepšinio stiliaus. Žinome, kad jis skiriasi nuo žaidimo JAV. JAV yra daugiau žaidimo vienas prieš vieną ir improvizacijos, o Europoje viskas labiau struktūrizuota – daugiau derinių, atsakomųjų veiksmų į juos ir sprendimų, kaip atakuoti gynybą. Taigi maždaug žinojau, kad žaidimas bus labiau struktūrizuotas ir šiek tiek lėtesnio tempo, bet sakyčiau, kad prisitaikau gana gerai. Manau, pradedu vis geriau atliepti fiziškumą. Žinau, kad kartais turiu problemų su pražangomis, tad stengiuosi dėl to pasitempti, bet atvykstant po praėjusių metų tai ir buvo pagrindinis dalykas – prilygti fiziškumu, ypač atėjus į tokią lygą kaip LKL. Ir manau, kad kol kas sekasi gana gerai, bet vis dar galiu būti geresnis.

Už aikštelės ribų nėra sunku. Esu paprastas žmogus – tiesiog mėgstu žaisti vaizdo žaidimus, kalbėtis telefonu su šeima ir draugais. Labai daug kur nevaikštau, retkarčiais nuvažiuoju apžiūrėti Kauno. Bet be to, tiesiog būnu namuose, žaidžiu vaizdo žaidimus su draugais ir žiūriu krepšinį per televizorių. Viskas gana paprasta.

– Artėjant GTA VI išleidimui NBA jau buvo juokingų pasvarstymų, kad daugelio žaidimo kreivė turėtų netrukus smukti. Kaip bus jūsų atveju? Ar jau skaičiuojate paskutiniąsias dienas?

– O taip, tikrai skaičiuoju dienas, negaliu sulaukti, kol žaidimas pasirodys. Kone kiekvieną dieną, kaskart įsijungęs konsolę, vis pažiūriu į atgalinį skaičiavimą, kad pamatyčiau, kiek dar liko iki oficialaus išleidimo. Žaidimas kuriamas jau labai seniai, tad manau, iš čia ir kyla visas tas ažiotažas bei jaudulys. Pamenu, buvau vidurinėje mokykloje ar panašiai, buvau labai jaunas, kai išėjo paskutinė dalis. Ir jau seniai nežaidžiau, todėl visi GTA žaidimai man yra labai įdomūs.

– Pereikime prie krepšinio. Pirmasis ratas finišavo, tad esate sužaidę prieš visas lygos komandas. Kokias išvadas pasidarėte apie konkurenciją Lietuvoje?

– Kaip ir minėjau, mane tikrai nustebino, kiek čia daug fiziškumo. Teisėjai iš tiesų leidžia žaisti ir – nerandu geresnio žodžio – stumdytis kūnais. Reikia priprasti žaisti per kontaktą ir sugebėti apsiginti būnant agresyviam. Taigi manau, kad tai buvo pagrindinis dalykas, kuris pirmiausia krito į akis. O kalbant apie talentą – lygis čia labai aukštas. Vietiniai lietuviai yra tikrai geri, jie labai didžiuojasi krepšiniu ir, manau, daro viską, ką gali, kad laimėtų. Tiek puolime, tiek gynyboje visi žaidžia kietai. Ten, kur buvau pernai, kai kurie vaikinai bandydavo pailsėti per tam tikras atakas, kad pasitaupytų, bet čia taip nedaroma – čia tikrai vertinama kiekviena ataka. Ir aš tai vertinu, labai tai vertinu. Manau, tai buvo didžiausia staigmena – gal ne staigmena, bet dalykas, kurį pirmajame rate pastebėjau labiausiai.

– Esate čempionate lyderis pagal sužaidžiamas minutes, rezultatyvumą, naudingumą, perimtus kamuolius, išprovokuojamas pražangas, pataikytus baudų metimus. Kaip pats sau paaiškinate stabilų ir visapusišką dominavimą, kai dar reikia ir prisitaikymo?

– Visų pirma, visa šlovė dievui. Manau, svarbiausias dalykas yra galimybė žaisti – būti sveikam ir išlikti sveikam. Tai pati svarbiausia dalis, nes negali žaisti tiek daug minučių, kai esi apdaužytas ar traumuotas, tad stengiuosi daryti viską, kad tinkamai prižiūrėčiau savo kūną ir užtikrinčiau, jog galiu būti aikštelėje. Antra – tai mane supantys žmonės: mano treneriai, komandos draugai, kurie tikrai tiki manimi, kad galiu išeiti į aikštę, kurti žaidimą ir padėti komandai daryti tai, ką reikia, norint laimėti. Ir, žinoma, kiekvieną dieną sunkiai dirbu treniruotėse, kad būčiau pasiruošęs rungtynėms, atkreipiu dėmesį į detales, kai vyksta varžovų analizės. Tai tiesiog smulkūs dalykai, kuriuos darai kasdien, ir ilgainiui jie susideda į didelius dalykus. Tai nėra atsitiktinumas – nėra taip, kad vieną dieną tiesiog pabundi, išeini į aikštę ir gerai sužaidi. Kiekvieną dieną turi daryti teisingus dalykus, užtikrinti, kad esi pasiruošęs, šlifuoti tokius dalykus kaip metimai ar baudos. Žinoma, viskas nebus tobula, yra rungtynių, kurias norėčiau peržaisti iš naujo ir sužaisti geriau, bet tikrai turiu atiduoti duoklę mane supantiems žmonėms – komandos draugams ir trenerių štabui – už tai, kad suteikia man šią galimybę. Nors vis tiek pykstu, kai mane pakeičia, net jei esu tarp trijų daugiausiai minučių žaidžiančių krepšininkų (juokiasi).

– Praėjusį sezoną Čekijoje atlikote nemažai dėjimų. Šiemet to padaryti dar nepavyko – kodėl?

– Mano komandos draugai dėl to irgi juokauja. Per apšilimą įdedu kelis kartus, o jie sako: „Taip, bet per rungtynes to niekada nepadarysi.“ Jie iš to juokiasi ir mane erzina, bet aš jiems sakau, kad vieną dieną tikrai įdėsiu. Negali forsuoti dėjimo – galėčiau bėgti į priekį vien dėl to, kad įdėčiau, bet nemanau, kad tai teisingas kelias. Stengiuosi viską daryti teisingai, kai atsidaro laisvas kelias po krepšiu. Bet manau, kad vieną iš šių dienų, jau visai netrukus, įdėsiu ir tada visi galės mane bent kiek palikti ramybėje dėl tų dėjimų.

– „Instagram“ puikuojasi jūsų dėjimas per Clevoną Browną, su kuriuo šiemet jau esate komandos draugai. Kiek sykių jau teko priminti jam apie tą epizodą? Galbūt jis jau spėjo atsirevanšuoti treniruotėse?

– Ne, bet Clevonas moka įkrauti – galbūt kartą buvau po krepšiu, kai jis įdėjo. Bet iš tiesų aš apie tai visai nekalbu ir jam to neprimenu. Tačiau mūsų trenerių štabas ir fizinio rengimo treneris kartais tai vis primena. Tai yra žaidimo dalis, ypač kai esi aukštaūgis – tai neatsiejama žaidimo dalis. Tuo metu buvome varžovai, tad tai turėjo įvykti, tik gaila, kad tai nutiko būtent jam, kai dabar esame komandos draugai. Bet dabar esame geri draugai, galime iš to pasijuokti ir viskas gerai. Nors manau, kad jis slapta tikrai bando man atkeršyti (juokiasi).

– Statistikos lentelėse turite vieną itin rimtą konkurentą – JaQuaną Carlosą, kuris prieš jūsų tarpusavio rungtynes atsiėmė rugsėjo-spalio MVP apdovanojimą. Ar tokia nerašyta priešprieša jus kažkaip motyvuoja?

– Nenorėčiau to vadinti priešprieša, nes džiaugiuosi dėl jo sėkmės. Esame iš to paties miesto – jis taip pat iš Niujorko, ir mums abiem būti čia yra tikra palaima. Tad džiaugiuosi dėl jo sėkmės, džiaugiuosi, kad jo komandai sekasi gerai, o jis pats, akivaizdu, žaidžia puikiai.

Bet tuo pačiu tai tikrai pažadina šiek tiek konkurencinės ugnelės, nes nori pasirodyti geriau už visus, prieš kuriuos žaidi – nebūtinai tik prieš jį, su visa pagarba, bet nori pranokti kiekvieną varžovą. Jam tapus MVP, labai dėl jo apsidžiaugiau – džiaugiausi tiek jo, tiek jo komandos sėkme. Visgi tuo pačiu žinau, kad turiu toliau daryti tai, ką darau, kad padėčiau savo komandai būti sėkmingai, todėl negaliu per daug įsitraukti į dvikovas vienas prieš vieną su konkrečiu žaidėju. Labiau turiu galvoti apie savo komandą ir galiausiai daryti viską, ką galiu, kad padėčiau jai laimėti.

Tad pasikartosiu – džiaugiuosi jo sėkme, nelaikyčiau to priešprieša, manau, kad tai tiesiog du geri žaidėjai, atsidūrę skirtingose komandose. Galiausiai negaliu apie jį pasakyti nieko blogo, linkiu jam visa ko geriausio ir tolesnės sėkmės. Taip, mes dar susitiksime, ir tikiuosi, kad aš ir mano komanda parodysime geresnį žaidimą ir iškovosime pergalę.

– Jei „Gargždai“ neprisižais Citadele KMT pirmajame etape, jie bus „Hipocredit“ varžovai ketvirtfinalio serijoje. Abiem klubams tai būtų puiki galimybė prasimušti į finalo ketvertą. Kiek laukiate šios dvikovos?

– Taip, buvo kalbų apie tai, kad vėl su jais susitinkame, bet tai nėra kažkas itin skubaus ar tai, į ką žvelgtume jau dabar. Sekmadienį mūsų laukia svarbios rungtynės, tad dabar ruošiamės būtent joms. Bet neabejotinai džiaugiamės šiuo iššūkiu – mums nepatiko, kaip prieš juos atrodėme pirmąjį kartą, todėl tikrai laukiame tų rungtynių. Tačiau šiuo metu tiesiog žvelgiame vieną dieną į priekį, žingsnis po žingsnio, ir stengiamės pasiruošti sekmadieniui. Kai tas mačas bus kitas mūsų sąraše, tuomet jį apsibrauksime ir būsime pasiruošę žaisti. Žinome, kas tose rungtynėse bus ant kortos, bet šiuo metu tai nėra mūsų prioritetų viršūnėje – pereisime tą tiltą, kai prie jo prieisime.

– Kalbant apie komandinius pasirodymus, žengiate septinti ir jau turėjote puikių pergalių arba mačų, kuriuos pralaimėjote tik paskutinėmis akimirkomis. Kokie lūkesčiai formuojasi sezonui įgaunant pagreitį? Ką galite pasiekti Jonavoje?

– Tikrai manau, kad turime gerą kolektyvą. Žinau, kad prieš sezoną mums prognozavo paskutinę, rodos, dešimtąją vietą – nesu tuo visiškai tikras, bet esu tai girdėjęs. Tad į kiekvienas rungtynes einame su dideliu užsidegimu įrodyti savo vertę – kiekvienos rungtynės mums yra svarbios, tad tiesiog einame į aikštę ir stengiamės pasirodyti kuo geriau.

Kalbant apie mūsų lūkesčius, tai ne tik atkrintamosios, bet ir tapimas geriausia komanda, kokia tik galime būti. Kiekvienose rungtynėse augame ir vis tobulėjame. Nemanau, kad jau parodėme savo geriausią krepšinį – tikiu, kad jis dar prieš akis, ir dar turime nueiti ilgą kelią, kad būtume geriausia savo versija. Be to, nenorime savo geriausio krepšinio žaisti spalį ar lapkritį – norime jį žaisti tada, kai prasidės atkrintamosios, sezono pabaigoje – kovą, balandį, gegužę. Manau, kad einame tuo keliu – kiekvieną dieną sunkiai dirbame treniruotėse, į viską žiūrime rimtai, rimtai vertiname kiekvienas rungtynes ir apsibraukiame kalendoriuje kiekvieną artimiausią mačą. Nemanau, kad kas nors mūsų rūbinėje iš anksto nurašo kokį nors mačą kaip pralaimėjimą.

– Klubas ką tik paskelbė apie Erico Gaineso atvykimą, kuris praplės jūsų gynėjų rotaciją, o tuo pačiu galbūt ir vidinę konkurenciją. Kiek reikalingas komandai buvo dar vienas gynėjas ir kokio prisitaikymo tai pareikalaus iš jūsų bei kitų žaidėjų?

– Šią naujieną sužinojome penktadienį po treniruotės ir, žinoma, apsidžiaugėme. Kaskart, kai komandoje atsiranda naujas veidas, tai iš kiekvieno ištraukia tai, kas geriausia – kaip ir sakėte, atsiranda konkurencija. Manau, tai naudinga mūsų komandai. Tikiu, kad visi pakels savo žaidimo lygį, įskaitant ir mane, nes visi nori išsaugoti savo minutes ir tai, ką turi dabar. Galiausiai tai visus padarys geresniais. Manau, kad jis ateis mums padėti. Niekas nėra nepatenkintas ar piktas dėl to, kad ką nors pasikvietėme – atvirkščiai, esame laimingi, nes jis tikrai gali mums padėti. Tad nekantraujame, kol jis prisijungs prie mūsų. Manau, jis neabejotinai gali padėti mums laimėti rungtynių, o konkurencija tarp gynėjų iš kiekvieno išspaus maksimumą. Jis tikrai duos mums gerų minučių ir padės iškovoti pergalių.

– Sekmadienį Vilniuje susikausite su „Rytu“. Vos prieš 10 dienų buvote gana arti to, kad juos įveiktumėte. Dabar vilniečiai bus po puikaus mačo Čempionų lygoje ir jiems ši pergalė žūtbūt reikalinga dėl pirmojo rato rikiuotės. Kokių rungtynių tikitės sostinėje ir ką reikia kartoti iš praėjusios dvikovos?

– Manau, tose rungtynėse tiesiog prilygome jiems fiziškumu. Kaip sakiau anksčiau, jie yra labai fiziška ir labai gerai treniruojama komanda, o tąkart mes atsakėme tuo pačiu – visiškai neatsitraukėme. Didžiąją rungtynių dalį žaidėme gerai, bet ketvirtajame kėlinyje, kadangi jie turi gerų žaidėjų, jie pataikė svarbius metimus ir sukūrė lemiamus epizodus abiejose aikštės pusėse.

Tad manau, kad mums tiesiog reikia susitelkti į save. Neturime per daug reaguoti ar galvoti apie tai, ką jie daro – aišku, turime galvoti, kaip juos sustabdyti, bet pagrindinis dėmesys turi būti mūsų pačių puolimui ir gynybai, buvimui geriausia savo versija, ir tada viskas susidėlios savaime. Pagrindinis dalykas prieš tas rungtynes buvo būti tokiems pat fiziškiems kaip jie ir kovoti dėl atšokusių kamuolių – neleisti varžovams kartoti metimų. Tose rungtynėse tai padarėme, bet galiausiai jie tiesiog pataikė sunkius metimus – jie turi gerų žaidėjų ir yra gerai treniruojama komanda.

Žinau, kad šį sekmadienį laukia tikra kova. Žinau, kad jų sirgaliai bus arenoje ir bus pasiruošę, tad bus labai smagi atmosfera žaisti. Bet dienos pabaigoje turime reikalų, kuriuos norime sutvarkyti, ir, kaip jau sakiau, norime tobulėti su kiekvienomis rungtynėmis, tad turėsime parodyti vieną geriausių savo pasirodymų, kad iškovotume pergalę.