J.Štreimikytė-Virbickienė apie karčias frazes moterų lygai: nesuvaldžiau vidinės įtampos ir savo emocijų

Praėjusios savaitės pabaigoje Vilniaus „Kibirkšties“ komanda pralaimėjo lemiamas Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) finalo serijos rungtynes Kauno rajono „Sirenų“ komandai ir turėjo tenkintis sidabro medaliais.

Tačiau po rungtynių žiniasklaida daugiau dėmesio skyrė ne čempionių paskelbimui, o sostinės ekipos vyriausiosios trenerės Jurgitos Štreimikytės-Virbickienės interviu, kuriame Europos čempionė išdėstė savo mintis apie finalo seriją ir laukiančius pokyčius LMKL.

„Reiktų paklausti visų vyriausių teisėjų, kodėl mes pralaimėjome šią seriją“, – tąsyk retoriškai klausė „Kibirkšties“ vyriausioji trenerė. – Man mano merginos auksinės. Joms viskas prieš akis, tik linkiu išlikti tokiom pačiom natūraliom. Kitas sezonas, lyga pasikeis, nes 15 metų niekas nesikeitė. Kai aš žaidžiau viskas buvo tas pats. Pasikeis lyga, pasikeis ir teisėjavimas“.

Tačiau dabar J.Štreimikytė-Virbickienė turi paaiškinimą savo žodžiams.

„Tai buvo pasakyta ne laiku, ne vietoje ir visai ne taip, kaip derėtų. Gėda, kad nesuvaldžiau tiek vidinės įtampos, tiek savo emocijų. Išsiveržė viskas, kas kaupėsi keletą metų. Labai atsiprašau visų, kuriuos įžeidžiau žodžiu ar veiksmu, kuriems teko tai matyti“, – atslūgus emocijoms sakė „Kibirkšties“ komandos trenerė. – Tai neprideda žavesio moterų krepšiniui. Nors po tokio emocijų pliūpsnio LMKL sulaukė daugiausiai dėmesio per visą istoriją. Tačiau pasistengsiu, kad tai nepasikartotų“.

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų ir apie J.Štreimikytės-Virbickienės pokalbius su varžovių treneriu Mantu Šerniumi ar LMKL vadove, tačiau pasak „Kibirkšties“ komandos trenerės, tai daugiau buvo noras paryškinti istoriją.

„Tai skambios frazės, kurios puošia antraštes. Tiesiogiai į kamerą ar diktofoną neįrašytais žodžiais visada galima manipuliuoti. Jau kitą dieną kalbėjausi su „Sirenų“ treneriu, ir ačiū M.Šerniui už supratingumą“, – kalbėjo J.Štreimikytė-Virbickienė.

Priminsime, kad „Kibirkšties“ komanda LMKL finalo seriją pralaimėjo rezultatu 1-3, o pusfinalyje eliminavo čempionių titulą gynusias Marijampolės „Sūduvos“ krepšininkes.

„Pirmiausiai, norėčiau padėkoti merginoms už kovingumą, didelį norą, energiją“, – sakė J.Štreimikytė-Virbickienė. – Tik trečiose finalo serijos rungtynėse neturėjome galimybių laimėti, visosia kitose pabaiga galėjo būti kitokia. Nepataikytos baudos, pramesti laisvi metimai, klaidos gynyboje, komunikacijos trūkumas, bandymas laimėti individualiai. Kauno rajono klubas žaidė užtikrinčiau. Žinoma, didelis minusas ir mano nesuvaldytos emocijos, kurios nepridėjo ramybės ir užtikrintumo. Tai skausminga patirtis“.

Trenerė džiaugėsi šį sezoną atliktu „Kibirkšties“ merginų darbu.

„Reguliariame sezone pralaimėjome 6 rungtynes, tačiau nei vienų dviženkliu skirtumu“, – prisimena J.Štreimikytė-Virbickienė. – Sezono pradžioje traumą patyrė J.Kraujūnaitė, vėliau iškrito G.Meškonytė, po rinktinės problemų turėjo L.Juškaitė, o taip pat po sezono turėjome pakeisti 3 startinio penketo žaidėjas. Kad mes žaidėme finale, tai nėra joks siurprizas. Tai nuoseklus darbas su jaunimu, viskas prasidėjo nuo „Jaunųjų talentų“ komandos. Ieškojau balanso tarp savo krepšinio filosofijos ir gaivališko bei instinktyvaus krepšinio, kuris patiko merginoms. Žinoma, pasitaikė klaidų tiek puolime, tiek gynyboje. „Kibirkšties“ merginos yra lyg enerninga ir srauni kalnų upė, jeigu ją užtvenksi, tai arba ji viską nuneš, arba taps pelke. Daug reikėjo derinti studijas su treniruotėmis, tam Lietuvoje iš viso nėra jokių sąlygų. Ačiū treneriui Valdui Gecevičiui už individualų darbą ir Ugniui Savickui už fizinį renginį. Džiaugiuosi merginų augančiu supratimu, kad norint kažką pasiekti reikalingas tavo pačios pastangos, stiprėjantis pasitikėjimas“.

Pasak J.Štreimikytės-Virbickienės dabar prie diskusijų stalo turi sėsti klubų ir lygos vadovai. Tik tada sugebėsime turėti lygą, kuri augins žaidėjas Lietuvos moterų rinktinei.

„Reikia konstruktyvios diskusijos“, – teigia „Kibirkšties“ trenerė. – Vadovai turi išdiskutuoti viziją, akcentus... ką galime padaryti patiems, kokios pagalbos reikia. Turime pasižiūrėti į kitų lygų patirtį, LKL. Jeigu kažkas ateis su savo reikalavimais ir primesta vizija, niekas nepasikeis, prasidės kalbos už nugaros, nepasitenkinimai. Turi būti bendras darbas, kad kiekvienas galėtų prisidėti savo indėliu. Reikės daug kantrybės“. Jau trečiadienį „Kibirkšties“ komanda vyks į LMKL uždarymo šventę, kur joms bus įteikti sidabro medaliai.