M.Lukošius: apie pagrindinės rinktinės iššūkius ir D.Stenionio perėjimą

Lietuvos rezervinė rinktinė 82:77 kontrolinėse rungtynėse Utenoje palaužė Mičigano „Volwerines“ krepšininkus.

Po mačo Lietuvos treneris Mindaugas Lukošius akcentavo, kad tikėjo auklėtiniais net ir po prastos rungtynių pradžios.

„Statistiškai pradžia buvo migdanti. Neišsijudinome, reikėtų ieškoti priežasčių. Gal kelionė turėjo įtakos. Žaidėjai dar neturi patirties, kaip ruoštis. Tai turėjo įtakos pirmam kėliniui. Žiūrėjome vakarykštes rungtynes ir šiandien pradžioje jų tritaškių pataikymas buvo geras. Mes nebuvome savame kailyje ir nesusimetėme gerų metimų. Buvo jausmas, kad tai laikina ir viskas stos į savo vietas. Tokia mintis buvo, nes rotacijoje naudojame daug žaidėjų, o jie remiasi pagrindiniai lyderiais.

Juos dar gal veikia aklimatizacija ir vakar ketvirtajame kėlinyje jie neatrodė pajėgūs. Šiandien jie ištempė iki galo ir atstovėjo, bet per daug žavėjosi tritaškiais, kurių išmetė daugiau nei dvitaškių. Nėra Mičigano žaidėjai elitiniai metikai ir tuo labiau neišsirinko situacijų gerai. Buvo momentai, kai prarado pasitikėjimą, o gal ir pradėjo stigti jėgų. Man buvo siurprizas, kad jie žaidė tiek su tritaškiais, kai turi tokius kūnus. Mūsų žaidėjai nusileido centimetrais, bet tai jau jų reikalas. Laukėme daugiau kovos po krepšiu, bet kovos dėl kamuolių nepralaimėjome. Tai pasako apie mūsų kovą“, – kalbėjo M.Lukošius.

– Ką išmokote per šį laikotarpį naujo?

– Nenustebino niekas. Arizoną esu daugiau matęs negu Mičiganą. Pora metų stebėjau jų kovas, nes žaidė mano sūnus toje pačioje konferencijoje. Jie kitokia komanda buvo anksčiau. Dabar galima suprasti, kad vasaros periodas, bet braižas vis dar tas pats. Savo žaidėjams sakiau, kad mums svarbiausia uždaryti praėjimus į baudos aikštelę ir padėti nuo artimo žmogaus. Renkamės tai, kad nereiktų centrui lakstyti, o keturi judrūs žaidėjai galėtų stabdyti varžovus. Su Arizona tai pasiteisino labiau, šiandien viskas irgi stojo į vietą. Universitetai žaidžia daugmaž tokį pat krepšinį, bet skiriasi tik žaidėjų meistriškumas ir kokybė. Kaip Ignas sakė, nieko naujo ir nieko baisaus.

– Kurie žaidėjai paliko didžiausią įspūdį?

– Nustebino Radžius. Žinojau Kanclerį, Repšį. Titas šiandien daug žaidė ir jis daug davė nors turėjo tik kelias treniruotes. Mes buvome stipresni komandiškai. Buvo bendradarbiavimas ir žaidėme geriau poziciškai.

– Ar sunku buvo perstatyti žaidimą be D.Stenionio?

– Nepasakyčiau. Atėjo pastiprinimas Rimkus. Jeigu būtų buvęs Stenionis, tuomet jis nebūtų gavęs tiek žaisti. Pasijautė ir tai. Nojus šiandien gerai valdė komandą ir davė rezultatą. Niekur neperskubėjo ir nesiėme per daug ant savęs bei valdė žaidimo gijas. Rimkus irgi savo minutes atidirbo, nepadarė klaidų prie tokios gynybos, prie dvigubinimo.

– Kaip atrodė D.Stenionio perėjimas į pagrindinės komandos sudėtį? Ar vyko konsultacijos ir ar to tikėjotės?

– Tikėjausi nuo pat pradžių, kai susirinkome į stovyklą. Kai kalbi, rekomenduoji vis tiek treneris turi pamatyti. Jis turi dalvyauti treniruotėse ir pamatyti. Buvo kontrolinės rungtynės ir Stenionis ten nardė kaip žuvis. Tai paliko įspūdį treneriams ir jie norėjo pabandyti. Su Stenioniu yra kitoks žaidimas ir tai palengvina trenerio darbą. Jis išsprendžia situacijas, kuriose neveikia derinys ir priima teisingus sprendimus. Tai didelė pagalba treneriams.

– Ką manote apie I.Urbono galimybes būti Vilniaus klubo rotacijoje?

– Negaliu pasakyti apie šios komandos žaidėjų būsimą formą. Jis patikimas žaidėjas. Savo amžiumi išskiria ir man patinka tokie žaidėjai. Jis nepames galvos, nedarys klaidų. Tu kalbi su juo ir matai, kad jis supranta, ko treneris nori.

– Nėra keista, kad jis nesikelia į NCAA?

– Nežinau, kiek jis norėjo. Pasiryžo tęsti Lietuvoje, bet manau, kad jeigu būtų norėjęs, būtų galėjęs vykti ten žaisti. 

– Kaip iš šono atrodo pagrindinė rinktinė? Kokias problemas matote?

– Sunkiai jiems sekėsi. Sunku prikelti žaidėjus ir ta visa aplinka... Patys žinote, kad žaidėjų neatvažiavo. Reikia perstatyti žaidimą. Mes žaidėme prieš juos ir galvojome, kad jeigu jie žais per apačią – mus suvalgys. Realybėje taip nebuvo. Vakar Blaževičius jau sublizgėjo. Marčiulionis ir Žemaitis yra įžaidėjai, bet paėmė trečią, nes nori žaisti dviem kūrėjais. Dauguma kitų žaidėjų vienas kitą dubliuoja ir yra panašaus lygio. Ne iš visų išgausi kažkokį prognozuojamą rezultatą. Todėl ir laikoma keturiolika, kadangi yra ta nežinomybė.