Lietuvos rinktinė Pasaulio taurėje: kokį dvyliktuką matysime kitų metų pirmenybėse?
(63)
Lietuvos rinktinė šiame FIBA Pasaulio taurės „lange“ užsitikrino vietą pagrindiniame turnyre, tad kitų metų rugpjūčio pabaigoje startuosiančiose pirmenybėse matysime ir mūsiškius.
Didelių permainų rinktinėje, palyginus su šių metų Europos čempionatu, neturėtų būti. Juolab, kad motyvacijos žaisti Pasaulio taurėje yra daugiau nei Senojo žemyno pirmenybėse, nes būtent čia bus dalinami bilietai į 2024 metų Paryžiaus olimpiadą. Krepsinis.net kviečia pažvelgti, kokius žaidėjus galėtume pamatyti rinktinėje.
Gynėjų grandyje turėsime patobulėjusį Roką Jokubaitį, kuriam dar vienas sezonas Barselonos „Barcelona“ gretose yra tikrai svarbus. Jis tik lapkričio 19-ąją minės savo 22-ąjį gimtadienį, tad su savo vaidmenimi būti pagrindiniu atakų organizatoriumi turėtų susitvarkyti dar geriau nei tai darė Vokietijoje.
Nėra abejonių ir dėl Luko Lekavičiaus – Kauno „Žalgirio“ atstovo privalumus ir trūkumus puikiai žinome, o su juo geriau bus susipažinęs ir Kazys Maksvytis, tad dėl to abejonių kilti neturėtų.
Atakuojančio gynėjo grandyje Marius Grigonis yra neabejotinas pasirinkimas, nors jam sezonas Atėnų „Panathinaikos“ gretose kol kas ir nesiklosto. M.Grigonis yra tas žaidėjas, kuris savo individualiais sugebėjimais gali patraukti komandą paskui save. Europos čempionate jis pagal renkamus taškus nusileido tik NBA bokštams, o naudingumo balus – antras.
Ignas Brazdeikis yra dar vienas žaidėjas, kuris per sezoną turėtų padaryti kokybinį šuolį. Vis dėlto mažiausiai 34 mačai aukščiausio lygio krepšinio Eurolygoje išmoko labai daug ko, o I.Brazdeikiui mokytis tikrai yra ko. Pirmiausia – komandinės gynybos, o tada – ir individualios. Kūną jis tam turi tinkamą, bet dar reikia išmokti geriau „skaityti žaidimą“, stebėti oponentų judesius ir veiksmus. G lygoje krepšinis buvo visiškai kitoks nei I.Brazdeikis rado Europoje, todėl žalgirietis dar tikrai mokosi. Klausimas yra, ar I.Brazdeikis nesivaikys NBA sugrįžimo svajonės žaisdamas Vasaros lygoje arba dalyvaudamas komandų treniruočių stovyklose. Sutartis su kauniečiais yra „1 plius 1“, tad jis tikrai galvoja apie sugrįžimą už Atlanto. Reikia tikėtis, kad I.Brazdeikio pasirodymas rinktinėje nebus vienkartinis ir kitąmet jis atvyks.
Gynėjų grandyje lieka viena laisva vieta, kuri tarsi sufleruoja, jog reikia pasikviesti Roką Giedraitį, kuris vėl spindi Vitorijos „Baskonia“ klube, tačiau atrodo, jog į nacionalinę komandą atvyksta tik Roko klonas, bet ne jis pats. R.Giedraitis neatsiskleidė prie skirtingų trenerių ir čia aišku kodėl – tiesiog žaidimo braižas visiškai kitoks. „Baskonia“ nuolat žaidžia greitą ir laisvą krepšinį, kuriame matome daug įkirtimų, trumpų derinių, o rinktinėje vyrauja krepšinis su daug centravimo, siekiant išnaudoti savo NBA bokštus.
Vis dėlto rimtesnių kandidatų rinktinei į gynėjų grandį surasti sudėtinga: dvyliktuke buvęs Kristupas Žemaitis vargu, ar gali duoti apčiuopiamos naudos, galbūt čia gali pasirodyti horizonte Pauliaus Valinsko, Dovydo Giedraičio ir Tomo Dimšos pavardės. Pirmasis Belgrado FMP klube yra lyderis ir rodo puikų žaidimą Adrijos lygoje (25 min., 14 tšk., 1,4 atk. kam., 4,6 rez. perd., 15,8 naud. bal.) ir jis turi savybę, tinkamą 11–12 rinktinės žaidėjui – jo žaidimo stilius toks, kad savo individualiais sugebėjimais, pasitaikius sėkmingai dienai, gali tikrai patraukti komandą paskui save.
D.Giedraitis irgi atrodo rimtas kandidatas, bet kol kas apie jį daug pasakyti negalima – ant parketo šiame sezone jis dar nepasirodė, bet netrukus tai turėtų įvykti ir tada pažiūrėsime, kaip jaunuoliui seksis „Žalgiryje“. LKL kovose viskas turėtų būti gerai, bet įdomiausia būtų pamatyti, kaip D.Giedraičiui sektųsi kovoti prieš Eurolygos gynėjus, ypatingai gynyboje. Tada galima bus daugiau spręsti, ar tai tinkamas žaidėjas rinktinei, bet jeigu reikėtų lažintis, R.Giedraitis bus dvyliktuke, kas būtų tikrai logiška, nes joks kitas iš minėtų žaidėjų neturi Eurolygos klubo tokio vaidmens ir statistikos.
T.Dimša buvo „atkabintas“ to paties K.Maksvyčio prieš Europos čempionatą, bet „Žalgiryje“ jis turi vaidmenį ir su juo susitvarko neblogai. Taip, kol kas per 7 turus sužaidė 2 gerus mačus, bet P.Valinskas ar D.Giedraitis negali pasigirti net tuo. T.Dimša gali duoti nemažai naudos gynyboje, o po sezono Eurolygoje turėtų būti padaręs žingsnelį į priekį.
Butkevičius
Puolėjų grandyje reikia tikėtis, kad Edgaras Ulanovas sugrįš į rinktinės gretas, nes jo tikrai reikia. Taip, Arnas Butkevičius gynyboje yra labai solidus, bet „Žalgirio“ kapitonas gali duoti ne tik gerą gynybą, tačiau ir puolimą, ką matome dabar. Galima neabejoti, kad „Žalgirio“ lengvųjų kraštų tandemas bus rinktinėje, jeigu tik bus sveiki ir to norės patys. Dar reikia nepamiršti, kad „trečio numerio“ pozicijoje gali padėti ir I.Brazdeikis, tad čia žaidėjų tikrai pakaks.
Galima paminėti, kad ateityje puolėjų grandyje Lietuva turės didžiulį pastiprinimą – 18-mečiui Matui Buzeliui prognozuojamas pirmasis šaukimas 2024 m. NBA naujokų biržoje, bet iš vidurinės mokyklos iškart šokti į Lietuvos rinktinę būtų pernelyg didelis šuolis. Vis dėlto kvietimo į stovyklą jis turėtų sulaukti bei yra jo vertas. Juolab, kad amerikiečiai aktyviai vilioja jį atstovauti šiai šaliai, tad rodyti dėmesį jaunuoliui turėtų ir LKF, ką jau teisingai darė ir šiemet. Kitais metais M.Buzelis bus baigęs mokyklą ir rengsis debiutui G lygos „Ignite“ komandoje, kur jam tai bus labai geras išbandymas prieš žengimą į stipriausią pasaulio lygą.
Ar Mindaugas Kuzminskas vis dar yra rinktinės žaidėjas? Manome, kad taip. Europos čempionate matėme, kad prieš tam tikrus varžovus savo atkarpose puolėjas gali tikrai būti naudingas žaidėjas, tik jam nereikėtų patikėtų užduočių „ketvirto numerio“ pozicijoje prieš fiziškai stiprius žaidėjus. Mindaugas yra labiau „trečias numeris“ nei „ketvirtas“ šiuo atveju. Jeigu rinktinėje būtų E.Ulanovas, tada šiam žaidėjui galima drąsiai patikėti užduotis prieš sunkiuosius kraštus ir M.Kuzminskui leisti žaisti „trečiu numeriu“. Niekada rinktinei padėti neatsisakantis M.Kuzminskas žaidžia ir „languose“, o tai darė net būdamas Eurolygos komandos nariu. Pagarbos vertas ir jo elgesys už aikštės ribų, kur po skaudžių pralaimėjimų jis neatsisako kalbėti prieš kameras, nors daugelis tik numoja ranka ir užsidaro savyje. Kad ir kaip jaunatviškai Mindaugas atrodytų, jį po truputį galima vadinti veteranu ir rinktinėje jis vėl būtų vyriausias žaidėjas.
Sedekerskis
Dar vienam „ketvirtam numeriui“ yra visas būrys kandidatų – „Baskonia“ atstovas Tadas Sedekerskis, tada Arnoldas Kulboka, Eimantas Bendžius, Gediminas Orelikas, Osvaldas Olisevičius, Gytis Masiulis ar Eigirdas Žukauskas.
Turbūt pirmiausia reikia atmesti G.Oreliko ir G.Masiulio kandidatūras. Pastarasis jau gavo daug progų rinktinėje, tačiau niekada ten sužibėti negali. Matome, kad Vilniaus „Ryte“ šis žaidėjas turi problemų ir galbūt užteks jau matyti šį aukštaūgį kaip rimtą kandidatą į nacionalinę komandą, kuri dalyvauja rimtame turnyre, o ne „lange“. Juolab, kad G.Masiulis neįrodė, kad net atrankoje yra tas žaidėjas, kuriuo galima pasitikėti.
E.Žukauskas buvo rinktinės dvyliktuke, bet šansų pasireikšti daug negavo ir nėra argumentų galvoti, jog viskas gali pasikeisti kitąmet. G.Orelikas pavasarį švęs jau 34-ąjį gimtadienį ir ilgą laiką nėra žaidęs rinktinėje, nors jo patirtis ir tritaškiai gali būti tas ginklas, kuris galėtų keisti dvikovos eigą. Apie O.Olisevičių galima pasakyti tiek, kad po traumos įsibėgėja sunkiai – kol kas iš 22 tritaškių pataikė vos 3, kas yra 13,6 proc. pataikymas. Jam reikia daugiau laiko ir tada galima bus geriau spręsti, ar Emilijos Redžo „UnaHotels“ atstovas gali pretenduoti į rinktinės dvyliktuką.
A.Kulboka yra įdomus variantas kaip vaidmeniui, kai žengus ant parketo reikia pataikyti tritaškį. Su G.Oreliku jie galėtų duoti labai panašius dalykus, nes abu gynyboje yra pažeidžiami, o tolimus metimus realizuoja panašiai. Čia galima pridėti ir tą patį E.Bendžių, kuris jau turi patirties pagrindinėje rinktinė, bet kažkodėl į Europos čempionatą važiuoti net nepretendavo. Geras ženklas, kad E.Bendžius jau žaidė „lange“, tad jokių užkulisinių dalykų turbūt nėra ir snaiperis vėl galėtų būti tarp variantų žaisti rinktinėje.
Rimčiausias kandidatas pasiimti paskutinę vietą puolėjų grandyje yra T.Sedekerskis. Vėlgi, tai yra kol kas sėkmingai žaidžiančioje Eurolygos komandoje gerai funkcionuojantis žaidėjas. Puolėjas žaidžia po 20 minučių, įmeta 7,9 taško, atkovoja po 4 kamuolius ir renka po 11 naudingumo balų. Savo progas jis išnaudoja puikiai – pataikė 15 dvitaškių iš 21 (71,4 proc.), o tritaškį pataiko kas trečią – 5 iš 15 (33 proc.). T.Sedekerskis idealiai tinka pagalbinio žaidėjo vaidmeniui, nes puolime jam kamuolio nereikia, bet yra įpratęs išnaudoti kiekvieną gautą progą. Gynyboje yra tvirtas, dėl kamuolių kovoja gerai ir dar turi patirties kovoti su aukščiausio lygio atletais, kuriuos kiekvieną savaitę sutinka Eurolygoje bei pajėgiausiame Europoje vietiniame čempionate – Ispanijos lygoje.
Klaustukas lieka, kodėl T.Sedekerskis nebuvo rinktinės stovykloje prieš Europos čempionatą. Kalbama, kad puolėjas nujautė, jog negaus vaidmens K.Maksvyčio schemose, todėl pasirinko sunkų darbą ir pasiruošimą svarbiam sezonui Vitorijoje, kuris kol kas klostosi sėkmingai. Jeigu tarp K.Maksvyčio ir T.Sedekerskio nėra perbėgusi jokia juoda katė, tuomet tai yra pagrindinis kandidatas pagaliau žaisti rinktinėje, nors matėme, kad per pastaruosius dvejus metus nebuvo joje, nors rinktinę treniravo du skirtingi strategai. 2021 m. vasarą Darius Maskoliūnas sulaukė daug kritikos, jog „atkabino“ šį puolėją, bet rimto vaidmens jis negavo ir „lange“, kai dirbo K.Maksvytis.
Centrų grandyje viskas daugiau nei aišku – Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis žais rinktinėje, jeigu tik patys sutiks atvykti. Lieka laisva savotiška trečio vidurio puolėjo vieta, kur kandidatų yra du – Artūras Gudaitis arba Donatas Motiejūnas, jeigu vėlgi nenutiks atvejis, koks buvo šiemet, kai abu turėjo savo argumentų, kodėl nepadėti nacionalinei komandai.
Abu Eurolygoje žaidžiantys „penki numeriai“ rodo labai panašią statistiką ir turi vieną problemą – baudų metimus: A.Gudaitis pataikė kol kas 37,9 proc. (11/29) baudų, o D.Motiejūnui sekasi dar blogiau – 3 iš 11, kas yra 27,3 proc. Atėnų „Panathinaikos“ atstovas per 18 minučių pelno 7,6 taško, atkovoja 4,3 kamuolio ir renka 7,7 balo, o Monako „AS Monaco“ aukštaūgis per 15 minučių fiksuoja 7,6 taško, 3 atkovotų kamuolių ir 6,6 balų vidurkius. Tiesa, jų ekipos yra kardinaliai skirtingose vietose Eurolygoje. Iš esmės tai panašius dalykus galintys duoti „du prieš du“ centrai, tik A.Gudaitis yra kiek solidesnis gynyboje. Krepsinis.net šaltiniai teigė, kad K.Maksvytis vasarą rinktinėje labiau norėjo D.Motiejūno, o ne A.Gudaičio, tad galima prognozuoti, jog jeigu jie abu galės žaisti nacionalinėje komandoje, D-Mo turės šiokį tokį pranašumą, nes labiau tinka trenerio schemoms.
Dar vienas svarbus rinktinės aspektas, kad pats vyr. treneris K.Maksvytis bus tobulėjęs per sezoną Eurolygoje. Po prasto pasirodymo Europos čempionate strategas turėjo sugerti daug strėlių, tačiau sezono startas su „Žalgiriu“, kai laimėti 4 susitikimai per 7 turus nugalint Šarūno Jasikevičiaus ar Sergio Scariolo auklėtinius, gerokai pakėlė jo įvaizdį sirgalių akyse. Matome, kad su tinkamais įrankiais K.Maksvytis geba ir gynybą sustyguoti, ir tinkamai išnaudoti žaidėjus. Galbūt kitą vasarą matysime rinktinėje ir staigmenų, kai bus renkamasi ne pagal pavardę ar klubą, kuriame žaidžia krepšininkas, bet tas, kuris labiausiai tiks sistemai, nors nėra Eurolygos žaidėjas, o žaidžia, pavyzdžiui, FIBA Čempionų lygoje. Kaip bebūtų, K.Maksvytis per sezoną įgis tiek patirties, kokios jos nesurinko per trejus metus Permėje.
Krepsinis.net prognozuojama sudėtis:
Gynėjai: Rokas Jokubaitis, Lukas Lekavičius, Marius Grigonis, Rokas Giedraitis, Ignas Brazdeikis
Puolėjai: Edgaras Ulanovas, Arnas Butkevičius, Mindaugas Kuzminskas, Tadas Sedekerskis
Vidurio puolėjai: Jonas Valančiūnas, Domantas Sabonis, Donatas Motiejūnas
Norėdami komentuoti prisijunkite.