A.Sabonis: visko buvo šiais metais - net infarktas (3)

Kauno „Žalgiryje“, Lietuvos rinktinėje ir Portlando „Trail Blazers“ ekipoje 11 numeriu pažymėtus marškinėlius vilkėjęs legendinis Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis per „savo“ - 2011 metus - patyrė neįtikėtinai daug džiaugsmo akimirkų.

Legendinis „Žalgirio“ krepšininkas ir buvęs šio klubo prezidentas A.Sabonis šiemet ilsėtis neturėjo kada. Ruošiantis Lietuvoje vykusiam Europos čempionatui jis buvo tapęs šio svarbaus renginio ambasadoriumi, o pristatinėdamas pirmenybes su darbo vizitais apsilankė Rusijoje, Gruzijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Izraelyje ir kitose šalyse.

Šiemet tapęs NBA Šlovės muziejaus nariu „EuroBasket 2011“ ambasadorius nepraleido galimybės po aštuonerių metų pertraukos sugrįžti į Portlandą. Rugpjūčio 18-ąją Portlando miesto meras Samas Adamsas oficialiai paskelbė „Arvydo Sabonio diena“. Šiame JAV mieste Sabas 1995-2003 metais gynė „Trail Blazers“ klubo garbę ir buvo vienas geriausių NBA lygos europiečių per visą istoriją.

Vasarą A.Sabonio sūnus Tautvydas tapo pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionu, o Domantas su penkiolikmečių krepšinio rinktine triumfavo Europos jaunimo olimpiniame festivalyje.

„Argi tėvas gali būti tuo nepatenkintas?“ - atžalomis didžiuojasi A.Sabonis.

Jis netgi šypsosi kalbėdamas apie infarktą, patirtą rugsėjo pabaigoje: „Daugelis nežino, kas tai yra, o aš žinau.“

Pakilęs iš ligos patalo A.Sabonis vienbalsiai laimėjo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento rinkimus ir šiame poste pakeitė aštuonerius metus krašto krepšinio virtuvei vadovavusį Vladą Garastą.

Gruodžio 19-ąją A.Saboniui sukako 47-eri. Kitą dieną atvykęs į geriausių šalies sportininkų, kuriuos išrinko Lietuvos sporto žurnalistų federacija, pagerbimą LKF prezidentas juokavo, jog išvakarėse šventė savo vienuoliktąjį gimtadienį. Šventei pasibaigus A.Sabonis su žurnalistais pabendravo apie mūsų krepšinio jaunimą, rinktinės žaidėjus, pasirengimą olimpinei atrankai ir savo šių metų įspūdžius.

Auksiniai kovotojai

Lietuvos sporto žurnalistai metų komanda išrinko jaunimo vaikinų krepšinio rinktinę. Kur, jūsų manymu, šios komandos sėkmės paslaptis?

Kartais atsiranda auksinių komandų. Kai treneriui tinka žaidėjai, žaidėjams - treneris. Devyniolikmečių rinktinė - vienas tokių pavyzdžių. Jie pergales pradėjo skinti jau būdami šešiolikos. Charakterį vaikinai parodė jau ne kartą - ir pernai vykusiame Europos čempionate, ir šiemet Latvijoje - pasaulio pirmenybėse. Žinote, man žiūrint į šią komandą kilo mintis, kad jie turi tokį naują bruožą - kovotojų. Tokį bruožą, kokio mūsų Lietuvos krepšiniui trūko. Tie krepšininkai kažkokie kitokie.

Kiek metų prireiks, kad jie įsitvirtintų suaugusiųjų rinktinėje?

Kai kas jau įsivirtina, kai kurie turi dar kiek palūkėti. Neabejoju, kad ateityje jie sudarys rinktinės branduolį.

Treneriui buvo nelengva

Kaip vertinate Lietuvos rinktinės pasirodymą šių metų Europos čempionate?

Čempionatas vyko Lietuvoje, mes jį surengėme puikiai, atsiliepimai tik geriausi. O dėl mūsų rinktinės... Aišku, esame kiek nusivylę. Bet komanda nebuvo stipriausios sudėties - nebuvo pagrindinių žaidėjų Lino Kleizos ir Jono Mačiulio. Ir pritrūko sportinės laimės. Jei būtume nugalėję makedonus, gal ir kokį medalį turėtume.

Ar ne per daug krepšininkai buvo psichologiškai spaudžiami - visi iš rinktinės laukė tik tauriausio apdovanojimo.

Juk nuo jūsų viskas priklauso. Patys ir padarėte tokį ažiotažą. Aš to spaudimo nedariau. Bet, kas be ko, vyrai galbūt jautė psichologinį spaudimą.

Kaip manote, gal buvo padaryta klaidų komplektuojant rinktinę?

Šaukštai jau po pietų. Jei Kleiza ir Mačiulis nebūtų traumuoti, viskas būtų buvę kitaip. Juk Linas - pagrindinis žaidėjas, iki tol viskas aplink jį buvo lipdoma. Ir rezultatai buvo neblogi. Jo trauma visus išmušė iš vėžių, treneriui Kęstučiui Kemzūrai buvo nelengva.

Kad nebūtų traumų

Kokie pasiruošimo olimpiniam atrankos krepšinio turnyrui Venesueloje planai?

Kol kas viskas labai gerai vien todėl, kad baigėsi NBA lokautas ir prasidės čempionatas. L.Kleiza jau galės normaliai treniruotis ir, tikėkimės, sėkmingai įsijungs į žaidimą. J.Mačiulis jau greitai baigs reabilitaciją ir grįš į aikštelę. Džiugu, kad Kauno „Žalgiryje“ rungtyniaujantys rinktinės nariai per paskutines Eurolygos varžybas su Bambergo „Brose Baskets“ parodė, kad vis dėlto jie dar žaidžia krepšinį (juokiasi). Iki tol vaizdas buvo liūdnokas. Vienintelis palinkėjimas - kad nebūtų traumų. Ir kad į rinktinę galėtume surinkti visus geriausius žaidėjus.

Ar reikia nerimauti dėl to, kad mūsų rinktinei teks žaisti Venesueloje? Dėl to pučiamas toks burbulas...

Na, paklausykite. Tai ko tada važiuoti į tą olimpiadą? Jeigu nori kažką laimėti, nereikia žiūrėti, stiprus varžovas ar lengvas, valstybė toli ar arti. Gyvenimas eina į priekį. Važiuosim ten laimėti kelialapio.

Daug vienuoliktukų

Kaip apibūdintumėte šiuos metus savo gyvenime?

Kiek visko buvo 2011-asiais, net infarktą patyriau (juokiasi). Metai buvo geri. Abu mano sūnūs krepšininkai laimėjo po aukso medalį. Argi tėvas gali būti tuo nepatenkintas? Ant medalių spindi 11 numeris. Pasaka. Kaune surengtas Europos vyrų krepšinio čempionato finalas. Tai didelis įvykis. Pagaliau Kaunas turi puikią areną. Ir tai įvyko 2011-aisiais. Patyriau infarktą. Daugelis nežino, kas tai yra, o aš žinau (juokiasi).

Ko palinkėtumėte Lietuvos krepšininkams ateinančiais metais?

Norėčiau palinkėti sveikatos. Kai nėra traumų, tada galima ką nors pasiekti. Arba bent sužinoti, kaip viskas yra iš tikrųjų. O šiais laikais traumų velniškai daug. Būkime sveiki ir tada bus tų pergalių. Ir ne tik krepšinyje.

Saulius Ramoška,  „Lietuvos žinios“.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra