Geriausių Lietuvos krepšininkų penkiasdešimtukas (6–10 vietos)
(47)
Krepsinis.net ketvirtus metus paeiliui pristato Lietuvos krepšininkų reitingą. Portalo žurnalistai bei šalies žaidėjai ir treneriai surikiavo savo nuomone pajėgiausius krepšininkus, o bendras rezultatas pateikiamas jūsų teismui.
Žaidėjai buvo vertinami pagal šį sezoną pademonstruotą meistriškumo lygį, neatkreipiant dėmesio į jų praeities pasiekimus ar ateities perspektyvas. Taip pat daugiau svorio buvo teikiama individualiems pasirodymams, komandinius rezultatus paliekant nuošalyje.
Krepšininkai reitinge pateikiami su pernykšte pozicija skliaustuose, statistika esminiuose turnyruose bei trumpa sezono apžvalga.
10. (11) Tadas Sedekerskis (Vitorijos „Baskonia“)
Statistika Ispanijoje: 21 minutė, 6,7 taško (35 proc. trit.), 5,2 atk. kam., 1,7 rez. perd., 11,9 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 19 minučių, 5,9 taško (36 proc. trit.), 4,2 atk. kam., 1 rez. perd., 9,7 naud. bal.
Dar 2020-aisiais ketvirtajame dešimtuke buvęs T.Sedekerskis pastaruosius trejus metus sukasi apie pirmojo dešimtuko ribą. Vitorijoje šaknis įleidęs lietuvis Eurolygoje sužaidė jau penktąjį sezoną ir nors sudėtinga vertinti į gynybą orientuoto žaidėjo progresą, šiemet 25-erių puolėjas buvo solidesnis nei bet kada anksčiau.
Sedekerskis
Ankstesniais metais puolime dažnai iš konteksto krisdavęs lietuvis praėjusį sezoną jau buvo užtikrintesnis bei turėjo solidžių pasirodymų Eurolygoje. Įdomu tai, kad geriausius savo mačus jis sužaidė prieš turnyro favoritus, atseikėdamas 16 taškų ir 23 naudingumo balus Barselonos ekipai ar surinkdamas 15 taškų prieš Pirėjo „Olympiacos“. Ispanijos pirmenybėse rezultatyviausias jo pasirodymas siekė 14 taškų, tačiau prieš Saragosos „Casademont“ klubą pavyko atlikti dvigubą dublį – 10 taškų ir 10 atkovotų kamuolių.
Tokioms dėl puolimo pakvaišusioms komandoms kaip „Baskonia“ visada reikia šaltos galvos darbininko ir Vitorijoje šį vaidmenį atlieka būtent T.Sedekerskis. 206 cm ūgio gynybos specialistas nuolat dirba su varžovų lyderiais bei gali stabdyti kelių pozicijų žaidėjus – mobilus lietuvis pasižymi ilgomis ir tvirtomis rankomis bei gerai dirba kojomis, tad savo aikštės pusėje gali uždaryti tiek gynėjus, tiek arčiau krepšio žaidžiančius atletus. Puolime jis atlieka specifines užduotis, kurios dažnai apsiriboja laukimu ties perimetru ar įkirtinėjimu į baudos aikštelę po komandos gynėjų sukelto chaoso. T.Sedekerskis trečius metus paeiliui pridėjo kelis procentus prie savo tritaškių taiklumo ir NBA terminais tapo itin pavojingu „3 and D“ tipo žaidėju.
Sezono pabaigoje lietuvį apribojo traumos – paskutiniuosius savo taškus Eurolygoje jis pelnė dar 24-ajame ture. Per 10 likusių susitikimų ant parketo jam pavyko išbėgti tik du kartus, nepasižymint prieš Madrido „Real“ ir Monako „AS Monaco“. Vitorijoje liekantis T.Sedekerskis sulaukė žinių, kad komandą ir toliau treniruos Joanas Penarroya, tad jis turėtų išlaikyti rimtą vaidmenį į atkrintamąsias pretenduojančioje Eurolygos komandoje. Jei ten proveržio sezono nebus, savo vietą kitos vasaros reitinge jis gali lemti jau pasirodymu artėjančioje Pasaulio taurėje. Jis dar niekada nebuvo svaria rinktinės dalimi, o šią vasarą sąlygos tam yra idealios.
9. (13) Arnas Butkevičius (Kauno „Žalgiris“)
Statistika LKL: 19 minučių, 6,1 taško (33 proc. trit.), 3,2 atk. kam., 1,9 rez. perd., 8,7 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 23 minutės, 5,3 taško (25 proc. trit.), 3,6 atk. kam., 1,6 rez. perd., 7,4 naud. bal.
Po aštuonerių metų pertraukos turėjome galimybę stebėti A.Butkevičių Eurolygoje ir tai jau buvo visiškai kitas žmogus nei tas 22-ejų vyrukas su Klaipėdos „Neptūno“ marškinėliais. Trejus metus arti dešimtuko buvęs puolėjas pagaliau peržengė šią ribą įrodydamas, kad gali būti itin produktyvus Eurolygoje, o antrasis LKL čempiono titulas paeiliui taip pat yra skani vyšnia ant torto.
Butkevičius
Ryškiausius prisiminimus A.Butkevičius kūrė LKL finale, kurį pradėjo 21 taško ir 31 naudingumo balų pasirodymu, o baigė lemiamame susitikime sumesdamas 16 taškų ir surinkdamas 20 naudingumo balų. Rezultatyvumo ir efektyvumo santykis visą sezoną buvo viena pagrindinių temų kalbant apie šį puolėją – dar spalį savo išskirtinumą jis parodė prieš „Šiaulius“ nepelnydamas nė taško, bet vis tiek surinkdamas 16 naudingumo balų. Panašių pasirodymų netrūko ir Eurolygoje, kur reguliarųjį sezoną vainikavo šou Miunchene, surenkant 17 naudingumo balų su vos 4 taškais, visus pelnius nuo baudų metimo linijos.
Tiek statistika, tiek savo funkcijomis A.Butkevičius iš esmės buvo panašus į T.Sedekerskį, tačiau kuklesni fiziniai duomenys labiau orientavo jį į darbą su varžovų gynėjų linijos talentais. Lietuviui ne kartą pavyko visiškai eliminuoti iš žaidimo Eurolygos taškų mašinas, o išskirtiniai pasirodymai aukštesnę vietą užėmusioje komandoje reitinge ir kilstelėjo jį virš T.Sedekerskio. Didelė A.Butkevičiaus žaidimo dalis puolime sukosi palei galinę liniją, įkirtinėjant už varžovų nugarų ar laidant tritaškius iš aikštės kampų. Jo pataikymo procentai taip pat galėjo būti solidesni, jei ne dažni paskutinių sekundžių metimai po statiškų atakų.
Puolėjas įsitvirtinto „Žalgiryje“ ir pranokęs visus lūkesčius kitą sezoną vėl bus vienu pirmųjų nuo suolo kylančių žaidėjų (tokia pati energija tiek žaidžiant starto penkete, tiek kylant nuo suolo yra dar vienas jo privalumas). Tuo pačiu A.Butkevičius tapo naujausia ir viena skaudžiausių rinktinės netekčių – atlikta operacija sulaikė jį nuo žaidimo Pasaulio taurėje. Vis dėlto klubinį sezoną jis turėtų pradėti nuo pirmųjų rungtynių ir vėl versti dūsauti varžovų lyderius.
8. (12) Ignas Brazdeikis (Kauno „Žalgiris“)
Statistika LKL: 18 minučių, 8,6 taško (29 proc. trit.), 2,9 atk. kam., 1,6 rez. perd., 7,9 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 22 minutės, 11,6 taško (31 proc. trit.), 2,9 atk. kam., 1,3 rez. perd., 8,8 naud. bal.
Tarp 12 ir 14 vietų trejus metus migravusiam I.Brazdeikiui prasibrovimą į dešimtuką taip pat atnešė persikėlimas į „Žalgirį“. Tarp siautimo G lygoje ir sėdėjimo ant suolo NBA blaškęsis puolėjas pagaliau gavo progą iš tiesų parodyti save su solidžiu vaidmeniu pajėgiame turnyre. Bangavimų perprantant europietiško krepšinio subtilybes nebuvo išvengta, tačiau lūkesčius nežymiai pranokti pavyko – Eurolygoje buvo atkarpų, kai jis visiškai perimdavo „Žalgirio“ puolimą į savo rankas, o 15 taškų vidurkio iš debiutanto tikėtis galėjo tik šio turnyro nesekantys žmonės.
Brazdeikis
Rinktinėje europietiško žaidimo pamatus pasiklojęs I.Brazdeikis save parodė jau antrajame Eurolygos mače, kai atseikėjo 21 tašką reguliariojo sezono nugalėtojams Pirėjo „Olympiacos“. Vėliau dviženklių pasirodymų taip pat netrūko, naujas rekordas pasiektas sumetant 25 taškus į Stambulo „Anadolu Efes“ krepšį, 22 įsūdyti ir Monako ekipai. Viena iš retų kibirkščių jis tapo ir ketvirtfinalio serijoje, savo vidurkį pakeldamas iki 13,7 taško, nors komandų lygių skirtumas ir gali tai paversti „tuščia“ statistika. LKL atkrintamosiose lietuvis jau buvo kaltinamas stokojimu motyvacijos, bet finalo seriją prieš „Rytą“ vis tiek užbaigė trimis dviženkliais pasirodymais paeiliui.
Panašios koncepcijos žaidėjo Lietuvoje neturėjome nuo Lino Kleizos laikų – tvirto sudėjimo dvimetrinis puolėjas, galintis tiek draskyti varžovų gynybą prasiveržimais ir užbaigti atakas po kontakto, tiek pataikyti iš toli. Tiesa, abiem aspektais iki L.Kleizos dar trūksta – prasiveržimai dažnai atliekami įjungus „tunelinį regėjimą“, o geriau nusimesti kamuolius pradėta tik antroje sezono pusėje. Tritaškiai taip pat krito salvėmis, kartais pataikant kelis paeiliui, o kartais ir ilgam užstringant. Tai iliustruoja ir LKL finalo serija, kurioje keturi mačai baigti be tritaškių, o viename – sumesti 4 iš 6 bandymų. Daug pliekiamas I.Brazdeikis buvo dėl darbo gynyboje, kur dažnai pasimesdavo komandiniuose veiksmuose. Koją jam kiša ir aiškios pozicijos neturėjimas – puolime jis žaidžia kaip gynėjas, o gynyboje sėkmingiau dirba stumdydamasis vienas prieš vieną ir kartais primena net „ketvirtą numerį“. A.Butkevičių jis lenkia tuo, kad Eurolygos klubų rinkoje sulauktų gerokai didesnio dėmesio.
Lengvas I.Brazdeikio išsikvėpimas sezono pabaigoje yra suprantamas – jam tai buvo pirmas žygis su tokiu dideliu krūviu. Vien LKL ir Eurolygoje jis sužaidė 75 mačus, nepamirštant, kad neturėjo progos atsikvėpti po Europos čempionato. To jis dar nėra patyręs – už Atlanto sudėjus NBA ir G lygos mačus nė karto per sezoną neperžengė 50 mačų ribos, NCAA taip pat turėjo 37 sezono rungtynes. Norisi tikėtis, kad pailsėjęs ir prisitaikęs prie krūvių jis sugrįš dar geresnis, nes tokiais puolimo talentais Lietuvoje niekada nelijo. Reikėtų atsikratyti ir dvigubų standartų dėl jo amžiaus – 24-erių atletas yra pusantrų metų jaunesnis už Karolį Lukošiūną. Perdėti buvo ir gerbėjų spėliojimai dėl jo nesutarimų su Edgaru Ulanovu – keista būtų to sulaukti iš rūbinės kaimynų.
7. (6) Donatas Motiejūnas (Monako „AS Monaco“)
Statistika Prancūzijoje: 17 minučių, 10,3 taško (56 proc. trit.), 4,5 atk. kam., 1 rez. perd., 11,9 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 18 minučių, 8,5 taško (25 proc. trit.), 3,7 atk. kam., 0,8 rez. perd., 10 naud. bal.
Solidų vaidmenį Eurolygoje išlaikęs aukštaūgis savo pozicijų neužleidžia ir reitinge, kur per ketverius metus nebuvo nukritęs žemiau 11-osios vietos, o ir ši pasiekta žaidžiant egzotiškojoje Kinijoje. Papildomo svorio lietuvio skaičiams prideda ir tai, kad jie rinkti pajėgioje ekipoje, su kuria pavyko pasidabinti Eurolygos bronza bei Prancūzijos čempionų titulu. Maža to, sezonas baigtas smagia serija, kurio lietuviui teko ir individualiai pasigalynėti su talentinguoju Victoru Wembanyama.
Motiejūnas
Nerimas dėl D.Motiejūno vietos „AS Monaco“ rotacijoje išgaravo jau antrajame Eurolygos mače, kai per 23 minutes atseikėta 14 taškų titulą gynusiems „Anadolu Efes“. Dviženklių pasirodymų netrūko ir vėliau, o ryškiausias surengtas 22 taškus sumetus prieš Berlyno ALBA. 8,4 taško vidurkis išlaikytas ir ketvirtfinalio serijoje prieš Tel Avivo „Maccabi“, skaičiams smuktelint tik finalo ketverte. Prancūzijos pirmenybėse 20 taškų riba peržengta tik atkrintamosiose, du kartus pusfinalyje taip nubaudus Breso Burgo JL klubą. 32-ejų lietuvis išliko specifinio vaidmens atlikėju – jis nuolat buvo metamas į starto penketą, kuriame duodavo greitų taškų ir visas komandos žaidimas buvo grindžiamas per jį. Vėliau vadžios jau būdavo perduodamos Mike’ui Jamesui ir Elie Okobo, o D.Motiejūnas pasitraukdavo į antrąjį planą, po ilgosios pertraukos dažnai išbėgdamas tik simboliniams pasirodymams.
Metai atėmė lietuvio atletiškumo likučius, tačiau individualus meistriškumas, apgaulingų judesių gausa ir itin techniški puskabliai išlaiko jį „pliusiniu“ žaidėju. Pataikymas iš toli nebėra stabilus (Prancūzijoje aukštas procentas pasiektas dėl mažos imties, 15/27), tačiau šie laidomi dažniau nei būtų galima tikėtis iš 60 procentų baudų taiklumo nesiekiančio žaidėjo. Trumpos rankos ir menkas šuolis paverčia jį ribotu gynyboje, nors jėgos dvikovose jis dažnai nustebindavo atsilaikydamas ir prieš fiziškesnius varžovus.
D.Motiejūnas nėra užtikrintas dėl savo ateities – jo kontraktas su Monako klubu baigėsi, o lankydamasis Kaune aukštaūgis ne kartą užsiminė norintis dar sužaisti „Žalgiryje“, nors kito sezono sudėties dėlionėje vietos tokio tipo žaidėjui tarsi ir nėra. Įdomu bus ir vėl išvysti veteraną rinktinėje, kurioje spragų atsirado atkritus Domantui Saboniui. Smagu, kad Monake jis priprato prie efektyvaus žaidimo per trumpas atkarpas, nes būtent tokį vaidmenį gali priimti ir keisdamas Joną Valančiūną.
6. (5) Rokas Jokubaitis (Barselonos „Barcelona“)
Statistika Ispanijoje: 19 minučių, 7,3 taško (31 proc. trit.), 2 atk. kam., 3,9 rez. perd., 9,2 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 15 minučių, 5,3 taško (41 proc. trit.), 2 atk. kam., 2,6 rez. perd., 6,6 naud. bal.
22-ejų gynėjas per metus reitinge prarado vieną poziciją. Atrodytų keista, bet reikia ir į kontekstą – neįtikėtinai greitai ir stebėtinai aukštai pakilęs jaunuolis didelio progreso „ant popieriaus“ neparodė, o vietos po saule nėra daug. Lietuviui nepavyko apginti ir Eurolygos „Kylančios žvaigždės“ titulo, o žaidimas NBA per metus neatrodo priartėjęs.
Jokubaitis
Sezonas įžaidėjui nebuvo lengvas – jis niekada neturėjo garantuotų minučių ir tapo gana priklausomu nuo pirmojo žengimo į aikštę. Eurolygoje R.Jokubaitis visus susitikimus pradėjo kildamas nuo suolo ir aikštėje gaudavo tiek laiko, kiek uždirbdavo. Šeštajame ture prieš Stambulo „Fenerbahče“ sužaistos 23 minutės, iškart po to vykusioje išvykoje į Tel Avivą sužaistos vos 9. Šiame diapazone jo minutės svyravo visą sezoną, o rezultatyviausiu pasirodymu tapo revanšas prieš „Maccabi“, kai sumesta 14 taškų. Ketvirtfinalio serijoje prieš „Žalgirį“ vidurkis pašoko iki 10,7 taško, bet Eurolygos finalo ketvertą jis paliko per du mačus surinkęs 6 taškus ir vienintelį naudingumo balą. Svyravimų neišvengta ir Ispanijoje, kur taškų vidurkis per metus nepasistūmėjo nuo 7,3, o naudingumo balų vidurkis ūgtelėjo dėl papildomo rezultatyvaus perdavimo.
Apskritai R.Jokubaitis labiausiai patobulėjo aspektuose, kurie protokole neatsispindi – jis pagerino sprendimų priėmimą bei valdydamas kamuolį jau buvo gerokai užtikrintesnis (klaidų vidurkis Eurolygoje nuo 1,7 susitraukė iki 1). Lietuvis nebėra toks pažeidžiamas ir gynyboje, kur teisingiau užsiima pozicijas, o dalindamasis parketą su Nicolasu Laprovittola dažnai buvo ir geriau besiginantis žaidėjas. R.Jokubaitis palaiko gyvybę ir primirštam atakavimo iš vidutinio nuotolio menui, kuriame yra itin patikimas, tad prasiveržimus gali užbaigti įvairiai, tiek atakuodamas, tiek kirsdamas iki galo, tiek atlikdamas įmantrius perdavimus. Jau nestebina ir psichologinis įžaidėjo tvirtumas, kuriuo pranokstami ne tik bendraamžiai, bet ir vyresni kolegos – jis nevengia imtis iniciatyvos mačų pabaigose bei jau buvo rungtynių, kurių baigtį nulėmė savo ekipos naudai.
Įdomu, kaip jam seksis išsikovoti savo vietą klube, kai šis paleido visą lietuvišką štabą. Negalima atmesti galimybės, kad jam tai net išeis į naudą – Šarūnas Jasikevičius kartais atrodė per reiklus paties augintam talentui, o jį pakeitęs Rogeris Grimau ilgai dirbo su komandos dubleriais bei atrodo palankus specialistas jaunimui. Tuo tarpu rinktinėje R.Jokubaičiui teks milžiniškas krūvis – iškritus Lukui Lekavičiui bei Mariui Grigoniui jis lieka pagrindiniu bei vieninteliu patikimu atakų organizatoriumi. Žaidimas deficitinėje pozicijoje galimai kilsteli jį ir reitinge, kur pagrindinis rinktinės įžaidėjas gali būti vertinamas palankiau nei trečias ar ketvirtas geriausias centras. Lieka tikėtis, kad Pasaulio taurėje jis pabudins vidinį Mantą Kalnietį ir prispaustas atsakomybės bus dar geresnis nei klube.
Norėdami komentuoti prisijunkite.