„Žalgirio“ Eurolygos sezono pažymiai: pasakiškas K.Evansas ir komandos kursą pakeitęs italas

Kauno „Žalgirio“ ekipa šio Eurolygos sezono metu išgyveno tikrus amerikietiškus kalnelius ir nors liko be įkrintamųjų varžybų, tačiau intrigą išlaikė praktiškai iki pat pabaigos.

Akivaizdu, kad komandos žaidimo kreivė ėmė kilti būtent ekipos vairą perėmus Andrea Trinchieri. Strategas prikėlė komandą, kuri jau atrodė pasmerkta murkdytis turnyrinės lentelės dugne.

Portalas Krepsinis.net apžvelgė individualų žalgiriečių pasirodymą šiame sezone ir įvertino jį pažymiais.

Evansas

#2 Keenanas Evansas (27min., 17,3 tšk., 2,8 atk. kam., 3,9 rez. per., 2,3 kld., 18,3 naud. bal.). Įvertinimas – 10.

Tiesiog įspūdingas K.Evanso sezonas. Po sunkios Achilo traumos į rikiuotę sugrįžęs amerikietis nepraleido nė vienerių Eurolygos rungtynių ir tik 6 mačus baigė su vienženkliu naudingumo balų skaičiumi. Ketvirta vieta rezultatyviausių lygos žaidėjų sąraše ir septinta – naudingiausių, taip pat pasako labai daug. Amerikietis laikė visas „Žalgirio“ žaidimo gijas savo rankose ir net elitinės Eurolygos gynybos dažniausiai su juo nesusitvarkė. Puolime K.Evansas darė viską: veržėsi krepšio link, skirstė perdavimus, o labiausiai įsiminė jo metimai po driblingo iš trijų taškų zonos. 44 proc. pataikymas iš toli yra tiesiog nuostabus rezultatas, turint omenyje kokius metimus žalgirietis metė. Nesvarbu, kaip ir kur pakryps K.Evanso karjera po šio sezono, tačiau faktas, kad tai yra vienas stipriausių individualiai žaidėjų, kurie kada nors vilkėjo „Žalgirio“ marškinėlius.

#3 Nazas Mitrou-Longas (10 min., 1,2 atk. kam., 1 rez. per., 1 kld., 1,8 naud. bal.). Įvertinimas – 2.

Pakalbėjus apie didžiausią sezono pozityvą, galima prisiminti ir vieną iš didžiausių nusivylimų. Iš dabar jau Graikijos pilietybę turinčio gynėjo buvo tikėtasi daug, tačiau savęs N.Mitrou-Longas Kaune taip ir nerado. Galbūt didžiausia problema buvo tai, kad žaidėjas buvo bandomas sau neįprastoje įžaidėjo pozicijoje. Kūrybos šis gynėjas tikrai stokojo ir galiausiai jis persikėlė į Graikiją. Vis tik šiuo metu kirba mintis, kaip N.Mitrou-Longas būtų atrodęs prie A.Trinchieri.

#4 Lukas Lekavičius (12 min., 4,9 tšk., 0,8 atk. kam., 1,6 rez. per., 3,7 naud. bal.). Įvertinimas – 4,5.

Blykstelėjimų L.Lekavičiaus žaidime buvo, o atvykus A.Trinchieri jo žaidimo kreivė buvo šokusi į viršų. Gaila, tačiau neilgam. Išlaikyti stabilumo L.Lekavičiui nepavyko ir vėliau jo minutes vėl suvalgė kiti žaidėjai. Puolime žalgirietis vis dar būdavo naudingas trumpos atkarpomis, fiksavo gerus pataikymo procentus ir vėliau, tačiau jo minučių kiekis stipriai priklausė nuo tiesioginių oponentų aikštėje. 

Hayesas

#8 Kevarriusas Hayesas (19 min., 5,6 tšk., 4 atk. kam., 0,7 per. kam., 7,4 naud. bal.). Įvertinimas – 5,5.

Vidurio puolėjas sezono pabaigoje užminė neblogą mįslę. Ar gali K.Hayesas tai, ką pademonstravo per paskutinius 6 mačus, rodyti viso sezono metu? Iki tos atkarpos viskas atrodė gana prastai ir kažkokių minčių apie šio aukštaūgio išsaugojimą tikrai nebuvo. Amerikietis vis tik parodė, kad gali būti naudingas net ir puolime, kur viso sezono metu buvo kalbama apie didelį šio žaidėjo ribotumą. Susikeitimo gynyba antroje sezono pusėje taip pat buvo kokybiškesnė negu pirmoje. Nors bendras aukštaūgio balas ir nėra aukštas, tačiau būtent jo likimas komandoje šiuo metu kelia labai daug klausimų.

#9 Dovydas Giedraitis (17 min., 4,8 tšk., 1 atk. kam., 1 rez. per., 1,1 rez. per., 3,6 naud. bal.). Įvertinimas – 7.

Pasitikėjimo D.Giedraitis gaudavo ir prie K.Maksvyčio, kuris girdavo šį žaidėją dėl solidžio gynybos. Vos tik komandos vairą perėmęs A.Trinchieri šį gynėją nustūmė į suolo galą, tačiau neilgam. Netrukus italas sugrąžino ne tik buvusias funkcijas gynyboje, bet dar padidino minučių skaičių bei pradėjo reikalauti daugiau iniciatyvos puolime. Būtent D.Giedraičiui šį sezoną galima laikyti proveržio ir tokiais tempais tobulėjantis krepšininkas gali tapti rimta ir ilgalaike „Žalgirio“ dėlionės dalimi.

#10 Rolandas Šmitas (23 min., 10,5 tšk., 4,3 atk. kam., 1,2 rez. per., 10,5 naud. bal.). Įvertinimas – 7,5.

Natūralu, kad ir latvio žaidime pabangavimų būta ir kol kas savo vietos iki galo prie A.Trinchieri galima sakyti, kad aukštaūgis nerado. Neabejotinai pagrindiniu komandos aukštaūgiu buvęs R.Šmitas ir toliau bandomas per dvi pozicijas, tačiau žaidimo per jį matome gerokai mažiau. „Ketvirtoje pozicijoje“ kauniečiai puolimą nori grįsti per B.Maneką, arčiau krepšio žaisti nugara R.Šmitas daug taip pat negauna. Vis tik tai yra energijos žaidėjas, pasižymintis didele fizine jėga, todėl sugebantis naudą nešti ir tiesiog juodu darbu aikštėje. Kol K.Hayesas dar buvo kažkur pasiklydęs ir ieškojo savęs, žaidimas mažu penketu ir R.Šmito naudojimas vidurio puolėjo pozicijoj buvo Kauno ekipos veidas.

Birutis

#15 Laurynas Birutis (15 min., 7,5 tšk., 3,7 atk. kam., 0,9 kld., 8,9 naud. bal.). Įvertinimas – 7.

Šį sezoną L.Birutis susilaukė daug epitetų iš A.Trinchieri. Nuo pianisto per trumpą atkarpą centras pavirto suši rūšimi. Galbūt finišuoti sezone aukštaūgiui ir nepavyko galingai, tačiau būtent jis buvo viena iš pagrindinių komandos varomųjų jėgų lipant iš itin gilios duobės. LBirutis sėkmingiausioje atkarpoje Kauno komandai vertė kalnus ir demonstravo dalykus, kurių iki tol nebuvome matę jo žaidime. Vietoje tiesmukiško laužimo nugara, išvydome elegantiškus „floaterius“. Nors varžovai vėliau prisitaikė prie tokio L.Biručio žaidimo, tačiau tai buvo momentas, keitęs „Žalgirio“ sezono kreivę.

#20 Austinas Hollinsas (12 min., 3,9 tšk., 1 atk. kam., 1,1 kld., 0,8 naud. bal.). Įvertinimas – 2.

Šioje vietoje turbūt daugiau verta kalbėti ne apie patį A.Hollinso žaidimą, o apie idėją jį įsigyti. „Žalgirio“ prastas darbas žaidėjų rinkoje jau sezono metu buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl komandos žaidimas taip strigo. Iš žaidėjo, kuris daug laiko buvo praleidęs be krepšinio, buvo norima rezultato čia ir dabar. Taip nebūna. Natūralu, kad projektas nepasiteisino ir galiausiai su šiuo žaidėju buvo atsisveikinta.

Sumneris

#26 Edmondas Sumneris (13 min., 6,9 tšk., 1,1 atk. kam., 1,8 rez. per., 4,8 naud. bal.). Įvertinimas – 5.

Čia jau gerokai įdomesnis projektas iš „Žalgirio“ pusės. Taip, E.Sumneris sudegino nemažai nervų ląstelių komandos gerbėjams, bet galbūt šiek tiek pakentėti verta? Po truputį gynėjas tikrai įsivažiuoja ir tie jo keli blykstelėjimai negali būti tiesiog atsitiktiniai. Fantastinis greitis ir kūno plastika yra žaidimo atributai, kuriuos išnaudojus galima išspausti labai daug. Natūralu, kad už tokius pinigus, kuriuos gauna E.Sumneris norėjosi tikrai daugiau, tačiau vėlgi su žaidėjas, kurie ką tik atvyko iš kitos aplinkos reikia beprotiškai daug kantrybės.

#33 Tomas Dimša (18 min., 6,4 tšk., 1,5 atk. kam., 1,7 rez. per., 1 kld., 4 naud. bal.). Įvertinimas – 5,5.

Jeigu vertinant tik paskutinę sezono dalį, gynėjo pasirodymas, vargu, ar trauktų teigiamą balą. Vis tik galime prisiminti žvarbų rudenį, kuomet gynėjas buvo tapęs vienu iš komandos lyderių. Rungtynėse su „Anadol Efes, ASVEL, „Bayern“ gynėjas žaidė solidų krepšinį, tačiau toli gražu ne visada nešė pergales Kauno klubui. Susidaro įspūdis, kad T.Dimšai sunku įeiti į rungtynes su mažesniu vaidmeniu. Žaidėjas atrodo praradęs pasitikėjimą savo jėgomis, kas atsiliepė ir kritusiam pataikymui.

#35 Danielius Lavrinovičius (6 min., 1,4 tšk., 1,6 atk. kam., 1,6 naud. bal.).

Pažymį D.Lavrinovičiui rašyti nėra visai teisinga. Aišku, kad jis negalėtų būti labai aukštas, tačiau aukštaūgis įsigytas į M.Krivo vietą ir daugiausiai gavo žaisti tuomet, kai traumą buvo patyręs B.Manekas. Klausimas čia turėtų būti nebent, ar tikrai „Žalgiriui“ nereikėtų pagalvoti apie penkto aukštaūgio, kuris galėtų daryti didesnę įtaką rungtynėms, įsigijimą.

Manekas

#45 Brady Manekas (19 min., 7,5 tšk., 3,4 atk. kam., 0,9 kld., 6,9 naud. bal.). Įvertinimas – 6,5.

Po pirmųjų kelių B.Maneko rungtynių su „Žalgirio“ marškinėliais atrodė, kad net dangus Kaune pasidarė šviesesnis. Ditirambai apie aukštaūgio pataikymą iš toli skambėjo be perstojo, tačiau vėliau šiek tiek smogė realybė. Nors tritaškių pataikymo procentas išliko geras(41 proc.), tačiau kiti žaidimo aspektai stipriai atsiliko. Gynyboje B.Manekas buvo atakuojamas tiek perimetre, tiek arčiau krepšio. Nors reikia pripažinti, kad bent jau komandinėje gynyboje aukštaūgis dėjo nemenką žingsnį į priekį. Šio žaidėjo stilius labai tinka A.Trinchieri, kuris jo gebėjimą išplėsti aikštę pavertė viena iš „Žalgirio“ puolimo ašių. Natūralu, kad žaidėjas ir klubas nusprendė pratęsti bendradarbiavimą.

#51 Arnas Butkevičius (21 min., 5 tšk., 3,3 atk. kam., 0,9 rez. per., 5,7 naud. bal.). Įvertinimas – 5,5.

A.Butkevičiaus trauma buvo vienas iš šio sezono „Žalgirio“ lūžių. Sezono starte puolėjas atrodė gerai, o praėjusiais metais būtent jis buvo viena iš pagrindinių Kauno ekipos sėkmių priežasčių. Nelikus A.Butkevičiaus rotacijoje – kortų namelis pradėjo byrėti. Sugrįžus į rikiuotę laiko įsibėgėti taip pat reikėjo. Prisitaikyti prie naujo trenerio prireikė dar šiek tiek laiko, tačiau finalinėje sezono stadijoje jau pamatėme tą A.Butkevičių, kuris džiugino prieš metus. Nors visumoje sezonas A.Butkevičius gerokai prastesnis negu praėjęs, tačiau tam yra objektyvios priežastys.

Ulanovas

#92 Edgaras Ulanovas (28 min., 7,6 tšk., 4,1 atk. kam., 2,8 rez. per., 10,7 naud. bal.). Įvertinimas – 6.

„Žalgirio“ kapitonas šį sezoną gavo labai daug kritikos. Dalis iš jos gal ir buvo pelnyta, tačiau toli gražu ne visa. Blogiausia sezono dalis E.Ulanovui buvo, kai lemiamų atakų metu kamuolys atsidurdavo jo rankose ir taip kaunietis paskandino net kelis mačus. Vis tik antra sezono dalis E.Ulanovui jau buvo sėkmingesnė. Galbūt statistiškai niekas per daug nepasikeitė, tačiau jis daugiau ėmė daryti sau įprastus dalykus. Jo kamuolio nusimetimai ir kūryba yra itin dažnai naudojami ir A.Trinchieri, o gynyboje E.Ulanovas vienas stabiliausių komandos žaidėjų. Psischologiškai tai buvo bene sunkiausias sezonas Kauno komandos senbuviui.

Trinchieri

Andrea Trinchieri (9 pergalės ir 8 pralaimėjimai). Įvertinimas – 9.

Kodėl ne 10? Nes nei Marsas, nei Saturnas taip ir nebuvo pasiekti. Nors trūko ir nedaug. Į trenerių pokyčius sezono metu esame įpratę žiūrėti gana skeptiškai ir tai nėra blogai. Nors šį sezoną nemaža dalis Eurolygos komandų, pakeitusios trenerius laimėjo, tačiau tokia praktika būdavo toli gražu ne visada. „Žalgiris“ tikrai taip pat yra tarp laimėtojų. Puikų sezoną prieš tai prie komandos vairo turėjęs K.Maksvytis vis tik nesugebėjo išlaikyti tos pačios žaidimo linijos ir pamatėme, kad atvykęs naujas žmogus, su tais pačiais žaidėjais pradėjo žaisti kur kas geresnį krepšinį. A.Trinchieri žaidime atsirado gerokai daugiau greičio. „Žalgiris“ pradėjo ieškoti galimybės bėgti į greitą puolimą kiekvienoje atakoje. Taip pat A.Trinchieri atrado naujų būdų kaip išnaudoti tuos pačius žaidėjus. Puikiausiais to pavyzdys buvo L.Birutis, o vėliau ir K.Hayesas. Dabar belieka įsitaisyti patogiai ir stebėti, kokią komandą specialistas iš Italijos suburs kitam sezonui ir ką sugebės nuveikti su ja.