Geriausių Lietuvos krepšininkų penkiasdešimtukas (41–45 vietos) (29)

Krepsinis.net ketvirtus metus paeiliui pristato Lietuvos krepšininkų reitingą. Portalo žurnalistai bei šalies žaidėjai ir treneriai surikiavo savo nuomone pajėgiausius krepšininkus, o bendras rezultatas pateikiamas jūsų teismui.

Žaidėjai buvo vertinami pagal šį sezoną pademonstruotą meistriškumo lygį, neatkreipiant dėmesio į jų praeities pasiekimus ar ateities perspektyvas. Taip pat daugiau svorio buvo teikiama individualiems pasirodymams, komandinius rezultatus paliekant nuošalyje.

Krepšininkai reitinge pateikiami su pernykšte pozicija skliaustuose, statistika esminiuose turnyruose bei trumpa sezono apžvalga.

46–50 vietos>>>

45. (51) Evaldas Kairys (Vilniaus „Rytas“)

Statistika LKL: 14 minučių, 6,5 taško (62 proc. dvit.), 2,9 atk. kam., 0,6 rez. perd., 8,2 naud. bal.

Statistika FIBA Čempionų lygoje: 11 minučių, 3,7 taško (70 proc. dvit.), 1,9 atk. kam., 0,8 rez. perd., 5,2 naud. bal.

Pernai už penkiasdešimtuko ribos likęs aukštaūgis šiemet sugebėjo sugrįžti tarp geriausiųjų ir tam yra viena akivaizdi priežastis – šį kartą jo pasirodymus mažiau ribojo traumos. Praėjusiame sezone E.Kairiui pavyko sužaisti tik vieną FIBA Čempionų lygos mačą ir 18 Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) rungtynių, o šiame sezone jis jau buvo pilnavertis rotacijos narys, su 54 mačais per abu frontus.

Vidurio puolėjas ir toliau išlieka trumpų atkarpų žaidėju, nes čia jį ribojo tiek antrojo „centro“ „Ryte“ vaidmuo, tiek ir neatsikratomas įprotis prisirinkti pražangų. LKL jo surinktų nuobaudų vidurkis siekė 2,2, o tai yra didelis skaičius, atsižvelgiant į aikštėje praleidžiamą laiką – penkių pražangų limitą jis išnaudotų vidutiniškai per 31 minutę. Vis dėlto gynyboje atiduodama energija ir sugebėjimas gintis tiek prieš panašaus stoto aukštaūgius, tiek prieš daugelį žemesnių vyrukų, išlaiko jį tarp geriausių šio žanro specialistų Lietuvoje.

Puolime tokiu universalumu E.Kairys pasigirti jau negali. Renkant taškus jis yra išskirtinai priklausomas nuo komandos gynėjų, nes pats sau progų atakuoti nesikuria, o ir metimus renkasi tik iš itin artimų distancijų. Per du pastaruosius savo sezonus „Ryte“ jis taip ir neišmetė nė vieno tritaškio, tačiau gali būti pagirtas už pagerintą baudų metimų taiklumą, kuris šį sezoną siekė patikimus 74 procentus. Itin gerai jis susitvarkė su finalų įtampą, kai serijoje prieš Kauno „Žalgirį“ sumetė 16 baudų metimų iš 19 (84 procentai), o apskritai penkių mačų kovoje rinko 9,6 taško ir 3,6 atkovoto kamuolio.

E.Kairys kitam sezonui sutarties su „Rytu“ neturi, tačiau sunku būti sugalvoti argumentų, kodėl vienai iš pusių toks bendradarbiavimas netiktų. Vilniaus klubas vargiai rastų lietuvį, kuris patikimai užimtų antrojo vidurio puolėjo pareigas, o ir 32 metų 207 cm ūgio atletui karjeroje veikiausiai jau norisi stabilumo.

44. (54) Laurynas Beliauskas (Frankfurto „SkyLiners“)

Statistika Vokietijoje: 30 minučių, 13,9 taško (42 proc. trit.), 3,4 atk. kam., 2,9 rez. perd., 13,6 naud. bal.

L.Beliauskas ketvirtus metus stabiliai kursuoja tarp penktojo ir šeštojo dešimtukų, o grįžti į geriausiųjų penkiasdešimtuką jam padėjo persikėlimas į Vokietiją. Pakeistoje aplinkoje lietuvis kilstelėjo savo statistiką į aukštesnį lygį, nors ir tenka pripažinti, kad tai vėl demonstruoja aukštų tikslų nekeliančioje komandoje. Jam žaidžiant Santjago de Komposteloje, šis klubas nuolat kovojo dėl išlikimo aukščiausiame divizione ir į atkrintamąsias nepretendavo, deja, tai pasikartojo ir Frankfurte.

Beliauskas

26-erių 192 cm ūgio gynėjas išlieka ištikimas sau ir yra orientuotas į puolimą, kur taškus kuria tiek sau, tiek komandos draugams. Nuo ankstyvo amžiaus smagia rankele pasižymėjęs ir su jaunimo rinktinėmis medalių pasiskynęs lietuvis tritaškius vėl metė pavydėtinu 42 procentų taiklumu. Jis išlieka ir gerai per pozicijas besistumdančiu atletu – aukštu lygiu gali atlikti tiek įžaidėjo, tiek atakuojančio gynėjo pareigas, nors užsienyje pastaraisiais metais yra supaprastinamas iki tiesiog metiko. Itin aktyvus atakuodamas krepšį jis buvo praėjusiame sezone Vokietijoje, kur aukštu procentu išmesdavo net po 7 tritaškius per rungtynes.

Technišką iš protingą žaidėją labiausiai riboja centimetrų trūkumas ir smulkus sudėjimas (Vokietijoje jo svoris įvardintas kaip vos 78 kilogramai), neleidžiantys patikimai darbuotis gynyboje. Jis nėra apdovanotas ir išskirtiniu atletiškumu, tad stokoja universalumo ir nekrentant metimams gali išimti save iš rungtynių. Tiesa, praėjusį sezoną daug tokių precedentų nebuvo – jis nė karto nepaliko aikštės nepataikęs bent vieno tritaškio.

Būtų smagu iš naujo įvertinti L.Beliausko galimybės LKL, ar bent jau tarptautiniame fronte, bet pajėgių nacionalinių čempionatų vidutiniokai šiuo metu atrodo geriausiai atitinkantys gynėjo poreikius, ieškant tiek solidžių pinigų, tiek gausių žaidimo minučių aukštame lygyje. Praėjusią vasarą jis tapo paskutiniu „SkyLiners“ pirkiniu, kontraktu išlaukęs iki rugpjūčio vidurio ir bus įdomu stebėti, kur nutūps šiemet.

43. (29) Mindaugas Kupšas (Kaohsiungo „Acquas“)

Statistika Taivane: 33 minutės, 21,1 taško (54 proc. dvit.), 11,8 atk. kam., 2,4 rez. perd., 22,7 naud. bal.

Visais ankstesniais reitingo metais apie trisdešimtuką sukęsis aukštaūgis šį sezoną patyrė ženklų smuktelėjimą. Turbūt nereikia apsimesti, kad kas nors skyrė didelį dėmesį Taivano pirmenybėms, bet vien iš skaičių akivaizdu, kad šį sezoną lietuvis egzotiškoje šalyje nebebuvo tokia dominuojančia jėga, o ir apginti prieš metus iškovoto titulo nepavyko, perleidžiant jį tautiečio Edgaro Želionio atstovaujamai komandai.

Kupšas

32 metų 216 cm ūgio milžinas išlieka dideliu kūnu mažoje šalyje ir praėjusį sezoną tiesiog užsiėmė tuo, ką moka geriausiai – vertė taškus iš po krepšio. Vis dėlto tokios koncepcijos krepšininkui vos 54 procentų dvitaškių realizacija nėra geras skaičius, nors ir reikia atsižvelgti į tai, kad jis išmesdavo net po 14 metimų per rungtynes. Tritaškių jo repertuare neliko nė vieno, bet atkovotų kamuolių grafa vėl buvo pildoma solidžiai. Vasarį jis pasižymėjo 41 taško ir 16 atkovotų kamuolių pasirodymu, nors ir šio nesinori pervertinti dėl žemo konkurencingumo čempionato.

Sprendimas antrą sezoną praleisti vos šešių abejotino pajėgumo komandų pirmenybėse sufleruoja, kad M.Kupšas jau neteikia prioriteto individualiam progresui ir likusią karjeros dalį skirs pinigų kalimui. Milžinai visada bus paklausūs mažiau išvystytose krepšinio šalyse, tad tokių galimybių M.Kupšui netrūks, tačiau nereiktų stebėtis, jei kitą vasarą reitinge jo jau neišvysime, nebent primintų apie save pajėgesniame klube.

42. (28) Kristupas Žemaitis (Alytaus „Wolves“)

Statistika LKL: 19 minučių, 6,7 taško (39 proc. trit.), 2,2 atk. kam., 3,1 rez. perd., 9,5 naud. bal.

Po debiutinio „vilkų“ sezono komandos vadovai pripažino, kad tikslai įvykdyti nebuvo – neįveikta FIBA Europos taurės atranka, netriumfuota Šiaurės Europos lygoje (ENBL), o vietiniuose frontuose pasiekti tik ketvirtfinaliai. Su panašiu kartėliu apie savo sezoną kalbėti ir K.Žemaitis, po skambaus pernykščio debiuto reitinge šiemet lygiai taip sparčiai nudardėjęs žemyn. Jam nepavyko peršokti kartelės, kurią pernai taip aukštai užkėlė Panevėžyje.

Sezoną LKL lietuvis pradėjo solidžiai, surengdamas tris 15 naudingumo balų pasirodymus paeiliui, tačiau komandoje apsitrynus legionieriams jis neatlaikė Ahmado Cavero konkurencijos ir turėjo pasislinkti link antraplanio vaidmens. K.Žemaitis dažnai atlikdavo statistikoje nematomas užduotis – į aikštę atnešti ramybės ir organizuotumo po amerikiečio sukelto chaoso, sustatyti komandos draugus į jiems skirtas vietas, o daug energijos išeikvojus tam, taškai gausiai renkami nebuvo. Visi įžaidėjo skaičiai krito lyginant su tais, kurie buvo demonstruojami Europos taurės komandoje metais anksčiau, o ir platforma savidemonstracijai buvo kuklesnė. Pagirti galima už gynėjams nebūdingai gerą taškų ir naudingumo balų santykį.

Žemaitis

Savo jėgas K.Žemaičiui teko skirstyti ne tik per kelis skirtingo pajėgumo klubinius čempionatus – pasirengimą sezonui jis praleido sėdėdamas ant rinktinės suolo Europos čempionato, vėliau tapo ir stabiliu „langų“ rinktinės atstovu, atvykęs padėti tiek lapkritį, tiek vasarį. Apmaudu, kad įžaidėjų problema Lietuvoje nėra išspręsta ir rinktinei jų reikia ieškoti už trisdešimties geriausių žaidėjų ribų.

„Wolves“ praėjusią vasarą startavo nuo lietuviško branduolio rinkimo, bet vėliau netruko pradėti legionierių turgaus ir tam yra aiškių priežasčių – daugelis tautiečių nepateisino dėtų vilčių. K.Žemaičio nudegimas nėra toks skaudus kaip Ado Juškevičiaus ar Regimanto Minioto, bet tiek jis, tiek gerbėjai tikėjosi daugiau. Dvejų metų kontraktu prie klubo prisijungęs gynėjas dar turės progą atsigriebti, smagu, kad tai veikiausiai bus daroma ir tarptautiniame fronte, į kurį „vilkai“ braunasi itin noriai.

41. (37) Karolis Lukošiūnas (Kauno „Žalgiris“)

Statistika LKL: 14 minučių, 5,8 taško (39 proc. trit.), 0,7 atk. kam., 1 rez. perd., 3 naud. bal.

Statistika Eurolygoje: 7 minutės, 1,8 taško (36 proc. trit.), 0,4 atk. kam., 0,3 rez. perd., 0,5 naud. bal.

Reitinge kasmet tik per kelias vietas padreifuojantis gynėjas išlieka vienu sunkiausiai vertinamų Lietuvos žaidėjų. Jis gali užsidėti varnelę ties žaidimu Eurolygoje, tačiau ten svarbaus vaidmens neatliko, LKL pagrindiniu rotacijos žmogumi taip pat tapdavo tik mažiau svarbiuose mačuose. Glumina ir tai, kad aukštame lygyje jo nesame matę ir prieš atvykimą į „Žalgirį“ – čia jis persikėlė jau po pirmųjų snaiperiškų užuomazgų pademonstravimo Šiauliuose. Nenuostabu, kad ir jį patį domina, ką galės parodyti kitą sezoną.

Lukošiūnas

Pasibaigusiame sezone jis išliko itin aiškiai išreikštu metiku, o precedentų jo metimų selekcijai Lietuvoje beveik nėra. Per sezoną Eurolygoje jis išmetė 33 tritaškius, vos 3 dvitaškius ir nė vieno baudos metimo. Santykis panašus ir LKL – 175 tritaškiai, 17 dvitaškių ir 10 baudų metimų. Natūralu, kad norisi daryti tai, ką sugebi geriausiai, bet įvairovės stoka dažnai supaprastina darbą varžovams, o landžiojimo tarp užtvarų K.Lukošiūnas dar neišvystė iki Artūro Milaknio lygio. Savo užsidegimą mesti ir pasitikėjimą savimi jis ne kartą demonstravo išleisdamas po keletą tritaškių per vieną ataką ar atlikdamas net 16 tolimų metimų prieš Kėdainių „Nevėžį-Optibet“. Prametęs jis drąsiai bando dar kartą, tačiau tokia kantrybe nepasižymėjo Kazys Maksvytis, dažnai tiesiog išimdavęs jį iš rungtynių po nesėkmingų pirmųjų bandymų.

Pagyrus snaiperio savybes (pataikymas iš toli vis tiek turėtų 40 procentų, kad būtų vadinamos elitiniu), tenka pripažinti, kad daugelyje kitų sričių jo sugebėjimai yra žemiau vidutinių. Jei vos gavęs kamuolį jo neišmeta, dažnai atlieka neapdairius sprendimus, o dėl spragų gynyboje renkasi pražangas ar tiesiog praleidžia varžovus. Jis kiek sutvirtino kūną ir situacija nebėra tokia tragiška, kaip anksčiau, tačiau Eurolygos atletu vadinti jo vis tiek negalima, o ženklaus proveržio čia tikėtis neleidžia vidutiniai fiziniai ir atletiniai duomenys. Belieka tikėtis, kad jam pavyks tiek išvystyti snaiperio savybes, kad būtų galima atpirkti gynybines kliaudis ar į jas žiūrėti pro pirštus.

Karolis Lukosiunas finds Laurynas Birutis for a slam! 🔨 pic.twitter.com/b3G7mru5d0

— BC Zalgiris Kaunas (@bczalgiris) December 15, 2022

Kitą sezoną vietos „Žalgiryje“ jam nelieka ir bus įdomu, į kokį lygį pasuks gynėjo karjera. Nors ir išvardinta daug problemų, nereikia pamiršti, kad vienas išskirtinis įgūdis dažnai atneša daugiau pripažinimo nei sugebėjimas daugiau apsektų įgyvendinti neblogu lygiu. Reikia palinkėti, kad į gyvenimo aprašymą įtraukti ketveri žaidimo Eurolygoje metai padės jam gauti kontraktą ir solidžias minutes kitoje aukšto lygio organizacijoje.

„Ilgoji pertrauka“: Pasvalio ateitis, Antetokounmpo požiūris į krepšinį, „Lietkabelio“ „kaltieji“, klaustukas dėl „Šiaulių“ lietuvių, pagirtinas „Nevėžio“ darbas, kontraktą užsitarnavęs Kostičius ir „CBet“ vadybos darbo atspindys