LKL finalas: svarbus „Žalgirio“ pranašumas, potencialūs lyderiai ir „X faktoriai“
(31)
Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) sezone atėjo finišo tiesioji – jau ketvirtadienį startuoja finalo serija, kurioje susitinka du mūsų šalies flagmanai – Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“.
Šįkart komandų kelias iki finalo buvo gana skirtingas. Kauniečiai pusfinalio serijoje 3:0 nugalėjo Jonavos „CBet“ krepšininkus, o „Rytas“ tik po atkaklios kovos 3:2 palaužė Panevėžio „7bet-Lietkabelį“.
Portalas Krepsinis.net nusprendė pažvelgti į istorines finalų tendencijas, išskirti galimus lyderius bei įvardinti „X faktorius“.
Kauno klubo dominavimas ir namų aikštės faktorius
Po praėjusių metų LKL finalo serijos „Ryto“ ekipos vyriausiasis treneris Giedrius Žibėnas pareiškė, kad vilniečiai pastaruosius tris sezonus dominuoja lygoje.
Teoriškai su tuo būtų galima sutikti, kadangi iš trijų pastarųjų sezonų sostinės klubas du sykius tapo LKL čempionu. Vis tik jeigu pažiūrėsime į platesnį paveikslą, išvysime visišką „Žalgirio“ dominavimą.
Per pastaruosius dešimt sezonų „Žalgiris“ devynis sykius žaidė finale ir aštuonis kartus laimėjo titulą.
Būtent dėl šių tendencijų ilgą laiką „Žalgirio“ ir „Ryto“ derbis aikštėje buvo atvėsęs ir į jį daugiausiai žvelgiama buvo tik per ištikimiausių sirgalių konkurencijos prizmę.
Vis tik du „Ryto“ iškovoti titulai vėl sugrąžino derbio prasmę ir realią konkurenciją LKL finale.
Jeigu Kauno klubo dešimtmetis buvo pažymėtas aštuoniomis pirmomis vietomis, vienu sidabru ir viena bronza, tai vilniečiai džiaugėsi dviem auksais, šešiais sidabrais ir dviem bronzomis.
Galima pažymėti, kad nors titulų ir neiškovojo, tačiau net du kartus į finalą pateko Panevėžio „7bet-Liekabelis“, o sykį – Klaipėdos „Neptūnas“.
Jeigu Eurolygoje galioja prakeiksmas, jog reguliaraus sezono nugalėtojai čempionais netampa, tai LKL tendencijos visiškai priešingos.
Iš dešimties pastarųjų sezonų tik vienintelį sykį čempionais tapo komanda, neturėjusi namų aikštės pranašumo. Tai nutiko pernai, kai „Rytas“ jau pirmajame serijos mače Kaune sugebėjo perimti namų aikštės persvarą.
Beje tai buvo vienintelė išvykos komandos pergalė finalo serijoje, kuri buvo pasiekta per pastarųjų dviejų metų finalus. Visus kitus 8 mačus laimėjo namuose žaidusios komandos.
Potencialūs lyderiai
Praėjusių metų finalai turėjo vieną tikrai didelį skaudulį – Kauno klubas į juos stojo be traumą patyrusio lyderio Keenano Evanso. Tai visiškai nesumenkina Vilniaus ekipos titulo, bet visi sutiks, kad tai atėmė nemažą dalį grožio iš finalų.
Šįmet pusfinalio etapo metu Vilniaus ekipa iki sezono galo neteko Saviono Flaggo, tačiau vargu, ar šio žaidėjo netektis, gali turėti daug įtakos serijos eigai. Taip, tai būtų dar vienas ginklas G.Žibėno rotacijoje, tačiau ir be jo puolėjų grandyje pasirinkimo vilniečiams turėtų užtekti.
Nors sostinės klubas šiuo metu neturi tokio žaidėjo kaip Marcusas Fosteris, kuris galėtų patraukti ekipą „vienas prieš vieną“, tačiau R.J.Cole’o žaidimas Vilniaus ekipos sirgalius tikrai turėtų nuteikti pozityviai.
Antrus metus Vilniuje rungtyniaujantis gynėjas šiuo metu yra tapęs gana stabiliu komandos lyderiu, kuris pradėjo dažniau žiūrėti į krepšį pats.
R.J.Cole’o pataikymas iš trijų taškų zonos nuo 33 proc. pakilo iki 41, o antroje sezono pusėje tai yra stabiliausias Vilniaus komandos žaidėjas puolime.
Pusfinalio serijoje prieš Panevėžio ekipą amerikietis tik kartą neperžengė dviženklio rezultatyvumo, o visuose kituose mačuose fiksavo tiek dviženklį taškų skaičių, tiek dviženklį naudingumo balų kiekį.
Itin svarbiu faktoriumi bus tai, kaip R.J.Cole’ui pavyks įtraukti komandos draugus ir išnaudoti priekinės linijos žaidėjus.
Vilniaus komanda „2 prieš 2“ situacijose savo persvarą gali tikrai mėginti išnaudoti būtent perimetre. Tiek Lauryno Biručio „stepautai“, tiek Bryanto Dunstono išsikeitimai gali būti atakuojami būtent viršuje, tad nuo R.J.Cole’o realizacijos ir situacijų skaitymo stipriai priklausys visas „Ryto“ puolimas.
Kitas žmogus, iš kurio Vilniaus klubas šioje serijoje gali tikėtis labai daug, yra Gytis Radzevičius.
Vis tik puikų sezoną žaidžiančiam puolėjui atsiskleisti būtent prieš „Žalgirį“ nebus lengva užduotis.
Tai rodo ir tarpusavio šio sezono dvikovos, kur išimtimi buvo pirmasis komandų mačas Vilniuje. Tuomet prieš dar savęs ieškantį „Žalgirį“ G.Radzevičius pelnė 20 taškų ir 27 naudingumo balus.
Vis tik vėliau vykę susitikimai, kur „Žalgirio“ žaidimas jau buvo gerokai išsigryninęs, Vilniaus ekipos puolėjui nebuvo tokie sėkmingi – pelnyta 5 ir 8 taškai.
G.Radzevičius puikiai jaučiasi atviroje aikštėje, ko žaidžiant prieš „Žalgirį“ bus minimaliai, taip pat renkasi taškus iš žaidimo be kamuolio, tačiau tikėtis daug tokių situacijų finale taip pat bus nelengva.
Šioje serijoje „Rytui“ labiausiai reikės geros G.Radzevičiaus gynybos, kovos dėl kamuolių bei geros realizacijos iš statinių padėčių. Jeigu tiek puolėjas sugebės duoti prieš Kauno klubą, jau bus didelis postūmis vilniečiams į priekį.
Blogiausia, kas gali nutikti Kauno ekipai šioje serijoje, tai, kad ir kaip keistai tai skambėtų, bet „Eurolygos režimo“ įjungimas.
LKL lygyje „Žalgiris“ turi pakankamai talento puolime, kad nereikėtų visko laužyti per gynybą, puolimą tiesiog patikint S.Francisco žaidimui „1 prieš 1“.
Deividas Sirvydis, Ignas Brazdeikis yra žaidėjai, kurie savo talentu puolime neturi atitikmens varžovų gretose, tad būtent jų, o ne tik S.Francisco lyderystė, šioje serijoje gali vaidinti lemiamą vaidmenį.
I.Brazdeikiui tai bus antroji LKL finalo serija, o prieš dvejus metus iki pat finalų puolėjas LKL atkrintamosiose buvo išnykęs. Vis tik nuo trečiųjų serijos rungtynių I.Brazdeikis tuomet buvo solidus ir nemažai prisidėjo prie Kauno ekipos triumfo.
Solidus I.Brazdeikis prieš Vilniaus klubą buvo ir šiame sezone. Jam nesusiklostė tik pirmosios sezono rungtynės, kai jis nepelnė taškų ir surinko -6 naudingumo balus.
Visi kiti trys jo pasirodymai buvo daugiau nei užtikrinti (14,3 tšk ir 17,6 naud. bal.), o dar daugiau tikėjimo šiuo žaidėju prideda jo demonstruojama forma dabar. I.Brazdeikis visose atkrintamųjų rungtynėse rinko po dviženklį naudingumo balų ir taškų skaičių bei buvo vienas stabiliausių metikų iš toli – 57 proc.
Būtent I.Brazdeikio ir D.Sirvydžio žaidimas šalia S.Francisco gali tapti neiššifruojama mįsle Vilniaus komandos gynybai.
Prancūzui itin svarbu šalia savęs turėti žaidėjus, galinčius veržtis bei pataikyti iš trijų taškų zonos, tad D.Sirvydžio figūra čia turėtų būti nepamainoma.
Pastarąjį kartą aikštelę be tikslaus tolimo metimo D.Sirvydis paliko balandžio 6 dieną, kai žaidė su „7bet-Lietkabeliu“. Tai reiškia, kad snaiperis fiksuoja jau 15 iš eilės mačų su bent vienu tiksliu tritaškiu LKL seriją.
Galimi „X faktoriai“
Vilniečiai į šią seriją ateina su keturiais vidurio puolėjais, tad dydis po krepšiu gali būti netgi „Ryto“ pusėje.
Realu, kad viena iš priežasčių, kodėl „Rytas“ jau sezono metu pasipildė Artūru Gudaičiu, buvo Kauno ekipos priekinės linijos problemos.
Nors Japonijoje žaidęs aukštaūgis kol kas netapo kažką stipriai keitusiu žaidėju, tačiau jo metas atidirbti kontraktą atėjo būtent dabar.
Jau pusfinalio serijoje A.Gudaitis turėjo blykstelėjimų ir būtent jis šiuo metu yra tapęs pagrindiniu vidurio puolėju. Bus labai įdomu stebėti, kiek „Žalgiris“ leis A.Gudaičiui prieš savo priekinės linijos žaidėjus rungtyniauti „1 prieš 1“, o kiek bus einama į pagalbas.
Tiek B.Dunstono, tiek L.Biručio laukia tikrai nelengva serija, o nesusiklosčius pirmosioms atkarpoms žaidimo modelis gali kardinaliai keistis ir įmanoma, kad kauniečiai tiesiog pereitų prie žaidimo žemu penketu.
„Rytas“ ketvirtoje pozicijoje daugiausiai turėtų žaisti su Gyčiui Masiuliu bei Ąžuolu Tubeliu, tad Kauno ekipoje A.Smailagičiaus minutės gali būti itin gausios.
A.Smailagičius yra vienintelis tikras „ketvirtas numeris“ ekipoje ir vienintelis aikštę plečiantis aukštaūgis, tad realu, jog serbą matysime žaidžiantį daug ir netgi per abi pozicijas.
Nors po to, kai komandą paliko Brady Manekas, Kauno ekipos serbas daugiausiai buvo naudojamas „ketvirtu numeriu“, tačiau šiuo metu atrodo, kad serijoje jį vėl galime dažnai išvysti rungtyniaujant vidurio puolėjo pozicijoje.
„Žalgiris“ turi pakankamai stiprių kūnų, kad galėtų užsidaryti baudos aikštelę pagalbomis, o A.Smailagičiaus žaidimas perimetre gali tiesiog eliminuoti iš serijos A.Gudaitį ir S.Enochą.
Realu, kad šios serijos metu gali spręstis Matthew Mitchello likimas Kaune. Visą sezoną tragiškai Eurolygoje atrodęs amerikietis reabilitavosi antroje sezono pusėje LKL ir klausimų dėl jo šiuo metu tikrai yra.
Grįžtant prie minties, kad „Žalgiris“ gali nemažai žaisti žemu penketu, čia M.Mitchellas yra viena iš svarbesnių figūrų. Vis tik šiuo metu dar nėra atsakytas klausimas, ar gali šis puolėjas duoti realios naudos puolime.
Jeigu amerikietis parodytų, kad gali būti naudingas abejose aikštės pusėse bent jau žaisdamas prieš „Rytą“, tuomet „Žalgiris“ tikrai turėtų pasvarstyti apie „pliuso“ aktyvavimą ir kitam sezonui.
Įdomu ir tai, kiek keisis abiejų komandų rotacijos. Nors G.Žibėnas teigė, kad atėjus finalams dažniausiai pereinama prie 8–9 žmonių, tačiau mačas su „7bet-Lietkabeliu“ parodė, kad šįmet gali būti ir išimtis.
Būtent atsarginiai žaidėjai, dėl kurių minučių buvo daug klausimų, iššovė penktosiose serijos rungtynėse Vilniuje.
Parkeris Jacksonas-Cartwrightas parodė, kad gali žaisti ir jo vaidmuo prieš seriją turbūt yra bene didžiausia mįslė „Ryto“ ekipoje.
„Žalgiris“ suolo gilumoje taip pat turi Isaiah Wongą, kurio gerų atkarpų Eurolygoje mes matėme, tačiau sezonui artėjant prie pabaigos, šis žaidėjas tiesiog išnyko. Gynėjas taip pat yra pakankamai talentingas puolime bei galintis duoti reikiamos energijos nuo suolo, kad sulauktų savųjų šansų finalo serijoje.
Favorito etiketė prieš šią seriją yra stipriai priklijuota prie „Žalgirio“ nugaros, o Vilniaus klubas vėl ateina kaip gana ryškus „underdogas“. Jau ketvirtadienį sužinosime pirmuosius atsakymus, ar „Rytas“ savo arsenale turi pakankamai ginklų titulo gynybai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.