„Ryto“ sprendimas žaisti FIBA Čempionų lygoje: nepopuliarus, bet lengvai paaiškinamas ėjimas

apklausa (70)
Gegužės 20 d. 14:38
R.Jarutis turės komplektuoti komandą FIBA Čempionų lygos kovoms (BNS nuotr.)
R.Jarutis turės komplektuoti komandą FIBA Čempionų lygos kovoms (BNS nuotr.)
Edgaras Pulkovskis
Krepsinis.net

Vilniaus „Rytas“ antradienį priėmė sprendimą palikti Eurolygos organizaciją, kurios organizuojamose turnyruose sužaidė net 18 sezonų.

Perėjimas į FIBA Čempionų lygą visuomenėje buvo sutiktas prieštaringai – nemažai internautų pašaipiai įvertino šį sprendimą, bet faktai rodo, jog tai nėra toks neapgalvotas ir pražūtingas ėjimas. Portalas Krepsinis.net sudėliojo pliusus ir minusus.

Finansinis aspektas. Europos taurėje žaidžiantys klubas teigia, kad tai yra prabangos reikalas. Šiame turnyre nėra nieko panašaus, kas Eurolygoje, kur už kiekvieną pergalę skiriama po 37 tūkstančius eurų. Už patekimą į kitą etapą skiriamos simbolinės sumos, kurias komandos išleidžia papildomoms kelionėms, o turnyrą laimėjusios komandos taip pat sulaukia kuklių sumų. Akivaizdu, kad Europos taurė yra turnyras, kurio pagrindinė esmė laimėti bilietą į Eurolygą, o čempionėmis tampančių komandų kaip Valensijos „Valencia“ ar Maskvos srities „Chimki“ biudžetuose gaunamos premijos yra visiškas lašas jūroje.

FIBA Čempionų lygoje už kiekvieną laimėjimą taip pat nėra mokami pinigai, bet ten skiriamos premijos už tolimesnius etapus: patekimas į aštuntfinalį užtikrina 70 tūkst. eurų, o žaidimas ketvirtfinalyje – 100 tūkst. eurų. Finalinio ketverte abejas rungtynes pralaimėjusi ekipa gauna 140 tūkst. eurų, trečioje vietoje likusi ekipa – 200 tūkst., vicečempionė – 400 tūkst. eurų, o čempionei atitenka net 1 mln. eurų.

Krepsinis.net žiniomis, FIBA komandoms, kurios pereina į jų turnyrą iš Europos taurės, žada skirti kelių šimtų tūkstančių eurų vienkartinę išmoką, kuri taip pat yra rimta paskata. Turint omenyje, kad „Ryto“ biudžetas kitą sezoną bus dar mažesnis nei buvo numatytas šiame (3,5 mln. eurų), kiekvienas 100 tūkst. eurų yra svarus argumentas.

Rytas Rytas

Lankomumas. FIBA Čempionų lygos komandos pirmajame etape sužaidžia 14 rungtynių, o Europos taurės – 10. Tai reiškia, kad tai yra papildomi 2 namų mačai, bet yra keli „bet“. Pirmasis aspektas yra koronaviruso situacija, dėl kurios gali būti, jog komandos iki kitų metų turės žaisti tuščiose arenose. Futbole toks reiškinys jau patvirtintas ir Vokietijos pirmenybėse kovos be žiūrovų vyks iki metų pabaigos. Jeigu taip reikės elgtis ir krepšinyje, Europos taurės pirmajame etape ekipos sužais be sirgalių, o štai FIBA Čempionų lygoje pirmasis etapas baigiasi vasario pradžioje, tad dar bent jau 2 namų susitikimus ekipa idealiu atveju spėtų sužaisti savoje arenoje.

Vis dėlto čia yra antrasis „kabliukas“ – kiek FIBA Čempionų lygos kovos vilios žiūrovus sostinėje. Šiame sezone „Siemens“ arenoje antras aukštas per Europos taurės kovas visiškai ir nebuvo atidengtas, nors „Rytas“ žaidė „Top 16“ etape ir jame turėjo šansų žengti toliau, o sostinėje lankėsi ir garsūs klubai. Tuo tarpu Čempionų lygos grupėje bus ir garsių vardų, bet pasitaikys ir ekipų, kurios sirgaliams kels dideles abejones, ar verta ateiti į areną. FIBA Čempionų lygoje Panevėžyje ir Utenoje niekada nepritraukdavo daug žiūrovų ir komandų lankomumo skalėje tarptautinės kovos toli gražu nebūdavo tarp lyderių. Turint omenyje, kokie išlepę žiūrovai yra sostinėje, Čempionų lygos rungtynės gali nesulaukti didelio susidomėjimo ir ypatingai tuomet, kai atvyks vidutinio pajėgumo Vengrijos, Belgijos ar Lenkijos klubas.

Galbūt „Rytas“ galėtų „Jeep“ arenoje žaisti tarptautinius mačus, ką jau matėme 2014–2015 m. sezone Europos taurėje, kai ekipą treniravo Virginijus Šeškus. Rungtyniauti pilnoje 2,5 tūkst. sirgalių arenoje su karštu palaikymu yra kur kas maloniau patiems žaidėjams ir sunkiau varžovams nei apytuštėje „Siemens“ arenoje.

Prestižas. Abiejų turnyrų prestižas sirgalių akyse skiriasi kaip diena ir naktis – krepšinio gerbėjai daug palankiau vertina Europos taurės kovas, o štai FIBA turnyrą laiko tvirtai trečiu pagal pajėgumą turnyru. Vis dėlto reikia pripažinti, kad Čempionų lyga per pastaruosius dvejus metus tikrai sustiprėjo ir joje žaidžia nemažai pajėgių klubų.

Pažvelgus į aštuonetą patekusių komandų pozicijas vietiniuose čempionatuose, čia jokio ryškaus skirtumo nematyti: Saragosos „Casademont“, Tenerifės „Iberostar“ ir Burgoso „San Pablo“ Ispanijos lygoje rikiuojasi atitinkamai 3, 4 ir 10 vietose. Europos taurės aštuonetą pasiekusi Malagos „Unicaja“ yra 8-a, o kovas „Top 16“ etape baigusi Badalonos „Joventut“ – vos 12-a. Visus nustebinusi Patrų „Promitheas“ ekipa Graikijoje yra 4-a, o Atėnų AEK su Jonu Mačiuliu žengė antroje pozicijoje. Monako „AS Monaco“ Prancūzijoje pirmavo, o Dižono JDA žengė antroje vietoje. Sauliaus Kulviečio ekipa laimėjo taurės turnyrą, kuriame paguldė ant menčių tiek „AS Monaco“, tiek Vilerbano ASVEL, kuri varžosi Eurolygoje. Italijos fronte Bolonijos „Virtus“ pirmauja, o Europos taurėje į aštuonetą patekusi Venecijos „Umana Reyer“ buvo 7-a. Tuo tarpu Čempionų lygoje aštuntfinalyje kritusi Sasario „Dinamo“ žengė 2-oje pozicijoje.

Europos taurė savo sudėtyje turi tokius flagmanus kaip Kazanės „Unics“, Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“, Belgrado „Partizan“, „Unicaja“ ar kylančią naują jėgą – Bolonijos „Virtus“. Tiesa, ši ekipa savo kopimą į viršų pradėjo būtent Čempionų lygoje, kur triumfavo praėjusiame sezone ir į Europos taurę persikėlė tik dėl galimybės varžytis Eurolygoje, kur tikisi gauti vardinį kvietimą arba laimėti bilietą nugalint antrajame pagal pajėgumą turnyre. FIBA Čempionų lyga savo flagmanais gali laikyti AEK, „Iberostar“ ar Bambergo „Brose Bamberg“, bet pastaroji ekipa yra gerokai susilpnėjusi ir neprimena tos, kuri varžėsi Eurolygoje. Naujai kylanti jėga yra „Casademont“ komanda, kuria Čempionų lyga didžiuojasi ir nori ja savo sudėtyje turėti ilgą laiką. Naujai prisijungusi Stambulo „Daruššafaka“ taip pat bus tarp turnyro favoritų, kadangi turi solidų biudžetą.

Akivaizdu, kad bendras turnyro lygis FIBA Čempionų lygoje yra kiek žemesnis, o tai lemia ir kiekybė – čia varžosi 32 klubai, kai Europos taurėje jų yra 24. Taip FIBA turnyre atsiduria ekipų, kurios nebūna itin konkurencingos kaip kad šiame sezone buvo Rygos VEF atveju, kai Latvijos klubas, turėjęs finansinių problemų, laimėjo vos 1 sykį per 14 susitikimų. Antra blogiausia ekipa tapo Torunės „Polski Cukier“, kurią dukart nugalėjo ir „Lietkabelis“. Įdomu tai, kad Lenkijos ekipa laimėjo vos 2 susitikimus, bet turėjo didžiausią biudžetą iš savo šalies klubų, tad problema buvo sudėtyje bei žaidimo stiliuje, kadangi gynyba neegzistavo ir praleisdavo į savąjį krepšį po 96 taškus. Europos taurėje taip pat buvo ekipų, kurios pasirodė prastai: Ulmo „Ratiopharm“ laimėjo vos 1 sykį, o Limožo CSP ir Rišono „Maccabi“ – po 2.

FIBA Čempionų lyga mėgsta pabrėžti, kad joje žaidžia daugiau nacionalinių čempionatų nugalėtojų nei Europos taurėje, bet reikia pažymėti faktą, kad Lenkijos, Belgijos, Latvijos ar Čekijos čempionatai nėra vertinami kaip pajėgūs.

Nors FIBA Čempionų lygos turnyras yra kiek silpnesnis, jame iškopti į antrąjį etapą yra sunkiau nei Europos taurėje. Tai lemia formatas, kai pirmajame etape reikia aplenkti 4 ekipas, o ne 2, jog patektum į kitą etapą. „Rytas“ dvejus metus iš eilės parodė, kaip su 4 laimėjimais galima praslysti į kitą etapą. Tuo tarpu Čempionų lygoje mėsmalė grupėje yra daug didesnė, kur dažniausiai išsiskiria 2 ekipos, o likusios 6 tarpusavyje dalinasi pergales ir viską gali lemti keli pramesti ar pataikyti metimai, kas buvo „Lietkabelio“ atveju Holone. Įprastai patekimui į kitą etapą reikia 8 pergalių, retai pakanka 7 laimėjimų.

Blaževičius Blaževičius

Ko galime laukti iš „Ryto“? Rolando Jaručio žodžiai „nenorime būti įstrigę vidutinioko vaidmenyje“ aiškiai sako, kad klubas FIBA Čempionų lygoje tikrai nekels tikslo žengti į kitą etapą, o taikysis keliauti toli bei gauti teisę surengti finalinį ketvertą Vilniuje, kuris visada vyksta vienoje iš keturių stipriausių komandų namų arenoje. Europos taurėje „Rytas“ tikrai tapo vidutinioku – tik praėjusiame sezone buvo išimtis iš taisyklės, kai buvo prasibrauta į ketvirtfinalį. Du sezonai prieš tai pasibaigė „Top 16“ etape, dar vienas – jau po reguliaraus sezono. Šlovingi laikai, kai „Rytas“ kovodavo dėl titulo – baigėsi prieš daugiau nei dešimtmetį ir su tuo neįmanoma ginčytis.

Yra ir kita svarbi R.Jaručio citata: „FIBA suteikia finansinį stabilumą̨ ir galimybę dirbti prioritetine klubo kryptimi – jaunimo sistemos ugdyme.“ Tai tarsi prieštarauja viena mintis kitai, kadangi vilniečiai nenori būti vidutiniokais, bet su jaunimu reikia daug kantrybės ir greitų rezultatų neverta tikėtis. Apskritai tai yra savotiška loterija, kadangi tas jaunimas gali taip ir neiššauti. „Rytas“ šį tarpsezonį gali prarasti ne vieną savo jaunuolį: Deividą Sirvydį gali išpirkti Detroito „Pistons“, Marekas Blaževičius ir Martynas Echodas tapo laisvaisiais agentais, o Ąžuolas Tubelis galvoja apie išvykimą į NCAA. Jeigu sudėtyje bus nemažai jaunų žaidėjų, šalia būtini bus geri legionieriai, tad teks atlikti labai gerą skautingą tam, kad būtų surasti geri žaidėjai už žemą kainą, ko „Rytui“ nepavyksta padaryti jau eilę metų.

Rinkos tendencijos rodo, kad legionieriai mieliau renkasi Europos taurės komandų pasiūlymus bei FIBA Čempionų lygos, kai piniginiu atžvilgiu šie yra vienodi. Čia veikia aspektas, kad neva žaidimas Europos taurėje lengviau atveria duris į Eurolygą, bet faktai rodo, kad Čempionų lygoje taip pat yra talentingų žaidėjų, kurie vėliau pakyla į aukščiausią lygį kaip kad buvo Brandono Davieso ar Thomaso Walkupo atveju, kurie į Eurolygą žengė tiesiai iš FIBA Čempionų lygos.

„Rytas“ deda visas pastangas, kad išsaugotų vyriausiąjį trenerį Dainių Adomaitį, bet kelia vis daugiau abejonių, ar specialistą sudomins darbas Čempionų lygos klube, kuris turės dar kuklesnius resursus, bet visuomenės spaudimas nesumažės. Taip pat įdomu, kaip elgsis sutartis turintys lyderiai Eimantas Bendžius ir Arnas Butkevičius, kurie verti žaisti aukštesniame lygyje, bet jų išpirkos sumos (atitinkamai 50 ir 100 tūkst. eurų) gali atbaidyti kitus klubus. Įmanomas variantas, kad „Rytas“ pasieks susitarimą ir nutrauks sutartis abipusiu susitarimu, kadangi šie žaidėjai gali tapti tiesiog pernelyg brangūs.

„Rytas“ padarė ėjimą, kuris nėra populiarus ir gali dar labiau sumažinti klubą palaikančių žmonių būrį, bet šioje situacijoje teko imtis kažkokių veiksmų. Su sumažintu biudžetu „Rytui“ į kitą Europos taurės etapą patekti būtų dar sudėtingiau. Jau prieš šį sezoną daugelis kalbėjo apie tai, kad vilniečiai liks už „Top 16“ borto, bet realybė būtent tokia, kad pastaraisiais metais „Rytas“ tapo ekipa, kuri kovoja ne su „Žalgiriu“ dėl titulo, o bando apginti savo pozicijas nuo „Neptūno“ ar „Lietkabelio“, kurie vis nustumdavo vilniečius į kovas dėl bronzos. Lietuvos sostinė tikrai nusipelno klubo aukštesniame lygyje, bet prieš bandant kilti ten „Rytui“ pirmiausia reikia atiduoti skolas, susitvarkyti visus vidinius reikalus ir tada stiebtis į viršų. Sugrįžti į Europos taurę dar tikrai galima bus, ką jau yra parodę „Virtus“ ar „Partizan“ pavyzdžiai, kurie susilpnėję persikėlė į FIBA turnyrą ir vėliau vėl pasistiebė aukštyn.

Kaip vertinate „Ryto“ sprendimą keltis į FIBA Čempionų lygos turnyrą?
  • Neigiamai, tai buvo prastas sprendimas
    37% (1163 balsai)
  • Teigiamai, komandai reikėjo kažką keisti
    22% (694 balsai)
  • Neutraliai – tik laikas parodys, ar tai buvo geras ėjimas
    41% (1298 balsai)
Balsuodami sutinkate su taisyklėmis. Daugiau informacijos čia.

Padėkite mums kurti gerą turinį - tapkite Krepsinis.net rėmėju >>

70 komentarai
Naujausi komentarai (70)
Geriausiai ivertinti (70)
PRO komentarai (6)
i
Noriu gauti pranešimus apie atsakymus į mano komentarą Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Komentuoti
Daugiau komentarų
Atsakyti

Tvarkaraščiai
2020-06-01
21:30
Partizan
Unics
Europos taurė
21:45
Unicaja
Umana Reyer
Europos taurė
Visos rungtynės