„Lietuvos rytą“ žudęs ir R.Kurtinaičio pagyrų sulaukęs L.Williamsas – neatskleistas potencialas, kurio „Lietkabelis“ vos nepaleido

Panevėžio „Lietkabelio“ komandos įžaidėjas Lorenzo Williamsas yra vienas sėkmingiausių legionierių šiame Lietuvos krepšinio lygos („Tete-a-Tete Casino“ LKL) sezone.

32 metų 187 cm ūgio amerikietis iki atvykdamas į Panevėžio ekipos peržiūrą buvo visiškai nežinomas. Na, beveik nežinomas, kadangi žaidė Ventsplio „Ventspils“ gretose ir yra susidūręs su Lietuvos klubais, bet tada nieko įspūdingo nenuveikė, todėl vargu, ar kažkas jį įsiminė.

Į Lietuvą retai atvyksta tokie patyrę legionieriai – dažniausiai tai būna arba žaidėjai po studijų, arba iki 30-ies. L.Williamsas yra neįprastas variantas, bet „Lietkabeliui“ tapęs tarsi loterijoje laimėtas aukso puodas. O viskas buvo arti to, kad amerikietis būtų iškeliavęs į namus dar po peržiūros.

Vasarą „Lietkabelis“ užtruko su pagrindinio įžaidėjo paieškomis. Tarp kandidatų buvo Utenos „Juventus“ žaidęs ir LKL MVP tapęs Jamaras Diggsas, bet treneriai norėjo labiau kuriančio žaidėjo, todėl laukė dar. Komanda buvo pradėjusi ruoštis sezonui, o vienintelis tikras įžaidėjas buvo Žygimantas Janavičius.

Tuomet klubo direktoriui Mantui Ignatavičiui buvo pasiūlytas L.Williamsas. Patyręs atakų organizatorius, bet Brėmenhafeno „Eisbaren“ gretose Vokietijos pirmenybėse rinkdavęs vos 5,6 taško, 2,2 rezultatyvaus perdavimo ir 4,2 naudingumo balo.

Tiesą pasakius, L.Williamso startas „Lietkabelyje“ buvo labai sunkus – draugiškose rungtynėse jis atrodo pasyvokas, tarsi turintis nereikalingų kilogramų ir labai nerezultatyvus. Turnyras Liepojoje turėjo tapti lemiamu L.Williamsui ir pirmosiose rungtynėse jis vėl buvo blankus, bet apie save paskelbė dvikovoje su Žemutinio Naugardo „Nižnij Novgorod“ klubu, kadangi ketvirtajame kėlinyje traukė paskui save „Lietkabelį“ ir padėjo jam įveikti varžovus, su kuriais vėliau susitiko Europos taurėje.

Jeigu ne blykstelėjimas dvejose rungtynėse turnyre Liepojoje, L.Williamso „Lietkabelyje“ nebūtų buvę, bet tuomet jis įtikino trenerius, jog yra vertas vietos komandoje. Ir ne šiaip vietos – jis tapo nepajudinamu pagrindiniu įžaidėju.

L.Williamsas iš pažiūros atrodo ramus ir šaltakraujiškas žaidėjas. „Didelius kiaušinius“ jis demonstravo po svarbių metimų į Utenos „Juventus“ ar Prienų–Birštono „Vytauto“ krepšį. Būtent legionieriaus tritaškiai buvo svarbiausias dalykas, leidęs „Lietkabeliui“ pasiekti Karaliaus Mindaugo taurės finalą. Varžovai bandydavo prieš L.Williamsą gintis pro užtvaras eidami pro apačią (statančiajam už nugaros), taip palikdami erdvės įžaidėjui mesti iš toli. Legionierius pramesdavo, bet atėjus lemiamoms minutėms įsmeigdavo ne vieną tritaškį, kuris ant kojų pakeldavo visą „Cido“ areną.

Pasitikėjimo savimi šiam žaidėjui tikrai netrūksta, bet labiausiai stebina jo olimpinė ramybė. L.Williamsas niekada pernelyg nesidžiaugia po iškovotų pergalių ir yra santūrus. Atrodytų, kad tai gana uždaro būdo vyras, bet tai tik toks pirmasis įspūdis – užkalbintas L.Williamsas tampa tikru plepučiu, kuris galėtų šnekučiuotis su jumis ilgą laiką.

Pusfinalio trečiajame mače su „Lietuvos rytu“ L.Williamsas pelnė 15 taškų, atliko 10 rezultatyvių perdavimų ir buvo tikras rungtynių MVP, todėl pelnytai sulaukė Rimo Kurtinaičio pagyrų.

„Williamsas turi įžaidėjo talentą, kuris labai gerai skaito situacijas. Jis keičia savo nuomonę ir jam nereikia minutinių pertraukėlę, kad žinotų, kaip rungtyniauti. Galvoju, kad tai yra didelis jo IQ ir dėl to jis pranašesnis“, – teigė „Lietuvos ryto“ strategas.

Įdomu tai, kad L.Williamsas jau išgyvena karjeros saulėlydį, bet jo biografijoje nėra nė vieno garsaus klubo: „Pezinok“, Južno „Chimik“, Pakšo „Atomeromu“ ir jau minėtos „Ventspils“ bei „Eisbaren“.

LKL norint kažką nustebinti ar laimėti medalius, reikia turėti ne tik pajėgius vietinius, bet ir pataikyti su legionieriais. Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ vadovai geriausiai galėtų pasakyti, kad brangūs legionieriai nebūtinai tiks komandai, ypatingai, kai artės sezono pabaiga ir jie ims galvoti ne apie kovas LKL, o apie kelionę namo, kaip kad buvo prieš ketverius metus.

„Lietkabeliui“ pavyko rasti aukšto lygio įžaidėją už žemą kainą, kuris per savo beveik dešimtmetį trunkančią karjerą Europoje taip ir nebuvo nieko pasiekęs. Po šio sezono L.Williamso rinkos vertė tikrai šoktelės, kaip ir Beno Madgeno, kuris tapo dar viena tikra „Lietkabelio“ „vagyste“ šiame sezone.

Spalio viduryje po pergalės prieš Skopjės MZT L.Williamsas traukė rūbinės link labai rimtu veidu, nors komandos draugai šypsojosi ir šventė laimėjimą po Donato Tarolio metimo. Paklausiau, kodėl gi L.Williamsas nesidžiaugia laimėjimu. Šis atsakė, kad tai yra sezono pradžia ir jis šypsosis bei džiaugsis, kai pasieksime LKL finalą.

Tuomet kaip utopija atrodžiusi idėja gali virsti realybe jau antradienį. „Lietuvos rytas“ šiame sezone „Cido“ arenoje nelaimėjo dar nė karto, bet ir „Lietkabelis“ iki šiol klubo istorijoje nebuvo triumfavęs Vilniuje.

„Ilgoji pertrauka“: „Lietkabelio“ sudėties dėlionė – diskusijos dėl Bičkauskio ir Oreliko, būtini išsaugoti žaidėjai, išvykimai, permainos priekinėje linijoje ir tinkamai kandidatai papildyti ekipą