„Istorinis įvykis“: pirmasis LKL sezonas, kurio tvarkaraščio pavydėtų šiųmetės pirmenybės

Didžiausias krepšinio naujienų portalas Baltijos šalyse Krepsinis.net tęsia rubriką „Istorinis įvykis“. Kiekvieną antradienį Jums primename svarbiausius Lietuvos ir pasaulio krepšinio įvykius.

Trečiadienį startuos dvidešimt antrasis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas. Portalas Krepsinis.net nusprendė savo skaitytojams priminti, kaip viskas prasidėjo. Persikelkime į 1993 metų rudenį.

LKL perėmė šalies lygos organizavimą iš Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ir sirgaliai iš karto pajuto naudą: dinamiškas tvarkaraštis, reguliarios rungtynių tiesioginės transliacijos ir gerokai išaugęs mačų lankomumas.

Pirmenybių kovos vykdavo dvi dienas per savaitę – penktadienį ir šeštadienį. Dažniausiai tuo pačiu metu – 18.00 valandą. Perkelti rungtynes į kitą dieną buvo leidžiama tik Europos turnyruose dalyvavusiems klubams, tačiau šie greitai savo pasirodymą baigė ir LKL mačai vyko nustatytu grafiku. 

Verta pažymėti, kad šiemet LKL vadovai būtent ir norėjo rengti rungtynes tik penktadieniais ir šeštadieniais, tačiau taip tvarkaraščio suderinti niekaip nepavyko, todėl mačai vyks įvairiomis savaitės dienomis.

Tuometinė Baltijos televizija (BTV) turėjo išskirtines teises transliuoti rungtynes. Taip pat buvo rengiamos turų apžvalgos.

1993 metų rugsėjo 26 dieną atidarymas įvyko tuo metu didžiausioje šalies arenoje – Vilniaus sporto rūmuose. Tuomet renginio svečiai ne tik vaišinosi gaiviaisiais gėrimais ir skanėstais, bet ir stebėjo parodomąsias rungtynes tarp Kauno ir Lietuvos rinktinės. Kauno komanda susidarė todėl, kad LKL pirmenybėse tuomet dalyvavo penki klubai iš šio miesto: „Žalgiris“, „Atletas“, „Lavera“, „Drobė“ ir NECA. Likusios penkios komandos buvo šios: Panevėžio „Lietkabelis“, Klaipėdos „Neptūnas“, Vilniaus „Statyba“, Plungės „Olimpas“ ir „Šilutė“).

Pirmasis oficialus LKL susitikimas sužaistas spalio 1 dieną. Dar prieš prasidedant sezonui, LKL didžiulės kovos dėl krepšininkų. Paklausiausi laisvųjų agentų rinkoje buvo Raimondas Leikus ir Egidijus Kavoliūnas. Įdomiausia tai, kad šie žaidėjai pasirašė kontraktus iš karto su dviem klubais, o tai neleido jiems grumtis LKL nuo pat pirmojo mačo, kol nebuvo išspręsti komandų tarpusavio ginčai, kam priklauso žaidėjas.

Aiškiu pirmenybių favoritu buvo laikytas „Žalgiris“, kurio gretose rungtyniavo tokie žaidėjai kaip Gintaras Einikis, Darius Lukminas ar Algirdas Brazys. Per reguliarųjį sezoną žalgiriečius nugalėjo vienintelis klubas – „Atletas“.

Trečiąją vietą reguliariajame sezone užėmė „Lavera“, o paskutinis liko vos 4 pergales iškovojęs „Neptūnas“. „Šilutė“ įpusėjus sezonui dar buvo ketvirtoje pozicijoje, tačiau klubą sukrėtė vidiniai nesutarimai ir tai lėmė smuktelėjimą iki septintosios vietos.

Tuomet „Atleto“ garbę gynė Saulius Štombergas ir perspektyviausiu savo amžiaus krepšininku laikytas Žydrūnas Ilgauskas. Ekipą treniravo Edas Nickus, o jo konsultantu dirbo Vladas Garastas. Vis dėlto šis E.Nickaus vietą užėmė 1994 metų sausį.

Atkrintamųjų pirmajame etape didelės intrigos neužfiksuota – favoritai („Žalgiris“, „Atletas“, „Lavera“ ir „Statyba“) ketvirtfinalio seriją laimėjo „sausu“ rezultatu 2:0.

Pusfinalyje „Žalgiris“ ir „Atletas“ lengvai eliminavo savo oponentus, o mažajame finale „Statyba“ 3:0 pranoko „Laverą“ bei iškovojo pirmuosius bronzos medalius. Finale kova buvo kur kas aršesnė.

„Atletas“ patvirtino išankstinęs prognozes, jog žalgiriečiai čempionais taps laimėję seriją 3:1, bet V.Garasto kariauna metė rimtą iššūkį varžovams.

Jau pirmąjį susitikimą „Atletas“ sugebėjo laimėti, tačiau vėliau dukart iš eilės suklupo. „Atletas“ buvo arti to, kad išlygintų serijos rezultatą, bet D.Lukminas prišaudė tritaškių ir išgelbėjo žalgiriečius, kurie tapo pirmojo LKL sezono nugalėtojais.