M.Jordano smūgį į veidą gavęs S.Kerras: tai yra geriausias man nutikęs dalykas
(16)
Šviesą pagaliau išvydo ilgai brandinta dokumentika apie 1997–1998 metų Čikagos „Bulls“ sezoną. Michaelo Jordano klubas sutiko į savo vidų įsileisti žurnalistus, kurių filmuota medžiaga sandėlyje praleido daugiau nei du dešimtmečius.
Keletas bandymų žalią medžiagą paversti dokumentika ir atskleisti pasauliui baigėsi nesėkmingai, tačiau lemtingais tapo 2020-ieji, kai darbo ėmėsi ESPN ir „Netflix“. Pasirodė 10 serijų projektas „The Last Dance“.
Dviejų pirmųjų serijų reziumė galima rasti čia, trečiosios ir ketvirtosios – čia, penktosios ir šeštosios – čia, o šį kartą apžvelgsime septintąją ir aštuntąją. Tiems, kurie ketina dokumentiką žiūrėti „Netflix“, straipsnį rekomenduotina atsiversti tik po to. Neturintiems galimybės peržiūrėti „The Last Dance“, pateiksime progą pajausti M.Jordano Čikagoje kurtą istoriją.
Septintoji serija startuoja 1998-ųjų atkrintamosiose, kurios „Bulls“ pradėjo su milžinišku pasitikėjimu, tikėdamiesi nušluoti Niudžersio „Nets“, tačiau startavo sudėtingai – pirmąjį mačą laimėjo tik po pratęsimo 96:93. M.Jordano judėjimas aikštėje sufleravo nuovargį, kuris paskatino baigtį karjerą pirmą kartą, 1993-aisiais.
Tuo metu apie karjeros pabaigą nujautė tik pats krepšininkas ir jo tėvas. Pastarąjį praėjus vos mėnesiui po NBA finalo ištiko nelaimė – mašinoje pasnausti sustojusį vyrišką apiplėšti mėgino ir galiausiai nušovė du aštuoniolikmečiai. Niūrų laikotarpį dar labiau apsunkino pasirodę gandai, kad tėvas gyvybę paaukojo dėl M.Jordano lažybų skolų.
Ši teorija niekaip nepasitvirtino, tačiau tapo paskutiniu lašu M.Jordano kantrybės taurėje – jis ėmė oficialiai kalbėti apie karjeros pabaigą. Žinios pasirodė atletui ir „Bulls“ savininkui Jerry Reinsdorfui lankantis beisbolo rungtynėse. Šie iš mačo pasišalino, o netrukus į klausimus atsakinėjo specialioje spaudos konferencijoje.
„Mano tėvas šiandien negali būti su manimi, bet jis matė paskutines mano krepšinio rungtynes. Vis dėlto „išėjimas į pensiją“ reiškia, kad nuo šiol galiu daryti tai, ką noriu. Gali būti, kad aš dar sugrįšiu, gal mano kelyje dar reikės tokio iššūkio. Neužveriu šių durų“, – teigė M.Jordanas.
Tokios krepšininko mintys sukėlė naujas sąmokslo teorijas, esą tuometinis lygos sekretorius Davidas Sternas suspendavo žvaigždę dėl lažybų problemų. Tai taip pat visiškai nepasitvirtino – M.Jordanas karjeros pabaigą planavo dar 1992-aisiais, tačiau tada jį sustabdė „Svajonių komandos“ formavimas ir noras nušluostyti nosį Magicui Johnsonui bei Larry Birdui, laimint tris titulus paeiliui.
M.Jordanas baigęs karjerą išpildė vieną tėvo svajonių ir pasuko į beisbolą. Jis papildė Birmingamo „Barons“ komandą, kuri buvo akivaizdžiai per aukšto lygio naujokams. Sporto superžvaigždė į ją išsiųstas tik dėl to, kad būtų patogiai prieinamas žiniasklaidai. Ši lazda netrukus atsisuko antru galu – M.Jordano startas nesiklostė ir pasipylė gausi kritika. Atletas tai panaudojo kaip motyvaciją, kantriai dirbo ir sparčiai tobulėjo. Vis dėlto svarbiau buvo, kad tai padėjo jam prasiblaškyti po tėvo mirties.
Tuo tarpu atmosfera likusioje „Bulls“ komandoje nežibėjo. 1994-ųjų atkrintamosiose, be savo žvaigždės likusi komanda buvo draskoma iš vidaus. Trečiosiose serijos prieš Niujorko „Knicks“ rungtynėse Scottie Pippenas atsisakė žengti į aikštę, kai jam nebuvo patikėtas lemiamas metimas. Iniciatyvos ėmęsis Toni Kukočius pataikė ir išplėšė pergalę. Rimtas pokalbis rūbinėje padėjo komandai susitelkti, tačiau serija vis tiek buvo pralaimėta po septynių mačų.
Į krepšinį „Bulls“ žvaigždė grįžo su nauju alkiu ir įkarščiu. Tai patyrė ir jo komandos draugai, o ypač – Scottas Burrellas, kuris pasižymėjo pozityviu charakteriu ir M.Jordanas pliekė jaunesnį kolegą, bandydamas išspausti iš šio sportinio pykčio. Šis iššovė trečiosiose 1998-ųjų serijos prieš „Nets“ rungtynėse, sumesdamas 23 taškus ir nukaldamas seriją užbaigusią pergalę.
Treniruotėse reiklus jis buvo ir kitiems komandos draugams, tačiau niekada neskatino jų daryti daugiau, nei darydavo pats.
„Visa tai pamatę žmonės sakys, kad Jordanas nebuvo geras vyrukas, net priešingai – tironas. Ne, tai jūs, nes jūs niekada nieko nelaimėjote. Aš norėjau laimėti, bet skatinau tai daryti ir komandos draugus, nes norėjau, kad jie būtų to dalimi. Toks buvo mano žaidimas, mano mentalitetas. Jei nenori taip žaisti – nežaisk“, – teigė M.Jordanas.
Antrajame atkrintamųjų rate Čikagos klubas susitiko su Šarlotės „Hornets“ ekipa, kuriai atstovavo buvęs „bulius“ B.J.Armstrongas. Jis pataikė keletą svarbių metimų, padėjusių antrajame mače išlyginti serijos rezultatą 1:1 ir leido „Bulls“ žinoti, kad lengvos kovos tikėtis yra neverta.
M.Jordanas į tai sureagavo savaip – cigaras rūbinėje, motyvacinė kalba ir visiškai kitoks vaizdas trečiosiose rungtynėse. „Bulls“ lyderis gynyboje pats ėmėsi B.J.Armstrongo, sukaustė oponentą, o Čikagos klubas laimėjo 103:89. Dar dvi pergalės atnešė favoritams pergalę serijoje 4:1.
Tai toli gražu nebuvo pirmoji B.J.Armstrongo istorija su M.Jordanu. 1994-aisiais beisbolo pasaulį sukausčius žaidėjų streikui, pastarasis paliko Čikagos „White Sox“ stovyklą ir susitiko su įžaidėju. Vėliau jie kartu patraukė į „Bulls“ treniruotę. Vieno karto užteko paskatinti gandus apie M.Jordano sugrįžimą. Treniruotėse jis ėmė lankytis vis dažniau ir netrukus paskelbė vėl prisijungiantis prie komandos. „Bulls“ žvaigždę atgavo likus vos 17 mačų iki sezono pabaigos.
Lyderis grįžo pasidabinęs sau neįprastu 45-uoju numeriu, kuriuo žaidė mokykloje. Atgaivinti įgūdžius prireikė kelių mačų, tačiau netrukus jis vėl buvo sunkiai sustabdomas. Savo pamiltoje „Madison Square Garden“ arenoje jis surinko 55 taškus ir nukalė pergalę 113:111.
Atkrintamosiose „Bulls“ susitiko su jauno Shaquille‘o O‘Nealo vedama Orlando „Magic“ ekipa. Pirmasis mačas Čikagos klubui nesusiklostė, o Nickas Andersonas dar nusprendė panervinti M.Jordaną, fraze „45 nėra 23“. Jau kitame mače gynėjas grįžo į aikštę su 23 numeriu, sumetė 38 taškus ir atnešė „buliams“ pergalę.
Vis dėlto „Bulls“ žvaigždė nespėjo įgyti sportinės formos, kurios užtektų palaikyti tempą visoje serijoje ir „Magic“ triumfavo 4:2. M.Jordanas pasišventė perkonstruoti savo kūną, kad šis vėl tiktų aukščiausio lygio kovoms, tačiau vasarą jam teko filmuotis „Kosminio krepšinio“ filme. Sprendimas – profesionalaus parketo filmavimo aikštelėje įrengimas ir NBA žvaigždžių sukvietimas dirbti kartu.
M.Jordanui to neužteko, ir sugrįžus į „Bulls“ treniruotes alkis vis dar buvo milžiniškas. Pasikeitusi komanda turėjo iš naujo išsiaiškinti, ką reiškia laimėti. Čempioniškos patirties tada neturėjo ir Steve‘as Kerras, prisijungęs prie komandos po 1993-ųjų finalo. Treniruotėse jam dažnai tekdavo dirbti tiesiogiai su M.Jordanu, o vienas jų susidūrimas įsiminė itin ilgam.
„Steve‘as pastūmė mane į krūtinę, o aš nelikau skolingas ir tvojau kumščiu jam į akį. Philas tiesiog išvarė mane iš treniruotės. Duše supratau, kad primušiau mažiausią vyruką komandoje ir dėl to pats jaučiausi dar mažesnis. Paprašiau Steve‘o numerio, paskambinau, atsiprašiau jo“, – teigė žvaigždė.
„Kaip žmogus, esu labai kantrus, tačiau aikštelėje kartais pratrūkstu. Kaip ir Michaelas, esu labai konkurencingas, tačiau dažnai pritrūkstu įgūdžių pastovėti už savo žodžius. Bet aš eisiu ir kovosiu. Tam tikra prasme, tai yra geriausias man nutikęs dalykas“, – tikino S.Kerras.
Kovingumą parodęs snaiperis pelnė komandos žvaigždės pagarbą, o ekipa pamažu rengėsi eiti į karą. Prie to smarkiai prisidėjo ir prisijungęs Dennisas Rodmanas. Galutinis rezultatas – rekordinis 72 pergalių sezonas. Atkrintamosiose buvo 4:0 atkeršyta Orlando klubui, o finale laukė Sietlo „SuperSonics“. George‘as Karlas, Shawnas Kempas ir Gary Paytonas buvo nusiteikę mesti iššūkį favoritams.
Vakarienėje prieš pirmąjį mačą G.Karlas nepasisveikinęs praėjo pro M.Jordaną ir tokios nepagarbos užteko visai serijai. „Bulls“ užtikrintai laimėjo tris pirmuosius mačus. Ketvirtajame geriausiai besiginančiu lygos žaidėju tapęs G.Paytonas pagaliau ėmėsi M.Jordano. Tai pasiteisino, nes „SuperSonics“ laimėjo 107:86. Panašus scenarijus susiklostė ir penktajame mače.
„Daugelis tiesiog nusilenkė Michaelui, o aš ne. Jaučiau, kad vienintelis būdas yra kiek įmanoma nuvarginti Michaelą. Trankiau jį kiekvienoje atakoje ir jam tai daug kainavo. Vėliau truputį atleidau vadžias ir serija pasikeitė. Nežinau, gal pradėjęs daryti tai anksčiau būčiau galėjęs pakeisti serijos baigtį“, – teigė G.Paytonas.
Klausydamasis šių žodžių M.Jordanas tiesiog juokėsi bei teigė neturėjęs problemų su oponentu. Jo galvoje tuomet sukosi kiti dalykai.
I remember Jordan winning the Finals on Father’s Day. I was with my dad watching him crying like a baby on live television on the floor. With the Bred 11s. #TheLastDance 😢 pic.twitter.com/W8TLqHtXQR
— Jaevery McLovin (@JaeMacAttack) May 11, 2020
Šeštasis serijos mačas vyko per tėvo dieną, o „Bulls“ lyderis tai priėmė itin jautriai. Tai paskatino ne tik išgyventa tėvo mirtis, bet ir jo paties vaikai. Emocingose rungtynėse Čikagos klubas laimėjo 87:75, o M.Jordanas šventė pirmąjį savo trofėjų be tėvo.
Norėdami komentuoti prisijunkite.