Turkiška Lietuvos rinktinės užduotis ir statusą pateisinančios favoritės
(2)
Lietuvos moterų rinktinė tęsia pasirodymą 2025 metų Europos čempionate. Viliaus Stanišausko treniruojama komanda dar turi vieną tikslą – iškovoti kelialapį į 2026 metų pasaulio čempionato atranką.
Tiesioginį kelialapį į čempionatą iškovos tik Europos pirmenybių nugalėtojos, o dar penkios rinktinės įgis teisę varžytis atrankos varžybose.
Penktadienį 11.45 val. Lietuvos moterų rinktinė rungtynėmis su Čekija pradeda kovą dėl penktosios vietos čempionate, o susitikimą tiesiogiai transliuos TV6.
Uždavinys – aplenkti natūralizuotos amerikietės „tempiamą“ Turkijos rinktinę
Nors kelialapių į atrankos turnyrą sistema atrodo gana paini, kadangi dėl jų jau nekovoja būsima čempionato šeimininkė bei pakvietimus į atranką jau iškovojusios čekės bei vengrės, tačiau viskas susidėliojo gana aiškiai.
Po dešimties metų pertraukos į Europos krepšinio čempionatą sugrįžusiai Lietuvos rinktinei reikia aplenkti turkes ir kelialapis bus mūsų rankose.
Kadangi dėl 5–8 vietų taip pat kovos ir Vokietijos bei Čekijos komandos, kurioms tai bus žaidimas tik dėl garbės, lietuvių konkurentėmis išlieka tik turkės.
Tai reiškia, kad į atranką Lietuvos rinktinė patektų net ir užėmusi septintąją vietą, tačiau tik tokiu atveju, jeigu turkės lieka aštuntoje pozicijoje.
Pradžioje pažvelkime būtent į tiesiogines Lietuvos konkurentes Turkijos krepšininkes, kurios ketvirtfinalyje tik per pratęsimą turėjo pripažinti Italijos komandos pranašumą.
Turkijos komandos žaidimas šio čempionato metu kelia daug klausimų. Natūralizuotos amerikietės Teairos McCowan nauda šiai komandai yra gana kvestionuotina ir kartais atrodo, kad be jos turkės galėtų žaisti netgi sėkmingiau.
204 cm ūgio vidurio puolėja čempionate renka po 16,3 taško ir 21,5 naudingumo balo, tačiau statistika ne visuomet atspindi realią žaidėjos įtaką komandai.
Aukštaūgė yra lėta ir gynyboje dažnai tiesiog pritingi. Visos komandos ją mato kaip taikinį prie savojo krepšio, o jeigu oponentėms dar pavyksta pajungti ir greitą žaidimą, tiesiog nėra šansų, jog T.McCowan suspėtų grįžti prie savojo krepšio.
Klausimų kelia ir šios žaidėjos motyvacija bei supratimas, kur ir dėl ko ji žaidžia. Susidaro įspūdis, kad amerikietė tiesiog renkasi savuosius skaičius, o bendri komandos rezultatai jai yra tiesiog antrajame plane.
Rungtynėse su Italija šios žaidėjos „plius/mins“ rodiklis buvo prasčiausias komandoje (-10), o grupės etape šis rodiklis neigiamas buvo ir laimėtose rungtynėse prieš Graikijos komandą.
Tą susitikimą turkės laimėjo 83:72, tačiau 29 minučių T.McCowan atkarpa buvo neigiama – „minus 6“.
Klausimas, ar Ekremas Memnunas gali ryžtis apriboti šios aukštaūgės minutes kovose dėl 5–8 vietų. Juolab, kad klausimų yra dėl kitų žaidėjų sveikatos. Ketvirtfinalio mače su Italija susižeidė Olcay Cakir bei Tilbe Senyurek. Tiesa, pastaroji vėliau tęsė mačą.
Turkija kovą dėl penktosios vietos ir tuo pačiu dėl kelialapio pradės rungtynėmis su Vokietijos rinktine, kuri turėjo tikrai solidžią pirmą pusę prieš Belgiją. Pagrindinis vokiečių trūkumas gali būti trumpas atsarginių žaidėjų suolelis, tačiau komandos lyderės, rungtyniaujančios ir WNBA, tikrai niekuo nenusileidžia oponentėms iš Turkijos.
Lietuvos problema ir ryškiausios Čekijos lyderės
Galingai čempionatą pradėjusi mūsų šalies rinktinė dabar išgyvena dviejų pralaimėjimų seriją. Nors pralaimėta komandoms, kurios tęsia kovą dėl medalių, tačiau šie mačai išryškino pora mūsų komandos problemų.
Lietuvos žaidimas puolime pastaruoju metu pasidarė gana nuspėjamas ir tiek rungtynėse su Italija, tiek su Prancūzija įvairovės tikrai trūko.
Labiausiai į akis krenta tai, kad mūsų komanda per mačą pataiko vos po tris tolimus metimus ir tritaškius meta vos 21 proc. tikslumu.
Taip, daug snaiperių Lietuvos rinktinė tarsi ir neturi, tačiau priekinės linijos žaidėjos yra plečiančios aikštę ir tai galėtų tapti dar vienu netikėtu mūsų komandos ginklu.
Tolimų metimų reiktų ir iš Kamilės Nacickaitės-Van der Horst ar Lauros Juškaitės. Tai vėl atvertų daugiau erdvių arčiau krepšio. Galiausiai ant atsarginių žaidėjų suolelio yra Eglė Zabotkaitė, kuri minimalaus šanso sulaukė tik mačo gale su Prancūzija. Tai žaidėja, kurios stipriausia savybė yra būtent tolimas metimas.
Kita problema, išryškėjusi per pastaruosius du mačus, buvo klaidos. Prancūzių spaudimas vėl parodė, kad su elitinio lygio fiziškumu mūsų komandai tvarkytis vis dar sunku. Praradus 25 kamuolius, tikėtis pergalės prieš Prancūziją ar prieš Čekiją vargu, ar galime.
Mūsų būsimos varžovės čekės ketvirtfinalyje sužaidė itin solidžias rungtynes su Ispanija. Po dviejų ketvirčių Čekija turėjo netgi 11 taškų pranašumą, tačiau antroje mačo dalyje ispanes į pergalę ištraukė Aina Ayuso ir Raquel Carrera.
Kalbant apie čekes, galima pažymėti, kad tai gana jauna komanda. Čekija turi gilias moterų krepšinio tradicijas ir ši karta jau artimiausiu metu gali sugrąžinti Čekijai buvusią šlovę.
20 metų 195 cm ūgio vidurio puolėja Emma Čechova jau dabar yra tapusi viena iš komandos lyderių. Ši legendiniame Prahos USK klube žaidžianti techniška aukštaūge čempionate renka po 9,8 taško ir 13,3 naudingumo balo.
Perimetre reiktų išskirti 23 metų Elišką Hamzovą, kuri yra naudingiausia komandoje ir gali bausti varžoves tiek metimais iš trijų taškų zonos, tiek rinktis taškus prasiveržusi arčiau krepšio.
Jos bendraamžė Katerina Zeithammerova yra žemiausia čempionato krepšininkė. Jaunosios čekės ūgis siekia vos 162 cm, tačiau ši gynėja nors ir negauna gausių minučių, tačiau pakilusi nuo suolo įneša energijos ir tritaškius realizuoja 50 procentų tikslumu bei atlieka po pora rezultatyvių perdavimų.
Favorite prieš mačą ir vėl turėtų būti laikoma varžovių komanda, tačiau ginklų mūsų komanda tikrai turi. Jaunos čekės nusileidžia fiziškumu mūsų priekinės linijos žaidėjoms ir ten galima bus ieškoti pranašumo.
Svarbiausia šiame susitikime bus stabdyti varžovių greitą puolimą, kadangi taip čekės susirenka net 15,3 taško, kai mūsų komanda vos 7,3. Itin skaudžiai čekės baudžia ir už klaidas – vidutiniškai po varžovių klaidų Čekija renka 17,3 taško, kai mūsų komanda – vos po 7,5.
Skirtinga komandų motyvacija taip pat gali tūrėti įtakos rungtynėms. Lietuvėms tai yra kova dėl vietos pasaulio čempionato atrankoje, o čekėms tai yra tik kova dėl geresnės pozicijos galutinėje rikiuotėje.
Dėl medalių kovos favoritės
Be staigmenų. Taip galima įvardinti tai, jog visos trys pagrindinės pretendentės į apdovanojimus sugebėjo nukeliauti iki pusfinalio.
Prancūzija, Ispanija ir Belgija prieš dvejus metus lipo ant nugalėtojų pakylos ir visos trys šios komandos pateko į pusfinalį, o konkurenciją joms ten bandys sudaryti Italijos krepšininkės.
Įdomu tai, kad visos keturios pusfinalio dalyvės iki šio etapo atžygiavo nepralaimėjusios nė karto.
Lietuvos rinktinę įveikusi Prancūzija šiame čempionate nors neturi viso būrio svarbių žaidėjų, tačiau ir be jų tai vis tiek išlieka viena talentingiausių komandų turnyre.
Iš nežaidžiančių Prancūzijos komandos krepšininkių galima išskirti Gabby Williams, Marine Johaness bei Marine Fouthoux, o iš rungtyniaujančių ryškiausiai spindi Janelle Salaun.
Vos 23 metų puolėja šiame čempionate renka po 18 taškų ir 19,8 naudingumo balo. Jau ir olimpinėse žaidynėse savo vertę įrodinėjusi prancūzė gali tapti Justės Jocytės bendraklube WNBA, kadangi abi šios žaidėjos ateitį yra susiejusios su „Golden State Valkyries“ komanda.
Prancūzės nuo 2013 metų žaidė net penkiuose Europos čempionatų finaluose iš eilės, tačiau visus sykius liko antros, o praėjusiose pirmenybėse krito pusfinalyje prieš belges ir iškovojo trečiąją vietą.
Jų varžovės ispanės kol kas nežaidžia čempioniško žaidimo. Grupėje jos tik per pratęsimą palaužė švedes, o ketvirtfinalyje turėjo itin daug vargo su Čekijos komanda.
Ispanių privalumas yra tas, kad komandoje gali iššauti visas būrys žaidėjų. Būtent taip ir nutiko ketvirtfinalyje, kur tiesiog dominavo R.Carrera ir A.Ayuso. Vis tik pagrindinei komandos žvaigždei Albai Torrens jau yra 35 metai ir ji nebeatrodo taip užtikrintai. Jaunosioms Elena Buenavidai ir Awai Fam dar trūksta stabilumo ir stipriai išryškėjo ketvirtfinalio mače.
Kitame pusfinalyje belgės yra gana ryškios favoritės. Jų varžovė Italija pastarąjį kartą Europos čempionato pusfinalyje žaidė 1995 metais ir tuomet iškovojo sidabrą.
Ryškiausia Italijos komandos žvaigždė yra Cecilia Zandalisini, kuri pelno po 17,5 taško ir renka 20,3 naudingumo balo. Geriausiai jai talkina aukštaūgė Jasmine Keys, daug prisidėjusi prie italių triumfo ketvirtfinalyje.
Vis tik Belgijos komanda atrodo per daug gerai subalansuota. Belgija išlaikė visą čempioniškos rinktinės branduolį, o jos pagrindinė ašis vis dar yra Emma Meesseman.
Aukštaūgė tiesiog dominavo ketvirtfinalio mače su Vokietija ir dar kartą pademonstravo, kad praktiškai neturi silpnų vietų. Ji gali žaisti tiek veidu, tiek nugara į krepšį, o jos vidutinis metimas vis dar yra žudantis.
Kai šalia jos yra tokia tvirta aukštaūgė kaip Kyara Linskens, o perimetre Julie Vanloo bei Jullie Alemand, atrodo, kad Belgija ir vėl yra pasmerkta bent jau finalui.
Šiai dienai atrodo, kad ant nugalėtojų pakylos vėl lips tos pačios trys rinktinės kaip ir prieš dvejus metus, tačiau finale realu išvysti Belgijos ir Prancūzijos akistatą.
Norėdami komentuoti prisijunkite.