Nerimo kupinas startas (FOTO)

Turkija niekuo nepasikeitė. Tokios pat nerealios benzino kainos (6 litai už litrą), nuolat garso signalus skleidžiančios ir greičio apribojimų nepaisančios mašinos, turgus ir kebabai ant kiekvieno kampo bei malonūs/įkyrūs (reikiama pasirinkti) žmonės. Atsiskaityti be jokių problemų galima doleriais ir eurais – tik norėk ką nors nusipirkti. Stambulo oro uoste pakaktų turėti svarų ar Japonijos jenų – turkai palengvina pirkimo/pardavimo procedūrą ir daro viską, kad jums būtų lengviau išsiskirti su pinigais. Taip pat – uždraustas youtube.com tinklapis, nors kolegos jau rado būdų vis dėlto šį apribojimą apeiti.

Trečiadienio vakarą su kolegomis išsiruošėme kur nors pažiūrėti futbolo – Europos lygos turnyre su turkų „Trabzonspor“ žaidė mano „Liverpool“, tačiau peržiūra baigėsi ne itin maloniais įspūdžiais. Radome sporto barą su keliais televizoriais, Trabzono komanda jau pirmauja bei išlygina bendrą serijos rezultatą – nedvejodami prisėdome. Netrukus paaiškėjo, kad jau žiūrime kitos turkų ekipos „Besiktas“ rungtynes, o vėliau teko „mėgautis“ „Galatasaray“ ir „Fenerbahce“ pasirodymais. Pražiopsojome beveik visą antrą kėlinį – tokios jau tos turkiškos tradicijos :).

Nors futbolas Turkijoje yra sportas numeris vienas, krepšinis čia taip pat labai populiarus, o pasaulio čempionatui išleisti milžiniški pinigai. Visame mieste pamatysite didesnių ar mažesnių iškabų, reklamų, plakatų, susijusių su čempionatu. Per televiziją rodomos įspūdingų biudžetų reklamos su turkų rinktinės žvaigždėmis arba su parašiutininkais, kurie į krepšį dėlioja šokdami iš lėktuvo – vaizdas iš tikrųjų nerealus.

Vakar procedūrą pakartojome, šįkart prisėdome kitur. „Jūs iš kur? Lietuvos? Krepšinis?, - žinias demonstravo kavinės savininkas bei parodė į „Lietuvos ryto“ fotografą Mindaugą Kulbį. – O čia jūsų treneris?“ Nenorėdami nuvilti žmogaus, pristatėme jam ir „trenerį“, ir „krašto puolėjus“. Man teko pabūti „fizinio rengimo treneriu“ :).

„Jūs iš Lietuvos? Man patinka jūsų komanda. Taip pat Kroatija, Serbija ir aišku Turkija. Su kuo ryt žaidžiate? Zelandija? Jie negali žaisti krepšinio. Aš gyvenu šioje gatvėje, o čia – turgus. Kelinta valandą rytoj žaidžiate?“, - visą informacijos ir klausimu antpuolį patyrėme vakar grįždami iš arenos :).

Pasaulio krepšinio čempionatas jau pagaliau prasideda. Tiek mums, žurnalistams, nes užduoti originalų klausimą krepšininkams sugeba jau tik nedaugelis – dažniausiai apsiribojama standartinių klausimų rinktiniu su „kaip sekasi, kaip nuotaikos, ar jaučiate įtampą?“ priešakyje. Nieko nuostabaus, kad ir atsakymų sulaukiame atitinkamų. Labiau išsiplėsti stengiasi tik nebent rinktinės naujokai, kurie yra kupini entuziazmo ir veržiasi į kovą – tokių net standartinių klausimų rinkiniu išvesti iš pusiausvyros nėra lengva. „Esame psichiškai stabilūs“, - subtiliai žurnalistams įgėlė ir santūrus Kęstutis Kemzūra.

Kantriai atsakinėjo į klausimus ir Linas Kleiza, kuris įprato į šią procedūrą žiūrėti be jokių emocijų. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Mantui Kalniečiui tuščios kalbos jau ko gero įgriso. Rytinėje treniruotėje pirmadienį įžaidėjas atsišaudė labai kukliais atsakymais, kurie kiek nustebino, tačiau jokių priekaištų Mantui – paskutinė diena jau ne pirmame čempionate tampa formalumu, visi nekantriai laukia šeštadienio popietės.

Per pasirengimo etapą rinktinė sužaidė geresnių ir blogesnių rungtynių ar jų atkarpų, tačiau prisipažinsiu, kad dar iki galo nesuprantu, ką gali ši rinktinė. Ant popieriaus nesame blogesni už daugelį komandų, ypač po to, kai argentiniečiai neteko Andreso Nočioni – dabar ir ši komanda niekuo nepranašesnė už kokią nors Slovėniją. Amerikiečiai, ispanai ir, galbūt, graikai yra tos komandos, su kuriomis atkrintamosiose varžybose (jei ten aišku pateksime) norėtųsi rungtyniauti kuo vėliau.

Draugiškose rungtynėse įveikėme visus silpnesnius ar panašaus pajėgumo oponentus. Prieš rungtynes su Naująja Zelandija tai nuteikia optimistiškai. Kovinga metikų iš Okeanijos komanda niekam nepasiduoda be kovos, tačiau turi nemažai silpnų vietų, kuriomis privalome pasinaudoti. Neleisti varžovams nieko nuo pirmųjų minučių, nebijoti fizinio kontakto, žaisti drausmingai ir protingai – galbūt skamba pernelyg banaliai, tačiau to turėtų pakakti.