M.Petravičius: minčių apie karjeros pabaigą yra visokių

„Sekasi gerai, gydausi“, - plačiai nusišypsojo Marijonas Petravičius. 31 metų 207 cm ūgio krepšininkas vis dar priverstas lenktyniauti su klastinga liga, plačiapetį žaidėją pirmą kartą užklupusia dar praėjusių metų rudenį, vos startavus Europos krepšinio čempionatui, rašo lrytas.lt.

Plaučių mikroembolijos pakirstas M. Petravičius tąkart nurijo kartėlį ir keturis mėnesius kantriai kovojo su pavojinga liga. Kantriai ir visada su šypsena.

Krepšininkas nepuolė į neviltį, kai pasveikus atsirado naujų kliūčių ir nepavyko tapti Mariupolio „Azovmaš“ komandos, su kuria jau beveik buvo sutarta, nariu.

Sausio pradžioje sutartį pasiūlius Rimo Kurtinaičio treniruojamai Maskvos srities „Chimki“ ilgai džiaugtis neteko. Lietuvio karjera Rusijoje truko vos mėnesį - M. Petravičius pajuto, jog liga vėl gnaibosi.

Šį kartą krešulių atsirado krepšininko kojoje. Prasidėjo naujas gydymosi etapas.

Šiuo metu Lietuvoje besigydantis krepšininkas laukia mėnesio pabaigos, kai galės išvykti į JAV, kur jo laukia žmona Bernadette, ketverių metų sūnus Marijonas Blake’as ir praėjusių metų rudenį gimusi dukra Viktorija.

- Marijonai, kokia šiuo metu jūsų sveiktos būklė? - lrytas.lt paklausė M. Petravičiaus.

- Truputį gydausi (šypteli). Jau kurį laiką geriu vaistus, klausu gydytojų nurodymų. Dabar svarbiausia daryti tai, ką nurodo gydytojai. Kiek laiko truks gydymas - neaišku. O ir prognozuoti nenoriu. Reikia laiko.

Bet apskritai, visiškai nieko blogo nejaučiu. Pats jaučiuosi labai gerai.

- Šių metų pradžioje pasirašėte sutartį su Maskvos srities „Chimki“, tačiau vos ten apsipratote, liga vėl pasireiškė. Kaip tai pajutote?

- Panašiai, kaip ir pirmą kartą. Vėl pajutau, kad žaidžiant krepšinį trūksta oro, sunkiau kvėpuoti. Komandos gydytojai ištyrė ir nustatė. Šį kartą kraujo krešulių rasta kojoje.

- Kaip vyksta gydymas? Ar atliekama daug procedūrų?

- Gydausi tik vaistais. Reikia klausyti gydytojų nurodymų ir laukti. Kol kas gydausi Lietuvoje, būnu tai Kaune, tai Vilniuje. Dar reikės tartis su gydytojais, bet mėnesio pabaigoje planuoju vykti į JAV, pas šeimą. Pastarąjį kartą matėmės prieš du mėnesius, labai jų pasiilgau.

- Ar jau galite po truputį sportuoti?

- Labai nedaug. Kol kas - tik baseinas. Bėgioti, dirbti su svarmenimis ir juolab žaisti krepšinį dar tikrai negaliu.

- Ar yra vilčių, kad šį sezoną dar galėsite žaisti krepšinį ir atstovauti kokiam nors klubui?

- Manau, kad šį sezoną - jau ne. Nenoriu nieko planuoti, prognozuoti ir skubėti. Apie atstovavimą rinktinei šiuo metu taip pat dar labai anksti kalbėti. Svarbiausia dabar - išsigydyti.

- Nuo praėjusios vasaros jums teko atlaikyti ne vieną išbandymą. Iš kur randate jėgų nepalūžti ir su problemomis kovoti geros nuotaikos?

- Yra kaip yra. Nusiminimas ar puolimas į depresiją čia tikrai nepadės. Ne pasaulio pabaiga juk. Reikia priimti tai, kas yra ir spręsti problemas. Kitaip nieko nebus.

- Ar po tokių išbandymų nekyla minčių apie karjeros pabaigą?

- Minčių yra visokių. Iš pradžių būna labai liūdna, reaguoji į viską jautriau, bet vėliau nusiramini, susiimi ir eini į priekį. Veju į šoną visas blogas mintis ir darau tai, kas dabar svarbiausia - bandau išsigydyti. 

„Ilgoji pertrauka“: „Lietkabelio“ sudėties dėlionė – diskusijos dėl Bičkauskio ir Oreliko, būtini išsaugoti žaidėjai, išvykimai, permainos priekinėje linijoje ir tinkamai kandidatai papildyti ekipą