„The Last Dance“: Ph.Jacksono iškilimas, D.Rodmano sezono vidurio atostogos Las Vegase ir pirmasis M.Jordano triumfas (8)

Šviesą pagaliau išvydo ilgai brandinta dokumentika apie 1997–1998 metų Čikagos „Bulls“ sezoną. Michaelo Jordano klubas sutiko į savo vidų įsileisti žurnalistus, kurių filmuota medžiaga sandėlyje praleido daugiau nei du dešimtmečius.

Keletas bandymų žalią medžiagą paversti dokumentika ir atskleisti pasauliui baigėsi nesėkmingai, tačiau lemtingais tapo 2020-ieji, kai darbo ėmėsi ESPN ir „Netflix“. Pasirodė 10 serijų projektas „The Last Dance“.

Dviejų pirmųjų serijų reziumė galima rasti čia, o šį kartą apžvelgsime trečiąją ir ketvirtąją. Tiems, kurie ketina dokumentiką žiūrėti „Netflix“, straipsnį rekomenduotina atsiversti tik po to. Neturintiems galimybės peržiūrėti „The Last Dance“, pateiksime progą pajausti M.Jordano Čikagoje kurtą istoriją. Trečioji serija buvo sutelkta į Dennisą Rodmaną.

„Galėjau būti bomba, galėjau būti negyvas, galėjau būti kalėjime, bet sunkiai dirbau, kad būčiau čia. Galiu nepatikti daugeliui žmonių, bet komandos draugai negali pasakyti apie mane nė vieno blogo žodžio. Esu vyrukas, kitas išeis į aikštę ir padarys visą juodą darbą. Noriu išeiti į aikštę ir pajausti, kaip sulaužoma mano nosis ar prakirstas antakis. Noriu to skausmo“, – teigė aukštaūgis.

Rodman was tough 😤#TheLastDance pic.twitter.com/ltCuPV1bLk

— ESPN (@espn) April 27, 2020

Esame nukeliami į prastą 1997–1998 metų pradžią, kai „Bulls“ krito prieš Larry Birdo treniruojamus Indianos „Pacers“ ir pralaimėjo septintąjį savo mačą (8/7). Ankstesniame sezone septintąjį pralaimėjimą jie patyrė tik 56-ajame sezono mače. Scottie Pippenas dėl operacijos praleido sezono pradžią, todėl papildomas krūvis teko D.Rodmanui ir šis iššūkio neišlaikė.

„Viename mače Dennisas buvo išvarytas iš rungtynių ir aš likau vienas. Jis susimovė. Kažkas pasibeldė į mano kambarį ir tai buvo Dennisas. Jis niekada taip nedarydavo. Dennisas paklausė, ar turiu atliekamą cigarą. Jis neatsiprašė, nieko nesakė, bet tai buvo jo būdas prisiimti kaltę. Nuo tada jis vėl buvo idealus“, – prisiminė M.Jordanas.

Tvirta D.Rodmano asmenybė susiformavo dar jaunystėje. Jo mama vairavo mokyklos autobusą, o tingumu pasižymėjusį sūnų iš namų išvarė sulaukusį vos aštuoniolikos. Keli metai gyvenimo gatvėje išmokė D.Rodmaną neįkainojamų pamokų. Sulaukęs šanso krepšinio aikštelėje, jis iškart tuo pasinaudojo, atiduodamas visą širdį kovodamas po krepšiais.

Detroito „Pistons“ ekipoje karjerą pradėjęs D.Rodmanas susikoncentravo į gynybą ir atšokusių kamuolių rinkimą. Kovą po krepšiais jis pavertė savotišku mokslu, mokydamasis kamuolio atšokimo trajektorijas ir pozicijų užsiėmimą. Gynyboje taip pat žibėjęs Gary Paytonas pavadino aukštaūgį „parazitu“, o pats D.Rodmanas laikė save „išbėrimu“, kurio varžovai tiesiog negali atsikratyti.

Žaidimas blogų berniukų „Pistons“ komandoje suformavo ir kietą D.Rodmano žaidimo stilių. Jo paties teigimu, prieš 30 metų aikštėje galėjai daryti praktiškai viską ir tiesiog mušti varžovus. Tai nebuvo išvaizdus žaidimas, kokį demonstravo Los Andželo „Lakers“ ar Bostono „Celtics“, bet tai nešė rezultatus.

1986-aisiais Čikagos klubo vairą perėmė Dougas Collinsas. Jo treniravimo laikotarpiu „Bulls“ ekipoje buvo įvestos itin konkurencingos treniruotės, o M.Jordanas tada pakilo į tikrąją savo šlovę, tapdamas lygos MVP, „Visų žvaigždžių“ mačo naudingiausiu žaidėju ir laimėdamas dėjimų konkursą. 1989-aisiais M.Jordanas įmetė ir vieną ikoniškiausių savo metimų, pirmajame atkrintamųjų rate eliminuodamas favoritais laikytą Klivlando „Cavaliers“ ekipą. Rytų konferencijos finale jų laukė Detroito klubas su D.Rodmanu.

Itin fiziškoje serijoje „Pistons“ turėjo atskirą taisyklių rinkinį „Jordan Rules“, kuriuo vadovavosi stabdydami naująją lygos žvaigždę.

„Jei Jordanas pakildavo į orą, jau nebegalėjome nieko padaryti, todėl turėjome atskiras taisykles. Pirmoji taisyklė – negalime leisti jam veržtis pagal galinę liniją. Antroji – Jordanui esant ties perimetru, turime stumti jį į kairiąją pusę. Trečioji – Jordanui priartėjus prie baudos aikštelės, dvigubinsime jį iš viršaus. Tam nepavykus, Rickas Mahornas ir Billas Laimbeeras turėjo trenkti jį ant žemės“, – teigė „Pistons“ trenerio Chucko Daly asistentas Brendanas Malone‘as.

Tai pasiteisino – „Pistons“ seriją laimėjo 3:2, o vėliau parklupdę ir „Lakers“ tapo čempionais. Detroito klubas tapo principiniais „Bulls“ varžovais.

Čempionų žiedai neatnešė laimės D.Rodmanui. Psichologiškai sunkus laikotarpis privedė krepšininką iki bandymo nusižudyti. Su šaunamuoju ginklu mašinoje sėdėjęs atletas išgyveno visišką egzistencinę krizę ir išsigelbėjo tik dėl to, kad užmigo klausydamasis „Pearl Jam“ muzikos.

Tai tarsi pakeitė aukštaūgį – būtent tada jis persikėlė iš Detroito į San Antonijaus „Spurs“, ėmėsi ekscentriškų išvaizdos pokyčių bei pradėjo susitikinėti su muzikos žvaigžde Madonna. Toks elgesys nesužavėjo „Bulls“ generalinio direktoriaus Jerry Krause, tačiau vienas krepšininko pokalbis su strategu Philu Jacksonu pakeitė viską.

Čikagos krepšinio gerbėjams nebuvo lengva priimti buvusį „Pistons“ žaidėją, tačiau teisingą pavyzdį čia parodė M.Jordanas ir S.Pippenas, į situaciją pažvelgę paprastai. Elementari frazė „jis gali padėti mums laimėti“ ir paties D.Rodmano kovingumas aikštėje pavergė komandos aistruolių širdis. Žinoma, prie to prisidėjo ir rinkti čempionų žiedai. Vis dėlto nuolatinis spaudimas paveikė aukštaūgį.

„Atrodo, kad žaidžiu už dyką, o pinigus imu už visą tą mėšlą už aikštės. Didelis spaudimas, nuolatinis dėmesys...“, – teigė D.Rodmanas.

1997–1998 metų sezone neiškentęs puolėjas tiesiog pasiėmė atostogų sezono viduryje. Paprašęs komandos vadovų leidimo, jis su tuometine mergina Carmen Electra 48 valandoms išvyko į Las Vegasą, kur galėjo tiesiog išsilieti. Kazino, alkoholis, barai ir striptizo klubai tapo jo naująja dienotvarke. D.Rodmano atostogos užsitęsė, o M.Jordanui teko nuvykti į Las Vegaso viešbutį ir tiesiog parsivežti bendraklubį į treniruotes.

Įdomiausia, kad tokie nuotykiai komandos atmosferos nesugadino. Kad ir kiek bešvęstų, D.Rodmanas atidirbdavo treniruotėse ir bendraklubių buvo priimamas toks, koks yra, nes visi turėjo vieną tikslą – laimėti dar vieną titulą. Su komandos strategu Ph.Jacksonu jį suvienijo ir bendras indėniškos kultūros pomėgis, kurį specialistas skiepijo visai komandai.

Ryšį su D.Rodmanu strategui padėjo pasiekti ir panaši patirtis lygoje. Pats Ph.Jacksonas NBA žaidė 13 metų, 2 kartus tapo čempionu su Niujorko „Knicks“ bei buvo žinomas dėl kieto savo žaidimo ir išskirtinės asmenybės. Biografinėje knygoje jis neslėpė žaidimo NBA metu vartojęs narkotikus. Trenerio posto NBA jis taip pat siekė netradiciniu būdu, treniruodamas pusiau profesionalias komandas ir dirbdamas Puerto Rike.

Asistento darbą Čikagoje jam atnešė geri santykiai su J.Krause, o 1989-aisiais sumanumu pasižymėjęs specialistas perėmė ir vyriausiojo trenerio postą iš D.Collinso. Perėmęs „Bulls“ vairą Ph.Jacksonas nesužavėjo M.Jordano, nes bandė įvesti žymųjį „trikampį puolimą“, kuris komandinius tikslus iškėlė virš asmeninių. Rimčiausią išbandymą naujoji filosofija gavo 1990-ųjų Rytų konferencijos finale prieš „Pistons“.

Serija užsitęsė iki septintųjų rungtynių, kuriose koją pakišo nelaimingos aplinkybės – S.Pippeną iš rikiuotės išvedė migrena, o be vieno lyderių likusi „Bulls“ pralaimėjo. „Pistons“ tada iškovojo antrąjį čempionų titulą, o „Bulls“ tai panaudojo kaip motyvaciją. Vasarą Čikagos klubas atostogas iškeitė į darbą treniruočių salėje, M.Jordanas pridėjo septynis kilogramus raumenų. Tai užvedė ir kitus „bulius“, o S.Pippenui suteikė iki šiol stokotą kovotojo mentalitetą. 1991-ųjų Rytų konferencijos finale vėl laukė „Pistons“.

Motyvuoti ir raumenis užsiauginę „Bulls“ varžovus nušlavė 4:0. „Pistons“ aikštę paliko net nepaspaudę rankų varžovams. Taip prasidėjo M.Jordano ir Isiah Thomaso nesutarimai, nepalikę įžaidėjui vietos „svajonių komandoje“.

Pirmasis „Bulls“ pasirodymas NBA finale suvedė juos su Magico Johnsono atstovauta Los Andželo ekipa. „Lakers“ jau pirmajame mače pasinaudojo savo patirtimi ir perėmė iš „bulių“ namų aikštės pranašumą. S.Pippenas gynyboje surakino M.Johnsoną, o penktosiose rungtynėse iššovė Johnas Paxsonas ir Čikagos klubas iškovojo pirmąjį čempionų titulą, 4:1 parklupdę „Lakers“.

„Kartais svarstėme, ar Michaelas yra žmogus. Jis buvo visiškai susitelkęs į vieną tikslą ir vienintelė jo emocija buvo pyktis. Laimėjus titulą ir pamatę Jordano ašaras buvome itin nustebę“, – teigė tuometinis komandos vidurio puolėjas Willas Perdue.

Pats M.Jordanas tiki būtent tuomet pakilęs į vieną kategoriją su M.Johnsonu ir L.Birdu. Septynerius metus titulo siekęs gynėjas pagaliau įgyvendino savo tikslą ir iš tiesų pasiekė krepšinio elitą. Jo statusą įcementavo vienas po kito rinkti čempionų žiedai, kurių 1998-aisiais jis turėjo jau penkis.

1998-ųjų vasario 4-ąją „Bulls“ lankėsi Jutoje, kai juos pasiekė dar vienas J.Krause patvirtinimas, kad Ph.Jacksonas kitą sezoną komandos netreniruos. Su jokiu kitu treneriu dirbti nenorėjęs M.Jordanas teigė taip pat paliksiantis komandą. Simboliška, kad tokios žinios atskriejo „Bulls“ kaunantis prieš komandą, kurią įveikė praėjusiame finale. Daugeliui tai reiškė eros pabaigą, o M.Jordanui tai buvo tiesiog šansas išeiti su trenksmu.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra