Krepšinio fiesta Ž.Augusto mokykloje: efektingi J.Valančiūno dėjimai ir pamišimas dėl parašų
(4)
Ketvirtadienį sostinės Žygimanto Augusto pagrindinės mokyklos salė aidėjo garsiau nei „Siemens“ arena. Čia spiegdami ir šūkaliodami moksleiviai pasitiko Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkus, atvykusius sužaisti rungtynių su geriausia „Marsiečių“ taurės, kurioje varžėsi Vilniaus penktokai, komanda.
Būtent šie vaikai savo krepšinio įgūdžiais sugebėjo iškovoti teisę į savo mokyklą pasikviesti LKL vicečempionus.
„Lietuvos ryto“ krepšininkus ir seksualiąsias šokėjas pasitiko itin gausus būrys krepšinį įsimylėjusių mokinių, o sporto salėje jų laukė specialus šokis, kuris itin pradžiugino „Lietuvos ryto“ šokėjas.
Atsidėkodamos prieš rungtynes pačios karščiausios sostinės šokėjos taip pat pademonstravo keletą epizodų iš savo repertuaro.
Gausių ovacijų ir šūksnių lydimose rungtynėse kovojo iš „Lietuvos ryto“ ir stipriausios penktokų klasės Vilniuje krepšininkų sudarytos mišrios komandos. Žaidimo tempą diktavo moksleiviai, kurie pademonstravo epizodų, privertusių nusišypsoti ir visko mačiusius profesionalus.
Dar vykstant rungtynėms „Lietuvos ryto“ krepšininkams sunkiai sekėsi stebėti rungtynes, nes nespėjo pasirašinėti vaikams ir ant sąsiuvinių, ir ant marškinėlių. Rungtynėms einant į pabaigą vaikai vis labiau nerimo – norėjo gauti savo dievaičių parašus.
Nuaidėjus finalinei sirenai buvo iškilmingai paskelbta: „Laimėjo draugystė“, o aikštę iškart užtvindė didžiausias būrys vaikų, kurie puolė krepšininkus prašydami pasirašyti.
„Turiu septynis Jono Valančiūno parašus“, - džiaugėsi viena moksleivė, patraukusi prie Aleksandro Samardžiskio, salėje užtrukusio ilgiausiai.
„Labai malonu, kad šitiek vaikų ateina palaikyti. Gerai, kad galime jiems suteikti emocijų. Pats lankiau Vilniaus Ozo vidurinę mokyklą, todėl ir pačiam teko eiti ir prašyti parašų. Linkiu vaikams siekti savo svajonių ir tikėti jomis“, - teigė Renaldas Seibutis, tuo pat metu nesustodamas dalinti parašų.
Atidavęs savo marškinėlius vaikams „Lietuvos ryto“ puolėjas Jonas Valančiūnas buvo puikios nuotaikos ir džiaugėsi sutiktuvėmis ir susidariusia atmosfera. Paklaustas, ar norėtų vėl sugrįžti, J. Valančiūnas net neabejojo: „Žinoma. Juk čia vaikai“.
“Buvo linksma, visi geros nuotaikos. Tai šventė vaikams. „Super“. Mokykloje taip pat teko prašyti parašų. Tai auganti karta, todėl reikia jiems rodyti pavyzdį. Manau, kad tai buvo „super“ renginys“, - teigė J. Valančiūnas, rungtynių metu jauniesiems gerbėjams padovanojęs ne vieną efektingą dėjimą.
Norėdami komentuoti prisijunkite.