Ketvirtadienį sostinės Žygimanto Augusto pagrindinės mokyklos salė aidėjo garsiau nei „Siemens“ arena. Čia spiegdami ir šūkaliodami moksleiviai pasitiko Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkus, atvykusius sužaisti rungtynių su geriausia „Marsiečių“ taurės, kurioje varžėsi Vilniaus penktokai, komanda.
FIBA generelinis sekretorius B.Stankovičius nepasirodė 1995 m. Europos čempionato apdovanojimų ceremonijoje. Turbūt serbas suprato, kad po to, ką žiūrovai išvydo finalo rungtynėse tarp Jugoslavijos ir Lietuvos, jo sutikimas Atėnų sporto rūmuose nebūtų buvęs labai šiltas. Kad tūkstančiai sirgalių FIBA vadovą būtų tiesiog nušvilpę, įtikinamai įrodo ir po keliolikos dienų pasibaigęs pasaulio jaunių čempionatas. Tuomet B.Stankovičius aukso medalius įteikinėjo ne bet kam, o graikams. Ir vis tiek iš tribūnų jo adresu skriejo gausybė užgaulių replikų. Graikų žiūrovai, vos prieš kelias savaites kartu su Lietuvos sirgaliais EČ finale skandavę “Lie-tu-va!”, nepamiršo gėdingo serbų triumfo ir žmogaus, kurį krepšinio amžininkai laiko didžiausiu tos negarbingos pergalės kaltininku.