M.Palacio: mėgstu rungtyniauti komandiškai ir padėti tobulėti jauniems vyrukams

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos naujokas Miltas Palacio ketvirtadienį popiet atvyko į Lietuvą ir jau artimiausiu metu prisijungs prie ekipos treniruočių. Viliamasi, kad gynėjas debiutuos sekmadienio VTB Vieningosios lygos dvikovoje su Kazanės „Unics“.

Sezoną „Bnei Hasharon“ klube pradėjęs, tačiau lapkritį Izraelį palikęs, amerikietis tvirtino, kad išvyko, kadangi jam netiko ekipos propaguojamas žaidimo stilius, paremtas tik puolimu. Kalbėdamas apie sportinę formą M.Palacio tvirtino, jog jam dar prireiks kelių savaičių tam, kad sugrįžtų į įprastą ritmą.   

– Kada gavote pasiūlymą iš „Lietuvos ryto“?

– Iš savo agento apie jį išgirdau prieš mėnesį. Tiesiog komanda laukė savo rezultatų ir vėl mes užbaigėme derybas, kurios buvo ilgos. Vis dėlto esu laimingas būdamas čia. Tiesiog atvykau padėti ekipai.

– Turėjote kelis mėnesius atostogų. Kokia šiuo metu yra jūsų sportinė forma?

– Reikia dviejų savaičių, kad susipažinčiau su žaidimo subtilybėmis ir schemomis. Reikia grįžti į tą kontaktinį krepšinį ir viskas bus gerai.

– Kodėl palikote Izraelio ekipą?

–  Todėl, kad Izraelio komandos filosofija buvo paremta puolimu. Aš nemėgstu taip žaisti ir toks stilius man nėra tinkamas. Rungtyniavau tiek „Chimki“, tiek „Partizan“, kur žaidimas buvo daugiau paremtas ne puolimu, o gynyba. 

– Ko tikitės iš žaidimo „Lietuvos ryte“?

– Gerai žinau šią komandą, esu prieš ją žaidęs, taip pat stebėjau nemažai rungtynių, ypatingai Eurolygoje. „Lietuvos rytas“ žaidžia komandinį krepšinį, turi nemažai taktinių schemų. Skirtingai nei Izraelyje, kur viskas paremta puolimu ir galvojama tik kaip įmesti taškus. Manau, kad reikia ir gintis bei žaisti komandiškai. „Lietuvos ryte“ pažįstų vieną žaidėją – Janį Blūmą.

– Amerikiečiai dažniausiai kalba priešingai.

– (Šypteli). Tikrai taip. Izraelyje žmonės irgi stebėjosi, kad aš daugiau mąstau apie komandinį žaidimą, o ne individualų. Aš negaliu būti kapitonu, kuris renka taškus. Galiu būti vyruku, kuris visus suburia.

–  Esate kartu žaidęs su Žydrūnu Ilgausku. Kokie prisiminimai apie šį lietuvį?

– Be abejo prisimenu (Šypteli). Jis tikrai puikus ir labai tylus vyrukas. Rūbinėje jo galima buvo tiesiog nepastebėti. Aikštelėje jis tiesiog pašėldavo (Juokiasi).

– Koks jūs esate rūbinėje?

– Manau, kad esu iš tyliųjų. Aš daug padedu jauniems žaidėjams, ką dariau „Partizan“ ir „Chimki“ klubuose. Jauni vyrukai gali manimi pasikliauti, kadangi aš esu pozityvi asmenybė. Esu taikus ir ramus žmogus. Mane aikštelėje galima pamatyti kaip vyruką, kuris stengiasi visus suburti į vieną kumštį.

– Ar tiesa, jog norite būti treneriu?

– Kai esi įžaidėjas, tu visada galvoji, kaip gali padėti kitiems tobulėti. Per savo karjerą turėjau kelis jaunus įžaidėjus, kurie buvo mano dubleriai. Aš visada buvau tas, kuris jiems padėdavo daug. Svarbiausia yra padėti jauniems žaidėjams tobulėti.

– Galbūt jau esate numatęs datą, kuomet pradėsite trenerio karjerą?

– Dar ne (Šypteli). Šiuo metu tiesiog stengiuosi smagiai leisti laiką ir varžytis aikštelėje. Žinau, kad „Lietuvos ryte“ yra jaunas perspektyvus įžaidėjas, kuris žaidžia labai nestabiliai. Stengsiuosi jam įkvėpti pasitikėjimo savimi ir padėti tobulėti.