S.Serapinas: patobulėjau, man patinka trenerio darbas ir žiūrėsime, kas bus ateityje

Gargždų SC komandai debiutinis sezonas Nacionalinėje krepšinio lygoje baigėsi aštuntfinalio etape, kuriame Simono Serapino treniruojama ekipa 0:3 neprilygo Klaipėdos „Neptūnui-Akvaservis“.

Reguliariame sezone gargždiškiai per 40 rungtynių laimėjo 22 kartus ir užėmė devintąją poziciją.

Simonas Serapinas buvo vienintelis šio NKL sezono žaidžiantysis vyriausiasis treneris. 37-erių metų 197 cm ūgio puolėjas vidutiniškai per 23 minutes įmesdavo po 12,9 taško.

Interviu su Simonu Serapinu – apie seriją su „Neptūnu-Akvaservis“, debiutinį Gargždų komandos sezoną ir patobulėjusius žaidėjus.

– Seriją su Klaipėdos klubu pralaimėjote 0:3. Kaip jūs manote, kodėl ji taip susiklostė? – svetainė „nklyga.lt“ paklausė S. Serapino.

– Netikėjau tokios pabaigos, kad pralaimėsime neiškovoję pergalių. Tikėjausi, kad laimėsime seriją, bet Klaipėdos jaunimas nuo to laiko, kai mes žaidėme kartu pirmuose dviejuose ratuose, labai patobulėjo. Čia jau didelis trenerio Tomo Gaidamavičiaus nuopelnas. O pas mus atvirkščiai – veteranai sezono pabaigoje pasėdo ir turėjau mažiau juos naudoti, daugiau rėmėmės jaunesniais krepšininkais, kurie visą sezoną žaisdavo mažiau.

– Serijoje pataikėte 17 tritaškių iš 79. Kiek tai nulėmė varžovų gynybą ir kiek – nusisukusi sėkmė?

– Mūsų stiprioji pusė būdavo tritaškiai. Laurynas Mikalauskas stovėdavo po krepšiu, bet niekas negalėdavo eiti į pagalbą, o jeigu eidavo, tai nusimesdavome kamuolį prie tritaškio. Ne tiek sėkmės trūko, bet ir „Neptūno“ dubleriai parodė gerą gynybą, negalime jų nuvertinti. Galbūt jie kažkur rizikavo. Antrose rungtynėse kaip ir sumetėme tritaškius pagal savo pataikymą, bet tuomet „Neptūnas-Akvaservis“ pataikė 61 proc. tritaškių ir juos lydėjo sėkmė. Bet mes leidome tai padaryti. „Neptūnas-Akvaservis“ parodė, kad yra geresni, laimėjo 3:0. Reikia tai pripažinti, nuleisti galvą ir palinkėti sėkmės.

– Kaip galite įvertinti komandos sezoną?

– Aš visada esu maksimalistas, tai man sezonas buvo skaudus, ir komandai tuo pačiu. Vadovybės reikėtų klausti, kaip jiems viskas atrodė. Prieš sezoną buvo kalbama, kad 8–9 vietos būtų geras rezultatas. Man buvo mažai.

Prieš skylant komandoms į dvi grupes, mums pritrūko vienos pergalės, o patekus į stipresnę grupę, vėl galbūt viskas būtų kitaip susidėlioję. Mes kovėmės visada lygiai, visą sezoną nepralaimėjome dideliu skirtumu. Ir Šakių „Vytį“, ir „Palangos Kuršius“ nugalėjome, o su Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ pralaimėjome tik keliais taškais. Lygiai žaidėme su visais, bet yra kaip yra.

– Jaučiate patobulėjimą kaip treneris?

– Kaip treneris patobulėji, bet aš dar esu ir žaidėjas, tai nelabai daug to gaunu. Dabar jau vadovai sako, kad galbūt man reikėtų daugiau vadovauti žaidimui, nes tuomet geriau sekasi komandai. Sunku pasakyti. Patobulėjau, man patinka šis darbas ir žiūrėsime, kas bus ateityje.

– Kas jūsų komandoje jus nustebino?

– Norėčiau pagirti Ernestą Jonkų. Pasikviečiant jį tikrai negalvojau, kad jis taip dirbs gynyboje ir priims pavojingiausius varžovų žaidėjus. Dukart žaidžiant su „Palangos Kuršiais“ jis uždarė Jaleną Riley, taip, padėjo ir kiti. Duodavome jam ir kitus lyderius dengti. O sezono pabaigoje jis tapo vienu geriausių mūsų snaiperių. Pradžioje jam išsimetimui reikėdavo didesnio atstumo, o antroje pusėje jau ir kamuolio nebeleisdavo į apačią – tik pagauna ir iškart meta. Jis tikrai padarė didelę pažangą.

Tadas Poška irgi patobulėjo, bet jam vis kažkas trukdė – tai kojos trauma, tai dar kažkas. Galvoju, kad ateityje jis tikrai dar pridės ir sau, ir komandai.

„Ilgoji pertrauka“: „Lietkabelio“ sudėties dėlionė – diskusijos dėl Bičkauskio ir Oreliko, būtini išsaugoti žaidėjai, išvykimai, permainos priekinėje linijoje ir tinkamai kandidatai papildyti ekipą