Kandidatus rikiuojantis D.Adomaitis: apie R.Jokubaitį rinktinėje, žalgiriečių situaciją ir pagrindinį tikslą
interviu (1)
Lietuvos krepšinis verčia naują lapą ir siekia atsitiesti po pastarojo laikmečio negandų, o šalia jo stovi dar prieš Asociacija „Lietuvos krepšinis“ (ALK) prezidento rinkimus vyr. treneriu vyrų rinktinėje paskirtas Dainius Adomaitis.
Po septynerių metų pertraukos į šią poziciją sugrįžęs D.Adomaitis rado nepavydėtiną situaciją – Lietuvos rinktinė yra įsprausta į kampą pasaulio čempionato atrankoje, bet 52-ejų specialistas iššūkio nebijo.
Pastaruosius kelis metus Japonijoje darbavęsis D.Adomaitis prie Lietuvos rinktinės vairo stoja su daugiau ramybės ir užtikrintumo bei neslepia, kad pagrindinis didžiojo paveikslo tikslas – 2028 m. Los Andželo olimpinės žaidynės.
Bendraudamas su tinklalapiu Krepsinis.net D.Adomaitis džiaugėsi nepasikeitusiu lietuvių požiūriu ginti šalies spalvas aikštėje.
„Mane labai džiugina, kad visiškai nepasikeitė žaidėjų noras atstovauti Lietuvai, vilkėti marškinėlius, – Krepsinis.net sakė D.Adomaitis. – Taip buvo anksčiau, taip išliko ir dabar. Kartos keičiasi, dalis žaidėjų likę tie patys, bet dabar reikia užmegzti ir naujus santykius. Bet tikslas ir noras išlieka vieningas.“
Jau lapkričio 26 dieną Lietuvos laukia žūtbūtinis mūšis su Serbija Klaipėdoje dėl galimybės išsaugoti realias viltis patekti į pasaulio čempionatą, o prieš tai D.Adomaitis su komanda ruošia kandidatų sąrašą ir galvoja įvairius įmanomus scenarijus.
Pokalbyje su Krepsinis.net D.Adomaitis kalbėjo apie konkrečių kandidatų situacijas, pokalbius su Kauno „Žalgiriu“, prezidentą Rolandą Skaisgirį ir vieną talentingiausių krepšinio kartų Lietuvos istorijoje.
– Dainiau, intensyvus laikotarpis po kelių laisvesnių mėnesių darbe. Kaip sekėsi staigiai persiorientuoti prie rinktinės reikalų?
– Sakyčiau, kad gana lengvai, nes sutapo, jog laukė išvyka į JAV ir galėjau skirti laiko bendravimui su žaidėjais. Turėjau laiko susiplanuoti viską, nusistatyti kritines datas, kada ir kas turi būti padaryta. Kol kas – viskas pagal planą. Turėjome trenerių susirinkimą, išsiuntėme FIBA žaidėjų sąrašą, vyksta pokalbiai su krepšininkais ir kai kuriais klubais.
– Ar jau pasikalbėjote su visais žaidėjais, su kuriais planavote?
– Dar ne. Įtakos daugiausia turi žaidėjų tvarkaraštis. Jokiu būdu nenoriu bendrauti su žaidėjais rungtynių dieną ar po prastesnio mačo. Norisi bendrauti tada, kai yra tinkamas laikas. Žaidėjai visi yra profesionalūs šia tema, su daugeliu jau yra pabendrauta, bet liko dar keli krepšininkai ir klubai, su kuriais dar noriu pakalbėti.
– Ankstesnėje asociacijoje prie rinktinės buvo priskirtas Linas Kleiza bendravime su žaidėjais. Ar ateityje matote šios pozicijos reikalingumą?
– Pirmiausia reikia išsigryninti, kokia ta pozicija ir kokias funkcijas vykdo. Šiuo metu bendraujame su Rolandu Skaisgiriu, Žydrūnu Vilenčiku ir norisi turėti konkrečią informaciją ir tarp kuo mažiau žmonių. Kalbėjome, kad dabar turiu galimybę užsiimti pokalbiais ir šiuo metu šios pozicijos nereikia, bet atėjus vasarai grįšime prie to klausimo ir reikės diskutuoti. Klausimas, koks turnyras bus ir kiek tos pagalbos reikės.
– Žinome sistemą, kad iki spalio 24 d. turėjote pateikti išplėstinį sąrašą FIBA iki 50 pavardžių. Ar čia yra netikėtų netekčių? Nekalbu apie NBA ir NCAA lietuvius.
– Pateikėme 37 pavardes. Deja, kalbėjome su Tadu Sedekerskiu apie galimybes, bet taip kartais nutinka, kad traumos koreguoja planus, būtent prieš jo rungtynes Atėnuose kalbėjomės ir dabar ta situacija yra neaiški. Dėl to tam ir yra tas išplėstinis sąrašas, kad galėtume koreguoti planus dėl traumų.
– Tado atvejį paminėjote, iš ryškių lietuvių dar traumą gydosi Arnas Velička. Jei ir būtų sveikas, ar realu jį būtų atsiskraidinti „langui“ iš Australijos?
– Kaip tik šiandien kalbėjomės su Arnu, ruošiuosi pašnekėti ir su jo treneriu bei komandos vadovu. Jie nusiteikę geranoriškai, bet šitoje vietoje didžiausias klausimas yra Arno sveikata. Jis turi grįžti po traumos ir sužaisti rungtynių. Klausimas, kada jis sugrįš? Ar lapkričio 7 dieną ar 13? Jei taip įvyks, tada galima svarstyti, bet jei iki „lango“ negrįš, teks priimti sprendimą, kuris geriausias būtų visiems – nerizikuoti Arno sveikata.
– Iš pradžių buvo skelbta, kad Velička grįš į aikštę tik po „lango“.
– Kol kas nėra nutarta dėl to, stebima Arno situacija.
– Opus klausimas yra Roko Jokubaičio. Miuncheno „Bayern“ žaidžia lapkričio 24 d., tad teoriškai Rokas galėtų prisijungti diena prieš mačą, bet matome, kad klube jis dar yra taupomas per dvigubas savaites. Ar aptarėte su Jokubaičiu ir „Bayern“ jo galimybes prisijungti artėjančiam „langui“?
– Taip, kalbėjome ir su Roku, ir su „Bayern“ sporto direktoriumi. Viskas priklausys nuo jo situacijos vėliau. Kol kas klubas stengiasi riboti jo žaidybinį laiką, bet rungtynės su „Barca“ – labai džiugina. Matosi Roko gerėjanti forma, kontakto lygis, tai – labai smagu matyti. Sprendimas bus priimtas paskutinę dieną, kai reikės teikti 24 žaidėjų sąrašą lapkričio 16 d. Kaip tik jie tą dieną atvyksta į Kauną, esame suplanavę susitikimą su sporto direktoriumi ir treneriu. Jie išsakys savo lūkesčius ir mes tikrai atsižvelgsime. Bet pasakysiu – dabar yra daugiau šansų Roką pamatyti rinktinėje nei atrodė pradžioje sezono.
– Dar vienas Eurolygos užsienio lietuvis – Ignas Sargiūnas. Tikriausiai čia kontaktas yra paprastesnis ir galimybės jį turėti dėl menkesnio vaidmens klube ir lietuviško trenerių štabo?
– Kalbėjome ir su Ignu, ir su Šaru. Jie 24 dieną žaidžią Barselonoje, realu turėti 25 dieną jį Klaipėdoje. Su Ignu buvo labai paprastas pokalbis: „Taip, būsiu, treneri.“ Labai smagu matyti tokio žaidėjo nusiteikimą, mentalitetą. Šaras irgi labai gražiai atsiliepia apie Igną ir jis pasakė, kad klubas nedaro jokių kliūčių dėl rinktinės. Viskas bus gerai.
– Ispanijos lyga šiemet irgi sulaukia visų lietuvių didesnio dėmesio dėl ten žaidžiančių mūsų žaidėjų. Kokios situacijos, pirmiausia, su Ignu Brazdeikiu, Margiriu Normantu, Laurynu Biručiu?
– Džiugu, kad jie taip žaidžia – Ignas, Margiris, Laurynas. Visi jie yra svarbūs savo klubuose. Tenka daug stebėti jų rungtynių, ga Margiriui yra lengviau, jis grįžo į komandą, jaučiasi jo solidumas. Ignui ir Laurynui – naujos komandos, žaidimas banguoja, bet tai yra normalu. Gerai, kad tvarkaraštis leidžia jiems prisijungti nuo stovyklos starto – 23-ios dienos.
– Pakalbėjome apie galimas problemas įžaidėjo pozicijoje dėl Jokubaičio ir Veličkos situacijų. Ar pagalvojote apie planą C – Luko Lekavičiaus sugrąžinimą į rinktinę?
– Buvo toks pokalbis. (šypsosi) Laukia dar vienas pokalbis, kai pagalvos Lukas.
– Dar nuo vasaros pradėta kalbėti apie „Žalgirio“ rungtynes Madride. Turbūt nerealu tikėtis, kad žalgiriečiai iš lėktuvo žengtų ant parketo ir žaistų prieš serbus?
– Labai sudėtinga situacija. Kalbėjome ir su medicininiu personalu, fizinio rengimo treneriais, mes turėjome susirinkimą tarp trenerių, dalijomės savo patirtimi. Yra dvi pusės. Viena, kad dieną prieš rungtynes turime užregistruoti dvyliktuką ir nebegalime jo keisti. Čia yra rizika, pavyzdžiui, oro sąlygos pavėlina grįžimą. Ir tai dabar sugrįžimas į Kauną planuojamas 15–16 valandą. Iš tos pusės atrodo labai rizikinga. Taip pat – žaidėjų sveikata ir neturėjimas patirties žaisti dvi dienas iš eilės. Juolab, po skrydžio, automobilio ir tiesiai į rungtynes... Labai didelė rizika žaidėjų sveikatai.
– Bet dar nepalaidojote šito plano?
– Ne, ne, dar tikrai ne. Yra daug scenarijų, bandome viską išsigryninti. Po lapkričio 16 dienos bus viskas aiškiau, gal į tą sutrumpintą sąrašą įsitrauksime riziką, su kuria galėtume susitaikyti ir reikės – prisiimti. Dabar per anksti yra kalbėti, nes likęs mėnesis iki rungtynių. Matome, koks yra traumingumas dabar... Rungtynėse norisi turėti patirties, bet tuo pačiu ir energiją bei sveikus žaidėjus.
– Be Nigelo Williamso-Gosso „Žalgiris“ dabar neregistruoja trijų žaidėjų. Ar yra vilčių nuo pasiruošimo pradžios turėti tris žalgiriečius? Akivaizdu, kad čia nekalbame apie Ąžuolą Tubelį ar Joną Valančiūną.
– Taip, su „Žalgiriu“ vyksta pokalbiai, turėjome ir susitikimą. Yra geriausias scenarijus, jei nėra problemų su traumomis. Jei jų yra, tada yra kitas scenarijus. Bet čia viskas spręsis paskutinę savaitę.
– Ar yra dėliojamas toks planas, kad dalis Eurolygos žaidėjų prisijungtų tik antram „lango“ mačui Bosnijoje ir Hercegovinoje?
– Taip, yra toks planas, kad gali būti vienas ar keli žaidėjai, kurie prisijungtų mačui tik prieš bosnius.
– Iškomunikuotas sutrumpintas sąrašas bus tik lapkričio 16 dieną?
– Taip. Ten – 24 žaidėjai ir ten tų scenarijų liks ženkliai mažiau. Dabar dar žiūrime daugiau į save nei į serbus, nors ir juos viena akimi pasižiūrime, kokia situacija su žaidėjais.
– Visi supranta rungtynių su Serbija dydį, psichologinę naštą. Ar galima sakyti, kad renkantis sudėtį atsižvelgiate į tai ir norisi turėti labiau patyrusią komandą?
– Labai geras ir teisingas pastebėjimas. Tikrai būtų labai gerai turėti, kurie yra turėję tokių rungtynių patirties. Bet žiūrėsime pagal situaciją. Visi suprantame, kad didelis tikslas yra olimpinės žaidynės. Čia – pagrindinis tikslas. Papulti ten pirmuoju bandymu – per pasaulio čempionatą, o rungtynės su Serbija yra to dalis. Pirmas labai svarbus mažas žingsnis, kuriam visi turime pasiruošti, kaip galime geriausia. Visi žaidėjai supranta, visi nori žaisti tose rungtynėse, kur spręsis mūsų tolimesnis likimas.
– Kalbant bendrai, priėmęs pasiūlymą vėl treniruoti rinktinę dar nežinojote, kas bus ALK prezidentas, nors buvo teigiama, kad Darius Gudelis parodė lyderystę dėl jūsų pozicijos. Kaip sutikote Rolando Skaisgirio pergalę?
– Išskrendant į JAV, Lietuvoje buvo viena nuomone, grįžus, atrodo, nuomonė pasikeitė. Tai dar kartą parodo, kad yra krepšinio visuomenė, kuri parodo kryptį ir tai reikia gerbti. Aš su visais kandidatais kalbėjau, visiems padėkojau už pasitikėjimą, suteiktą komfortą laiko atžvilgiu.
Rolandą pažįstu labai seniai, seniausiai iš visų buvusių kandidatų. Ir negali nesižavėti jo energija ir inovatoriškumu. Jis – tikras inovatorius, kuris parodė, ką galima daryti vaikų krepšinyje, pritaikant naujausias treniravimo sistemas. Kartais idėjos jo atrodo vau, kaip tai įmanoma, o jam tai atrodo normalu. Vyksta labai paprastas bendravimas, jam visada gali paskambinti ir prašyti pagalbos dėl einamųjų reikalų.
– Sakėte, kad klubo bent jau iki vasaros netrenriuosite. Skaisgirys įvardijo 250 tūkst. eurų atlyginimą rinktinės treneriui. Ar kalbėjote apie tokius skaičius ir galimybę iki olimpinių žaidynių nedirbti klube?
– Ne, nebuvo tokio pokalbio. Kas liečia finansus, ypač rinktinėje, yra galimybės, ką gali skirti, ir man viskas su tuo yra gerai. Yra žmonės, kurie finansinius dalykus tvarko, jie viską sutvarkys ir nebus jokių problemų. O dėl darbo, iki vasaros esu susitelkęs tik į rinktinę, nes žinau, kiek tai užima laiko, jei nori būti šimtu procentų pasiruošęs. Aišku, pasiruošimas negarantuoja sėkmės, bet tai yra labai svarbi dalis.
– Kalbėdamas spaudos konferencijoje savo sprendimą motyvavote tuo, jog tiesiog matėte tokią situaciją, kad reikia padėti. Kaip skaudžiai stebėjote visus Lietuvos krepšinio procesus iš šalies – tiek ALK darbą, tiek rinktinės pasirodymus?
– Šitoje situacijoje... Aš turiu nusistatymą sau, kad kalbėti kas buvo praeityje yra yra laiko gaišinimas ir manęs tai visiškai nedomina. Mane domina, kas yra dabar ir ką galima padaryti. Mano noras – sutelkti žmones, kurie norėtų padaryti kažką gero visam Lietuvos krepšiniui. Didžiausia koncentracija – čia ir dabar.
– Dabar ilgalaikis planas – Los Andželo olimpinės žaidynės. Treniravote rinktinę po Jono Kazlausko eros ir nuo to laiko dar ir nepatekome į olimpiadą. Dabar matome rinktinę su vis dar tais pačiais Jonu Valančiūnu ir Domantu Saboniu, bet šalia – Matas Buzelis, Kasparas Jakučionis, Rokas Jokubaitis, Ąžuolas Tubelis, ateina Motiejus Krivas. Ar jaučiate, kad talento prasme šita karta yra viena solidžiausių šalies istorijoje?
– Visiškai sutinku, kad yra labai solidi karta, labai talentinga. Bet reikia pamatus statyti, nes daug žaidėjų augę kaip krepšininkai jau ne Lietuvoje. Turime pastatyti vertybinius pamatus – kas yra lietuviams krepšinis, kas yra rinktinė, kokia tai yra svarba visiems. Norisi, kad krepšinis vėl vienytų visus. Matome, kaip sirgaliai palaiko rinktinę. Labai svarbu jaunajai kartai tai matyti, reikia juos integruoti per mūsų pamatus, vertybes.
– Pastaruoju laikmečiu buvo sunki NCAA lietuvių integracija, nelabai jų ir pamatėme šalia rinktinės. Ar įsivaizduojate, kaip vasarą jau galėtume juos integruoti geriau?
– Tikrai taip. Yra minčių, bet reikia dar išsigryninti pačioje federacijoje visų vaidmenis, taip pat – trenerių asociacija. Tai – svarbus dalykas, kur turime uždėti akcentą. NCAA žaidėjai – vieni mūsų talentingiausių ir jie turi labai geras perspektyvas ateityje žaisti rinktinėje.
Vienas dalykas yra žaidėjai, kitas – treneriai JAV. Deividas Dulkys, Antanas Kavaliauskas... Reikia, kad ir jie įsitrauktų, nes yra kitas mentalitetas, treniruočių sistemos. Norisi ir juos įtraukti, tada ir žaidėjams padėsime tobulėti, ir transformacija bus žymiai sklandesnė. Yra minčių, yra laiko dar, bet tikrai norisi čia didesnio dėmesio.
Norėdami komentuoti prisijunkite.