Neprognozuotas „Neptūno“ dominavimas pusfinalio serijoje tapo D.Adomaičio pergalės prieš T.Pačėsą išraiška

Tomo Pačėso didysis planas žlunga. Tris mėnesius Lietuvos krepšinio lygos („Tete-a-Tete Casino“ LKL) užkariavimą planavę Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.

Šeštadienį į Klaipėdą „Lietuvos rytas“ atvažiavo atsitiesti po netikėto smūgio LKL pusfinalio serijos starte, kai sugrįžimas į „Siemens“ areną virto gėdingu 40 minučių trukmės trukčiojimu, ieškant sprendimų, kaip sustabdyti puikiai pasiruošusį ir neturintį ko prarasti varžovą.

Klaipėdos „Neptūnas“ idealiai išryškino pagrindinę „Lietuvos ryto“ spragą gynyboje, kas privertė T.Pačėsą reaguoti neįprastais sprendimais.

Rungtynės Vilniuje prasidėjo šeimininkų atotrūkiu 9:2. Tačiau tada „Lietuvos ryto“ trenerių štabui prisistatė Angusas Brandtas – australas, kuris iki tol atrodė nepritapęs Klaipėdoje. Po jo 5 taškų atkarpos iš lazdelę perėmė kitas serijos veikėjas.

Likus žaisti 2 minutes iki pirmojo ketvirčio pabaigos, Danielio Ewingo dvitaškis kirpo „Lietuvos ryto“ pranašumą iki minimumo (17:18), o po to sekę du amerikiečio baudų metimai išvedė „Neptūną“ į priekį (19:18).

Antrojo ketvirčio viduryje įžanginį žodį tarė trečioji „Neptūno“ figūra serijoje – Vytautas Šarakauskas. Simboliška, tačiau 34 metų 203 cm ūgio puolėjas smeigė du tritaškius – padarė tai, ko „Lietuvos rytas“ labiausiai bijojo, kai ruošėsi akistatai su „Neptūnu“. Klaipėdiečiai įgijo 6 taškų pranašumą (37:31).

Galiausiai, po didžiosios pertraukos pasisakė ir ketvirtasis „Neptūno“ asmuo, apie kurį dar kalbėsiu vėliau – Mindaugo Girdžiūno dvitaškiai didino klaipėdiečių atotrūkį iki 12 taškų (54:42). Nuo to laiko svečiai iš uostamiesčio diktavo savo sąlygas „Siemens“ arenoje.

Ši ketveriukė geriausiai atspindėjo, ko „Lietuvos ryto“ gynyba bijojo labiausiai. Ne tiek skaičiai pelnytų taškų grafoje, kiek situacijos, kuriose šie keturi „Neptūno“ krepšininkai pasižymėjo, išryškino didžiausias T.Pačėso kariaunos silpnybes.

Neptūnas

Dar prieš prasidedant šiai serijai rašiau, kad žaidimas „du prieš du“ privalo būti tas „Neptūno“ ginklas, kuriuo ši komanda turi nuolat tikrinti „Lietuvos ryto“ gynybą. D.Ewingas ir M.Girdžiūnas gali išnaudoti „Lietuvos ryto“ priekinės linijos mobilumo problemas, atakuodami iš tolimesnių distancijų arba prasiveržimais į baudos aikštelę, o tokie iš toli pataikyti gebantys aukštaūgiai kaip V.Šarakauskas ar A.Brandtas turi bausti varžovus, jei jų nepaslankūs „centrai“ nespėja palikti baudos aikštelės.

Jau nuo pirmųjų susitikimo Vilniuje akimirkų aiškėjo, kad būtent taip „Neptūnas“ ir ketina žaisti. M.Girdžiūnas nuolat draskė „Lietuvos ryto“ gynybą, „pikenrole“ staigiais klaidinančiais judesiais atakuodamas tokius oponentus kaip Adamą Lapetą ar Artūrą Gudaitį. Į baudos aikštelę įsiveržęs „Neptūno“ atakų organizatorius priversdavo „Lietuvos ryto“ perimetro žaidėjus padėti aukštaūgiams, kas atlaisvindavo metikus prie tritaškio linijos. Panašiai elgėsi ir D.Ewingas, identiškose situacijose atakavęs iš toli, nes „Lietuvos ryto“ „centrams“ pasilikus baudos aikštelėje įgydavo daug erdvės.

Dainius Adomaitis ne tik suprato „Lietuvos ryto“ spragą gynyboje, tačiau ir tiksliai įžvelgė, kur jo auklėtiniai gali įgyti pranašumą prieš savo tiesioginius oponentus: pradedant M.Girdžiūno žaidimu vienas prieš vieną perimetre, baigiant D.Ewingo „centravimu“ „ant ūselio“ prieš kur kas smulkesnį Denisą Lukašovą.

Ne mažiau problemų nei gynyboje „Lietuvos rytas“ turėjo ir puolime. Žaidžiant aukštu penketuku, kuriame vidurio puolėjo poziciją užėmė A.Lapeta, o sunkiojo krašto – Antanas Kavaliauskas, vilniečiai buvo labai nepaslankūs ir nuspėjami. Kamuoliai nuolat keliavo į baudos aikštelę, kur buvo tikimasi, kad minėti aukštaūgiai privers „Neptūną“ dvigubinti gynybą, atveriant erdves snaiperiams perimetre.

Planas neišdegė ne tiek dėl to, kad „Neptūno“ aukštaūgiai sėkmingai gynėsi vienas prieš vieną, kiek dėl to, jog eilė „Lietuvos ryto“ perimetro krepšininkų neišnaudojo galimybių atakuoti krepšį iš patogių padėčių: Deividas Gailius (2/8 dvit., 1/2 trit.), Mindaugas Lukauskis (1/2 dvit., 0/3 trit.), Kendrickas Brownas (2/5 dvit., 0/3 trit.), Adas Juškevičius (1/4 trit.). Bendrai, „Lietuvos rytas“ realizavo vos 6 iš 21 tritaškio (29 proc.), tuo pačiu prastokai atakuodamas iš artimesnių distancijų (47 proc. dvit.).

Pačėsas

Dar įdomiau tai, kad jei pirmajame susitikime T.Pačėsas rėmėsi 11 krepšininkų (tiek „Lietuvos ryto“ žaidėjų aikštelėje praleido ne mažiau 10 minučių), tai antrajame mače alytiškis pasirinko kitokią taktiką. Eksperimentas nepasiteisino.

Akivaizdu, kad pralaimėjimas Vilniuje privertė T.Pačėsą imtis kiek nestandartinių sprendimų. Treneris nusprendė, kad pergalės Klaipėdoje sieks be vieno pagrindinių savo lyderių D.Gailiaus (3 min.) ir naudingiausio sezono krepšininko A.Gudaičio (9 min.). Net ir tada, kai antrojo kėlinio pradžioje traumą patyrė Antanas Kavaliauskas, A.Gudaitis didžiąją rungtynių dalį praleido ant suolo.

T.Pačėsas turėjo kitokią viziją. Supratęs, kad būtina greitinti penketuką, jis į starto penketą išleido D.Lukašovo ir Ado Juškevičiaus gynėjų liniją (jų užduotis gynyboje buvo kiek įmanoma labiau apsunkinti „Neptūno“ gynėjų judėjimą „pikenrolo“ situacijose ir neleisti D.Ewingui bei M.Girdžiūnui lengvai priimti kamuolio), o sunkiojo krašto puolėjo poziciją užėmė Kšištofas Lavrinovičius. Įdomus pasirinkimas buvo ir Artūro Jomanto žaidimas „trečiuoju numeriu“.

Užteko minutės, kad rungtynes stebėjusieji turėtų rimtą pagrindą suabejoti tokiu T.Pačėso planu. „Neptūnas“ susitikimą pradėjo atkarpa 7:0. „Lietuvos rytas“ į rungtynes sugrįžo tik tada, kai nuo suolo pakilo įprasti starto penketuko žaidėjai: A.Kavaliauskas, D.Gailius ir Mindaugas Lukauskis.

T.Pačėso rotacijos eksperimentas antrosiose rungtynėse nepasiteisino. Vilniečiai ir toliau vargo puolime (sukrapštė 68 taškus), suklydę 18 kartų, dvitaškius metę vos 42 proc. tikslumu, o iš toli atakavę sau nebūdingai retai (išmetė vos 13 tritaškių, iš kurių 7 pasiekė tikslą).

Pralaimėjęs du pirmuosius serijos mačus T.Pačėsas nebegali eksperimentuoti nesėkmingai. Laikas priimti protingus sprendimus, kurie turi logikos. Vienas tokių galėtų būti realus priekinės linijos mobilumo lygio padidinimas, remiantis A.Kavaliausku vidurio puolėjo pozicijoje, G.Oreliku – sunkiojo krašto. Tada ginantis „du prieš du“ situacijose galima elgtis šiek tiek agresyviau – nesuteikti erdvės D.Ewingui mesti iš toli, o M.Girdžiūno reidus į baudos aikštelę A.Kavaliauskas, ko gero, stabdytų geriau nei lėtapėdžiai A.Lapeta ir A.Gudaitis.

Jeigu mažesnis penketukas nėra geriausia išeitis, „Lietuvos rytui“ atėjo laikas primesti savo sąlygas, o ne taikytis prie „Neptūno“. Tam reikia, kad geriausi komandos krepšininkai aikštelėje praleistų daugiausiai laiko, o ne dėl nelabai suprantamų priežasčių leistų laiką ant suolo.

Kol kas ne tik „Neptūnas“ serijoje iki trijų pergalių dominuoja 2:0 prieš „Lietuvos rytą“, tačiau ir D.Adomaitis visiškai nustelbė savo tiesioginį oponentą T.Pačėsą.

Sekite Krepsinis.net apžvalgininką Algimantą Bružą socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: [email protected]

„Ilgoji pertrauka“: „Lietkabelio“ sudėties dėlionė – diskusijos dėl Bičkauskio ir Oreliko, būtini išsaugoti žaidėjai, išvykimai, permainos priekinėje linijoje ir tinkamai kandidatai papildyti ekipą