J.Jogminas: apie vargus Mažeikių komandoje, žaidimą vidurio puolėju ir „gyvas“ LKL ekipas
interviu (1)
Prieš mėnesį sezoną užbaigęs Justinas Jogminas atstovavo Mažeikių „M Basket-Delamode“ komandai, kuri Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) turnyrinėje lentelėje užėmė 10-ąją vietą. Krepšininkas atvirai papasakojo apie nelengvą sezono pradžią, patirtos traumos sukeltus iššūkius ir lyderio vaidmenį.
„Atvykau tik lapkričio mėnesį ir jau pirmoje treniruotėje patyriau traumą, todėl ateitis klube buvo miglota“, – sakė J. Jogminas.
Šį sezoną J.Jogminas buvo rezultatyviausias komandos žaidėjas: aikštelėje vidutiniškai praleisdavo apie 20 minučių, rinko 9,3 taško, 4,4 atkovoto kamuolio, o naudingumo koeficientas siekė 12 balų.
Pats krepšininkas teigia nesureikšminantis statistikos ir besidžiaugiantis asmeniniu progresu. Pasak J.Jogmino, didžiausia asmeninė pergalė šiame sezone – sugebėjimas nepasiduoti net sudėtingiausiais momentais.
„Sugebėjau nepasiduoti ir tikėti savimi nepaisant to, kokia sudėtinga situacija bebūtų“, – atviravo puolėjas.
– Kokie buvo jūsų ir komandos lūkesčiai sezono pradžioje?
– Mano asmeniniai lūkesčiai buvo paprasti – įsitvirtinti komandoje, nes atvykau tik lapkričio mėnesį ir pirmoje treniruotėje patyriau traumą, todėl ateitis klube buvo miglota. Galiausiai, pasveikau ir klubas pasiūlė kontraktą. Taip pat norėjau žaisti savo pozicijoje ir pademonstruoti tokį pat tritaškių taiklumą kaip praėjusį sezoną, nes tuomet buvau labiau aikštę plečiantis "ketvirtas numeris" nei žaidžiantis po krepšiu. Komandos lūkestis, manau, buvo patekti į atkrintamąsias. Kuomet ekipos vairą perėmė Marius Kiltinavičius ir laimėjome keletą rungtynių, atsirado daugiau tikėjimo ir energijos visiems.
– Atsižvelgiant į jūsų statistiką, buvote šio sezono „M Basket-Delamode“ lyderis. Kaip pavyko prisiimti lyderio vaidmenį?
– Sąmoningai nesekiau statistikos, nes ne pagal ją save vertinu. Turėjau savo tikslus ir viziją, kokiu žaidėju noriu tapti. Ne skaičiai, o potencialo išpildymas suteikia man laimės. Lyderio vaidmuo atėjo natūraliai. Išvykus keliems komandos draugams, atsakomybė puolime padidėjo. Jaučiau, kad esu tam pasiruošęs ir džiaugiuosi, kad pavyko tą atsakomybę pateisinti.
– Ar asmeniškai pajautėte, kad komandos lyderio vaidmuo prideda daugiau atsakomybės?
– Taip, atsakomybės atsirado daugiau, bet ji man patinka – priimu ją kaip natūralią dalį. Daugiausia atsakomybės jaučiau pats prieš save patį. Atsirado galimybė ir jaučiau, jog reikia ja pasinaudoti.
– Kaip vertinate komandos mikroklimatą sezono metu?
– Mėgstu būti atviras ir nenuslėpsiu to, kas aikštelėje ir taip matėsi – mikroklimatas nebuvo geras. Apskritai mikroklimatas turi be galo didelę įtaką kiekvienos komandos žaidimui. Tą matome ir šiame LKL sezone, kuriame laimi ne pinigai, o širdys ir gera atmosfera komandoje. Gražu žiūrėti į tokias „gyvas“ komandas kaip Vilniaus „Rytas“ ar Jonavos „CBet“, tokiose komandose žaisti vienas malonumas.
– Kaip ruošiatės rungtynėms prieš ypač stiprius varžovus? Ar atmosfera tarp komandos narių tuomet skiriasi?
– Prieš stipresnius varžovus sau primenu, kad negali būti jokios perdėtos pagarbos – jei nori žaisti jų vietoje, turi įrodyti, jog esi ne ką prastesnis. Tokios komandos kartais tave nuvertina, o tai dar labiau motyvuoja. Mano geriausios rungtynės buvo būtent prieš stipriausius klubus. Tiesa, ne visi ekipos draugai visada tiki pergale – kartais jų veiksmuose matosi baimė ar abejonė.
– Kaip jums ir komandos draugams pavyko rasti motyvacijos treniruotis ir žaisti rungtynes patyrus tiek pralaimėjimų iš eilės?
– Manau, kad kiekvienas turi pradėti nuo savęs ir suprasti, kas jį motyvuoja. Neskaičiavau, kiek pralaimėjimų turėjome, nes sezonas ilgas, o komandos sudėtis sezono pradžioje, viduryje ir pabaigoje skyrėsi. Eini žaisti rungtynes po rungtynių, mokaisi iš praeitų ir fokusuojiesi ties kitomis. Kiekvieną kartą eini su mintimi laimėti. Asmeniškai turiu ką įrodyti – nežaidžiu dar ten, kur galiu, todėl noro ir motyvacijos pas mane visada yra.
– Kaip prie komandos motyvacijos prisidėjo vyr. treneris M.Kiltinavičius?
– Tiek prieš rungtynes, tiek prieš treniruotes bandydavo prisibelsti į žaidėjų galvas ir paaiškinti, kokia yra šiuo metu situaciją ir kaip į ją reiktų pažvelgti norint judėti į priekį. Dažnai akcentuodavo tikėjimą ir apskritai mėgavimąsi procesu, minėjo dėkingumo svarbą dirbant mylimą darbą.
– Ties kokiais žaidybiniais aspektais jaučiatės labiausiai patobulėjęs šio sezono metu?
– Agresyvumu puolime, gynyba perimant kamuolius, bėgimu į greitą puolimą ir, aišku, žaidimu nugara. Nors daugiau teko rungtyniauti „penktu numeriu“, kas nėra mano įprasta pozicija, sekėsi geriau nei tikėjausi, net jei buvau žemesnis už tiesioginius oponentus. Dėl to išaugo universalumas ir gebėjimas prisitaikyti prie kelių pozicijų.
– Ką įvardintumėte kaip didžiausią asmeninę pergalę šiame sezone?
– Sugebėjimą nepasiduoti ir tikėti savimi, nepaisant to, kokia sudėtinga situacija bebūtų. Nors sezono pradžia buvo sunki ir netrūko iššūkių, pavyko išlaukti savo momento. Galiausiai, gavau daugiau laiko aikštelėje ir galėjau žaisti taip, kaip norėjau – daug ir užtikrintai.
– Kas jus motyvuoja už krepšinio ribų?
– Didžiausia motyvacija – žmona. Ji visuomet palaiko, net kai pačiam norisi viską mesti. Taip pat senelis – jis didelis mano sirgalius, stebi rungtynes, seka statistiką, analizuoja varžovus. Į sąsiuvinį piešia atkrintamųjų medį, rašosi mano statistiką ir kaip ji kinta po kiekvienų rungtynių, prašo manęs užrašyti, ką reiškia tokie terminai kaip „pts“, „reb“ „ft“ ir kiti. Motyvuoja ir tie, kurie prieina, pakalbina, pasako, kad seka mano kelią ir palaiko. Tokie artimi, žmogiški santykiai labai motyvuoja.
– Kas jums padeda atsipalaiduoti, pailsėti po sezono pabaigos?
– Tiesą sakant, sunku visiškai atsipalaiduoti. Po sezono stengiuosi bent trumpam atsiriboti nuo krepšinio – neskaityti naujienų, neužsiimti su juo susijusia veikla. Mėgstu po sezono pabūti savo namuose ir šiek tiek pakeliauti.
– Ar jau pradėjote ruoštis artėjančiam sezonui?
– Taip, pradėjau. Iš pradžių susiplanavau vasarą savaitėmis. Dvi savaites po sezono ilsėjausi, buvau atostogose. Vėliau atlikau testavimus su fizinio parengimo treneriu ir pradėjome kryptingai tobulinti silpnesnes vietas, po truputį didindami krūvį.
Krepsinis.net praktikantė Enrika Lukošiūtė
Norėdami komentuoti prisijunkite.