Pastabų FIBA turėjęs G.Žibėnas: čia tarp mohikanų esame pirmakursiai

Vilniaus „Ryto“ komanda surengė treniruotę prieš ketvirtadienio FIBA Čempionų lygos pusfinalio rungtynes su Tenerifės „La Laguna“ ekipa.

Vos atėjus žurnalistams „Ryto“ atstovai pasiūlė atkreipti dėmesį, kad vienas arenos lankas buvo žemiau nei kitas.

„Iš vėžių neišmušė. FIBA kaip visada pasižiūri, kad visi lipdukai būtų gražiai užklijuoti, o kai lankai pakrypę ar purvina aikštelė, mažiau to dėmesio, nors krepšininkui tai yra svarbiausia, bet čia – pamirškite, gera treniruotė buvo“, – situaciją komentavo vyr. treneris Giedrius Žibėnas.

– Ar pagrindinis akcentas yra patiems žaisti greitai?

– Taktika tikrai jų nenustebinsime – mohikanai žaidėjai, pati komanda. Žaidė čia daug kartų ir žino, kaip tokį mačą žaisti. Krepšininkų patirtis didelė ir kiekvieną taktiką nuskaitys. Jeigu įsivelsi į „5 prieš 5“ žaidimą, bus labai sunku, nes ir turi aikštelėje trenerį Huertą.

– Mohikanas yra ir „La Laguna“ vyr. treneris.

– Visi čia treneriai Mohikanai. Labai įdomi patirtis žaidėjams, treneriams, klubui. Jis viską labai teisingai daro – eilę metų pasilieka tuos pačius krepšininkus, visi vieni kitus žino iš akies mirktelėjimo ir tai palengvina darbą. Patys matote, kad dažnai sėdi kojas susidėjęs, bet kai turi tokius žaidėjus, tikrai nėra ko plėšytis.

– Ką komandai pridėjo P.Millsas?

– Pridėjo taškų rinkimą. Jam esant ant parketo yra visada ieškomas ir randamas, kai kamuolys taip juda. Didesnis dėmesys jam turi būti. Tai nereiškia, kad turime koncentruotis ant Huerto ar Millso – kiekvienas žaidėjas gali bausti ir yra elitinis metikas iš statinių padėčių. Turime būti atidūs, kiek galime padėti, kiek galime atsitraukti ar neatsitraukti.

– Koks R.Giedraičio vaidmuo?

– Nesinori lietuviškai sakyti, nes paklausys ir žinos. Jo vaidmuo – vienose rungtynėse kažkur būna šešėlyje, bet kitose – su savo patirtimi labai skaudžiai įduria tritaškius ir ne tik. Roko stiprybes žinome ir stengsimės jo išvengti.

– Ar jaučiama įtampa?

– Norime mėgautis, nėra įtampos. Norime įrodyti, kad esame verti čia būti. Tai yra kiekvieno žaidėjo mintyse. Norisi, kad atsimintume, kaip kietai čia kovėmės ir būtent tai išsivežti. Kaip juokavome su žaidėjais, tas angliškas žodis underdogai yra vienas žodis – dog. Bandysime tokiais būti, nes tarp komandų mohikanų esame pirmakursiai.

– Kokia yra sirgusių žaidėjų situaciją?

– Gudaitis, Sargiūnas ir Hardingas turėjo sunkesnes dienas. Dabar jie grįžinėja. Žiūrėsime, kaip jie bus pasiruošę, bet tokiose rungtynėse būna daugiau adrenalino ir norėčiau, kad tai neturėtų įtakos.

– Ar komanda parodė reakciją po pralaimėjimo Panevėžyje?

– Visiškai nesisieja su finalo ketverto. Prieš jį mūsų tikslas buvo užsitikrinti antrąją vietą LKL. Aišku, kad taip žaisti negalime, bet tos rungtynės pamirštos ir jos nesisieja su finalo ketvertu.

– Gal pamenate, ką veikėte tada, kai „Rytas“ pastarąjį kartą žaidė finalo ketverte?

– (Pagalvoja). Dirbau Šakių „Zanavyke“ ir dirbau „Tornado“ mokykloje, gyvenau Kaune. Tas rungtynes žiūrėjau kaip sirgalius.

– Galėjote pagalvoti, kad būsite kitas treneris, kuris atves „Rytą“ į tokio turnyro lemiamą atkarpą?

– Visada norisi to aukštesnio lygio, visada sieki to. Daug dalykų gerai susidėliojo ir suprantu, kad tai yra didžiulė privilegija bei didžiulė atsakomybė, nes atvyksta daug sirgalių, kurie mumis tiki. Džiugu turėti tokią patirtį ir norisi jos neiššvaistyti.