Krepšinio legendos ūgis baugino varžovus
(28)
Lietuvos krepšinio legenda Pranas Lubinas neįgyvendino savo didžiųjų svajonių – atstovauti tėvynei olimpinėse žaidynėse ir gyvenimo saulėlydį sutikti tėvų žemėje.
Jubiliejų papildys knyga
Šiomis dienomis jubiliejinių datų – iškart kelios: sukanka 70 metų, kai buvo pastatyta Kauno sporto halė ir mūsų šalyje prasidėjo 3-iasis Europos krepšinio čempionatas, o jį laimėjusi Lietuvos rinktinė antrą kartą iš eilės tapo pajėgiausia kontinente.
Visas tris istorines sukaktis vienija JAV lietuvis P.Lubinas.
Būtent jis 1939-ųjų gegužės 22-ąją halėje išplėšė pergalę 37:36 prieš pagrindinę varžovę Latvijos komandą ir, kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo aukso medalius lėmusi dvikova.
1989-aisiais, švenčiant šio triumfo 50-metį, P.Lubinas su buvusiais bendražygiais iš anuometinės ekipos buvo atvykęs į Lietuvą. Žymusis krepšininkas mirė 1999-aisiais JAV, palaidotas Kalifornijoje.
"P.Lubinas, ir pasiekęs karjeros viršūnę, ir atsisveikinęs su didžiuoju sportu, vis užsimindavo, kad norėtų visiems laikams grįžti į Lietuvą. Deja, jo svajonei nebuvo lemta išsipildyti", – sakė dienraščiui sporto istorijos tyrinėtojas Skirmantas Leonas Karalevičius, baigiantis parengti knygą "XX amžiaus Lietuvos krepšinio legenda".
Beveik 1000 puslapių iliustruotame dvitomyje bus plačiau apžvelgti reikšmingiausi Lietuvos krepšinio istorijos etapai nuo pirmųjų žingsnių iki Pekino olimpiados. Vienas skyrių plačiau papasakos apie P.Lubiną – pirmąjį lietuvių kilmės sportininką, iškovojusį olimpinį auksą.
Be trupučio – du metrai
"Su P.Lubinu susijusios ne tik to laikotarpio sporto, bet ir politikos aktualijos. Vertinant iš šių dienų pozicijų, vienos jų atrodo linksmesnės, kitos – pamokančios", – kalbėjo S.L.Karalevičius.
Prieš 3-iąjį Europos čempionatą ir po jo tarptautinį ažiotažą kėlė šio krepšininko ūgis. Sklido gandai, kad P.Lubinas – 204–206 cm ar netgi aukštesnis milžinas. Tada tai buvo įspūdingi duomenys. Kai kas tvirtino, kad JAV lietuvis yra žemesnis nei 190 cm.
Pats žaidėjas yra pasakęs: "Tais laikais buvau šešių pėdų ir šešių su puse colio."
199,4 cm ūgio P.Lubinas kėlė baimę Lietuvos krepšininkų varžovams. 1939-aisiais Latvijos ir Estijos nacionalinės komandos nesutiko žaisti draugiškas rungtynes su lietuviais, reikalaudamos, kad ekipoje nebūtų grėsmingojo aukštaūgio.
Europos pirmenybių išvakarėse surengtoje konferencijoje svarstytas beprecedentis latvių pasiūlymas apriboti aukštų žaidėjų dalyvavimą varžybose, o po čempionato iš P.Lubino, nuvykusio į Vilnių treniruoti vietos lietuvius, šį kraštą valdžiusi Lenkija, matyt, nepamiršusi skaudaus pralaimėjimo Lietuvos ekipai Kaune (18:46), atšaukė svečio vizą.
Pilietybė – be barjerų
Latvija kėlė triukšmą ir dėl dvigubos kai kurių kitų auksinės Lietuvos rinktinės žaidėjų pilietybės, bet labiausiai jiems kliuvo P.Lubinas.
P.Lubinas, kaip ir Vytautas Valteris Jonas Budriūnas, Juozas Jurgėla, Feliksas Kriaučiūnas, Mykolas Ruzgys, gimė JAV, išeivių iš Lietuvos šeimose.
"Lietuviai atrėmė šias atakas, nes dviguba pilietybė buvo įteisinta mūsų šalies Konstitucijoje. Penketukui iš JAV tereikėjo apsilankyti mūsų užsienio reikalų ministerijoje, parašyti prašymus ir jie netrukus gavo lietuviškus pasus. Kiek tokia procedūra užtruktų šiais laikais?" – retoriškai klausė S.L.Karalevičius.
Nepaisydami oficialių įrodymų, "braliukai" latviai savo laikraščiuose atkakliai tvirtino, kad Lietuvai aukso medalius iškovojo amerikiečiai.
"Mes visi žinojome, kad šis laimėjimas yra ne pirmas, ir tikrai tikime, kad ne paskutinis", – šie 1939-aisiais ištarti Europos čempiono Artūro Andrulio žodžiai buvo pranašiški.
Svajones pasiglemžė karas
1940-aisiais išvykdamas į JAV baigti aukštojo mokslo, P.Lubinas tvirtino grįšiąs į Lietuvą galutinai apsigyventi.
"Jis ketino įsikurti tėvo Konstantino žemėje Lukšių miestelio apylinkėse, Šakių rajone. Kartą, lankydamasis šiose vietose, stabtelėjau šnektelėti su praeiviu. Jis pasisakė esąs Lubinas. Į mano nuostabą miestelio gyventojas sureagavo be emocijų: sako, Lubinų čia daug, keliolika šeimų.
Pasidomėjau, tačiau tie, kuriuos klausinėjau, apie krepšininką iš Amerikos nieko negalėjo pasakyti. Su visais Lubinais nesusitikau, todėl gali būti, kad kažkurie iš mano neaplankytųjų gali turėti ryšį su Lietuvos krepšinio legenda", – papasakojo S.L.Karalevičius.
Antrasis pasaulinis karas užkirto kelią kitam P.Lubino ketinimui – su Lietuvos krepšinio rinktine dalyvauti 1940 m. Tokijo olimpiadoje, kuri buvo atšaukta. 1936-aisiais Berlyno žaidynėse, atstovaudamas JAV komandai, jis tapo čempionu.
"Aš visada su pasitenkinimu stebėjau iš toli, kaip Lietuvoje suklestėjo krepšinio tradicijos ir subrandino tokius tarptautinio lygio žiedus kaip Arvydas Sabonis", – 1989-aisiais interviu teigė P.Lubinas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.