Turkijoje vietą atradęs ir gyvenimo permainas išgyvenantis Š.Vasiliauskas – pasiruošęs atsiliepti į D.Adomaičio skambutį
(5)
Šarūnas Vasiliauskas šiuo metu gyvenime skųstis ko gero negali niekuo: antrą sezoną jis eilės jis solidžiai atrodo Turkijos čempionate, yra patenkintas karjera, o vos prieš savaitę krepšininko žmona Martyna pagimdė dukrą.
„Kuomet mintys sukasi ne apie krepšinį, galvoju tik apie šeimą ir dukrą“, – šypsosi 28-erių krepšininkas, pasidalinęs pirmaisiais tėvystės įspūdžiais.
„Pirmosios dienos buvo ypatingos, norėjosi kuo daugiau pabūti kartu. Paėmus dukrą ant rankų pirmąsyk, atrodė, kad kažkas gyvenime apsivertė, atrodė, net kraujas ėmė bėgti į kitą pusę (Šypsosi). Net sunku viską paaiškinti, nes pats dar ko gero ne iki galo suprantu, kad tapau tėčiu.
Jaučiasi, kad tampi priklausomas ne tik nuo savęs, esi atsakingas ne tik už save. Tai pakeičia ir mąstymą, žinai, kad kažkur gal turi būti atsargesnis, rimtesnis“, – pasakojo į Turkiją besiruošiančios atvykti šeimos jau laukiantis Š.Vasiliauskas.
Trabzono „Trabzonspor“ komandai atstovaujantis lietuvis šį sezoną turi tenkintis žaidimu tik Turkijos pirmenybėse, nes jo ekipai nepavyko patekti į FIBA Europos taurė turnyrą. Šeimai laiko skirti gal ir pavyks daugiau, bet apmaudu, jog jokiame tarptautiniame turnyre žaisti neteks, pripažįsta lietuvis.
Turkijoje Š. Vasiliauskas žaidžia jau antrąjį sezoną (prieš tai atstovavo Ušako „Sportif“ klubui) ir teigė, jog pagrindine priežastimi likti buvo aukštas šios šalies pirmenybių lygis. Tiesa, Š.Vasiliauskui vis tik labiau norėjosi vėl grįžti į Lietuvą.
„Vis tik per savo karjerą esu nedaug žaidęs pajėgiose tarptautinėse pirmenybėse. Daug Turkijos komandų dalyvauja Eurolygoje, Europos taurėje, kituose turnyruose, tad lygis tikrai aukštas.
Šiemet norėjosi likti Lietuvoje, bet susidėliojus pliusus ir minusus išvadas teko daryti kitokias. Tiesa, ne visada viską lemia finansai: jei skirtumas nėra beprotiškas, galima ir pasiaukoti“, – sako gynėjas.
Posakis „niekada nesakyk niekada“ Š.Vasiliauskui taip pat gali tikti. Turkijoje solidžiai atrodantis lietuvis vos prieš pusantrų metų dvejojo, ar dar išvis grįš į šią šalį, nes jam, su žmona skridusiam iš medaus mėnesio, teko atsidurti pačiame teroro atakos epicentre Atatiurko oro uoste. Bet praėjus kuriam laikui mintys pasikeitė. „Niekas nėra nuo nieko apsaugotas“, – teigia Š.Vasiliauskas.
„Dėl terorizmo neišgyvenu, nes šiais laikais niekad nežinai, kur kas gali nutikti. Turkai savo šalį net saugo dabar labiau. Pas mus, provincijoje, net nesijaučia jokių pavojų, gal tai kiek labiau juntama Stambule.
Jei šiemet buvo visi įvykiai Barselonoje, tai lygiai prieš metus ir pats ten buvau, taip pat su žmona skrisdami iš medaus mėnesio nusileidome tiesiai į Atatiurko oro uostą, kuriame tuo metu prasidėjo atakos. Su žmona jau sakėme, kad daugiau niekada į Turkiją nebevažiuosime, bet va, jau antras sezonas čia eina“, – sako Š.Vasiliauskas.
Nors Trabzono komanda ir neperžengė atrankos etapo barjero FIBA Europos taurėje, o Turkijos čempionate laimėjo vieną mačą iš trijų, pats lietuvis yra vienas lyderių savo ekipoje.
Turkijos pirmenybėse jo rodikliai per 30 minučių siekia 18 taškų, 1,5 atkovoto kamuolio, 7,5 rezultatyvaus perdavimo ir 17,5 naudingumo balo.
Š.Vasiliauskas šypsosi – jis nebėra toks jaunas ir iš savęs norisi išsireikalauti kuo daugiau. O to nori ir visa komanda.
„Nesu pagrindinis lyderis, nes turime 6–7 žaidėjus, kurie gerai gali sužaisti bet kurį mačą. Treneris buvo patenkintas, kad jau esu žaidęs Turkijoje, treniruotėse ėmėme ieškoti tarpusavio supratimo ir po truputį jį atrandame. Aišku, viskas vyksta lėtai, bet sezonas yra ilgas“, – teigė lietuvis.
Kol kas pagal rezultatyvius perdavimus Š.Vasiliauskas yra antras Turkijoje, bet pernelyg to nesureikšmina.
„Kartais viskas priklauso ir nuo sėkmės, ar po to perdavimo komandos draugai įmes. Treneris man leidžia kurti, rasti geras situacijas komandos draugams, tad stengiuosi jo mintis perteikti aikštelėje. Stengiuosi išlaikyti tempą, kad gerai būtų ir man, ir komandai“, – pasakojo įžaidėjas.
Vis tik Europoje bei pasaulyje prasidėjęs traumų virusas nebuvo aplenkęs ir Š.Vasiliausko. Teko ir pasitempti čiurną, ir gydytis uždegimą.
„Bet kai pažiūri, kas dabar vyksta Europoje ir pasaulyje, mano traumos yra tikras menkniekis – išgydomos per kelias dienas. Tai mūsų gyvenimo dalis. Net nežinau, ar mes dabar daugiau dėmesio kreipiame, ar taip sutapo, bet nepamenu tokio sezono, kur nuo pat jo pradžios pasipiltų tokios traumos. Kažkada turėtų sustoti, duok Dieve, kad būtų kuo daugiau sveikų“, – apie viso pasaulio krepšinio situaciją kalbėjo lietuvis.
Ar Š.Vasiliauskas šiuo metu išgyvena karjeros piką? Norėtųsi tuo tikėti, sako jis.
„Manau, kad po truputį jis jau čia: toks amžius, kad turi arba stengtis ir būti aukštame lygyje, arba eiti žemyn bei po poros metų keliauti dirbti paprastus darbus. Kol kas mintys optimistinės ir norisi krepšiu mėgautis, kol jį dar myliu“, – teigė apie sugrįžimą į Eurolygą svajojantis lietuvis.
„Visi norėtų žaisti Eurolygoje, kai kurie visą gyvenimą ją sapnuoja. Jei atsirastų komanda, kuri manęs norėtų, be abejo, norėčiau ten būti“, – nedvejoja įžaidėjas.
Be sugrįžtančios šeimos, Š.Vasiliauskas dabar Turkijoje laukia dar kelių dalykų. Visų pirma, mūšio su Stambulo „Fenerbahče“, kurie Trabzone būna ypatingai karšti, kelia šiurpuliukus ir futbolo mačuose net perauga į muštynes. Visų antra, Dainiaus Adomaičio skambučio ir kvietimo padėti rinktinei atrankoje į Pasaulio taurės turnyrą.
„Kol kas treneris susisiekęs nebuvo, bet jei galėsiu būti naudingas, visada treneriui atsiliepsiu. Tačiau jei jis turės minčių su kitais žaidėjais, tikrai nepyksiu. Visų žaidėjų juk nesukviesi į rinktinę.
Situacija yra, kokia yra, treneris turi laiko pamąstyti, ko jis nori ir manau greitai priims sprendimus. Be abejo, visi visada mielai žaistų už Lietuvą, aš nesu išimtis“, – pripažįsta Š.Vasiliauskas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.