Geriausių Lietuvos krepšininkų penkiasdešimtukas (11–15 vietos)
(13)
Krepsinis.net ketvirtus metus paeiliui pristato Lietuvos krepšininkų reitingą. Portalo žurnalistai bei šalies žaidėjai ir treneriai surikiavo savo nuomone pajėgiausius krepšininkus, o bendras rezultatas pateikiamas jūsų teismui.
Žaidėjai buvo vertinami pagal šį sezoną pademonstruotą meistriškumo lygį, neatkreipiant dėmesio į jų praeities pasiekimus ar ateities perspektyvas. Taip pat daugiau svorio buvo teikiama individualiems pasirodymams, komandinius rezultatus paliekant nuošalyje.
Krepšininkai reitinge pateikiami su pernykšte pozicija skliaustuose, statistika esminiuose turnyruose bei trumpa sezono apžvalga.
15. (10) Mindaugas Kuzminskas (Izmiro „Pinar Karšiyaka“)
Statistika Turkijoje: 29 minutės, 13,8 taško (40 proc. trit.), 5,4 atk. kam., 1,1 rez. perd., 12,3 naud. bal.
Statistika FIBA Čempionų lygoje: 30 minučių, 10,3 taško (30 proc. trit.), 4,4 atk. kam., 1,8 rez. perd., 8,6 naud. bal.
Pirmą kartą per ketverius reitingo M.Kuzminskas liko už dešimtuko ribų, nors spalį jis švęs jau 34-ąjį gimtadienį, o pasiekus veterano statusą smuktelėti yra normalu. Vis dėlto puolėjo regresas nebuvo toks jau ryškus, o labiausiai pasikeitė jo aplinka – iš Eurolygos klubo radarų iškritęs lietuvis sezoną praleido Turkijoje bei FIBA Čempionų lygoje, kur tiek jo, tiek komandos pasirodymai buvo skirtingi.
Tarptautiniame fronte lietuviui tritaškiai nekrito, o jo komandos žygis neužsitęsė – antrojo etapo įkrintamosiose buvo nusileista Mursijos UCAM klubui ir sezonas baigtas vos po aštuonerių rungtynių. Tuo tarpu Turkijoje nustebinta nužygiavus iki finalo, individuali statistika rinkta geresnė, tačiau finišo tiesiojoje M.Kuzminsko statusas susvyravo – dėl legionierių limito jis nebuvo registruojamas pusfinalio mačams, finalo serijoje prieš Stambulo „Anadolu Efes“ stabilaus vaidmens taip pat neturėjo.
Natūralu, kad pasiekęs brandų amžių savo žaidimo lietuvis ženkliai jau nekeičia. Lieknas, aukštas ir atletiškas puolėjas išliko specifines užduotis puolime atliekančiu kariu. Savo laiką M.Kuzminskas leido tarp perimetro ir baudos aikštelės, per visą sezoną išmesdamas 142 tritaškius ir 148 dvitaškius. Jis vėl talkindavo kovoje dėl kamuolių bei išnaudojo ūgio pranašumą puskabliais permesdamas žemesnius oponentus, o geriausiai jautėsi atviroje aikštėje. Gynyboje jį ir toliau riboja masės trūkumas, kuris per karjerą visiškai išspręstas taip ir nebuvo.
Kuzminskas, Inglisas
Lietuvis rankomis su Turkijos klubu sukirto tik rugsėjo pabaigoje, tad akivaizdu, kad tai nebuvo pirmasis jo pasirinkimas. Vis dėlto patrauklūs kontraktai gali nesilieti ir šią vasarą, o apie sugrįžimą į Eurolygą jis galėtų pagalvoti nebent prisijungdamas prie Kauno „Žalgirio“ – žaidimas Europos taurėje ar FIBA Čempionų lygoje atrodo gerokai realesnis. M.Kuzminskui baigus karjerą atsiminsime jį kaip pasišventusį patriotą, kuris niekada neatsisakė padėti rinktinei net ir sudėtingose „langų“ kelionėse, galutiniame dvyliktuke būti jis turėtų ir Pasaulio taurėje.
14. (14) Tomas Dimša (Kauno „Žalgiris“)
Statistika LKL: 18 minučių, 7,7 taško (41 proc. trit.), 2,1 atk. kam., 2,4 rez. perd., 8 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 16 minučių, 5,9 taško (34 proc. trit.), 1,1 atk. kam., 0,9 rez. perd., 3,1 naud. bal.
T.Dimša reitinge į priekį nepasistūmėjo, nors sulaukė gerokai daugiau balsų nei praėjusį sezoną, tad šių metų 14-ąją vietą galima vadinti gerokai tvirtesne ir artimesne lyderiams. Praėjusį sezoną gynėjo reputaciją pakėlė ryškūs pasirodymai „langų“ rinktinėje, o šį kartą jį jau galėjome stebėti visą sezoną ir tai, ką išvydome, nenuvylė.
Natūralu, kad didesnę naštą ir naudą jis demonstravo vietiniame fronte, tačiau ir Eurolygoje sugebėjo pademonstruoti charakterį. Dažnai į rungtynes jis žengdavo su specifinėmis užduotimis, gynyboje pasidarbuoti prieš talentingesnius oponentus, o puolime pavaduoti traumuotus atakų organizatorius, nors nė vienas iš šių darbų nėra tikrosios jo stiprybės. Savo veidą jis pademonstravo keliais driokstelėjimais – pirmajame sezono mače sumetė 13 taškų prieš Tel Avivo „Maccabi“, vėliau atseikėjo 21 tašką į Vilerbano ASVEL krepšį, po 17 įkrėtė atkrintamųjų komandoms Stambulo „Fenerbahče“ ir Pirėjo „Olympiacos“. Jis buvo ir vienas retų žalgiriečių, nenuleidusių kartelės atkrintamosiose, kur išlaikė 6 taškų vidurkį, nors prametė visus 7 tritaškius.
Būtent tolimais metimais T.Dimša sezone džiugino labiausiai. Jis patikimai išnaudojo geras progas, dažnai nustebindavo ir itin tolimais paskutinių sekundžių metimais, kurie įstrigus puolime nuolat tekdavo jam ir Arnui Butkevičiui. Po aštuonerių metų pertraukos į „Žalgirį“ grįžęs gynėjas pirmą kartą turėjo solidžias minutes Eurolygoje ir pranoko jam keltus lūkesčius. Traumomis pažymėtame sezone jis buvo ir vienas patikimiausių žalgiriečių, sužaidęs 36 mačus Eurolygoje ir 43 susitikimus LKL. Jam tai paprasta nebuvo – iškart po sezono patvirtinta apie kamavusias problemas ir ilgai lauktą pilvo operaciją, tad jį galima tik pagirti už pasiaukojimą.
Dimša
Dvejus metus skolintam gynėjui tai buvo paskutinis šansas užsikabinti „Žalgiryje“ ir jam pavyko tai įgyvendinti – vos pasibaigus sezonui sukirsta rankomis dėl naujo kontrakto formule „2 plius 1“. Dėl savo ateities ramus 29-erių gynėjas su gerokai rimtesnėmis pareigomis gali tvarkytis ir rinktinėje, kurioje žaisti atsisakius svarbiems gynėjams gali atsiverti kelias tiesiai starto penketą. Pasaulio taurėje iššauti jis gali ir dėl rasto ryšio su Kaziu Maksvyčiu, kuris puikiai išnaudojo lietuvį klube, nors praėjusią vasarą vietos rinktinėje jam ir nerado.
13. (22) Laurynas Birutis (Kauno „Žalgiris“)
Statistika LKL: 17 minučių, 9,6 taško (76 proc. dvit.), 5 atk. kam., 0,8 rez. perd., 14,2 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 13 minučių, 5,4 taško (63 proc. dvit.), 3,1 atk. kam., 0,4 rez. perd., 7 naud. bal.
Vienas smagiausių šuolių reitinge – ketverius metus stabiliai kylantis aukštaūgis pirmą kartą įšoko į penkioliktuką ir jau sunku patikėti, kad 2020-aisiais debiutavo vos 29-oje vietoje, tarp Mindaugo Girdžiūno ir Evaldo Kairio. Prieš sezoną skeptiškai vertintas sprendimas jaunesnį Mareką Blaževičių pakeisti aukštesniu, bet tarsi mažiau potencialo turinčiu L.Biručiu visiškai pasiteisino ir dabar jau nereiktų stebėtis, jei milžinas iš Šiaulių „Žalgiryje“ įsitvirtino itin ilgam laikui.
Eurolygoje grįžo mada vieną sudėties vietą paskirti aukštesniems nei 215 cm ūgio milžinams ir „Žalgiris“ nuo šių ilgai kentėjo, tačiau savo atsvarą sugebėjo rasti tarp lietuvių. Oficialiais duomenimis „tik“ 213 cm ūgio L.Birutis itin ilgomis rankomis ir sutvirtintomis kojomis niekuo nenusileido kiek aukštesniems oponentams, dažnai prieš šiuos lauždamas fizine jėga bei gausiais apgaulingais judesiais, žaidžiant nugara į krepšį. Po sezono aukštaūgis pašiepė kritikus, prieš sezoną badžiusiais būtent į šį jo žaidimo komponentą. L.Birutis teigė taip žaidęs visą karjerą, bet tenka pripažinti, kad tiesiog neblogai žaisti nugara į krepšį bei sėkmingai daryti tai Eurolygoje yra du skirtingi dalykai.
Tvirtesnis nei atsimename šį sezoną jis buvo ir gynyboje, o visa tai leido nugnybti didelę dalį Kevarriuso Hayeso minučių Eurolygoje. Išskirtinai ilgais, bet dažnai sėkmingais stūmimaisis iki krepšio jis pelnė „Žalgirio“ gerbėjų meilę, turbūt nė vienas Eurolygos mačas neapsiėjo be tribūnose pasigirstančių „Laurynai, pavaryk“, nes ant parketo jis pasirodė visose 37-iose rungtynėse. Tuo tarpu LKL jis išliko sunkiai sustabdoma jėga – kitokių gabaritų lygoje aukštaūgis tiesiog dominavo ir pelnytai atsidūrė simboliniame penkete, kuriame žalgiriečiai dėl plačių minučių dalybų atsiduria ne visada.
Birutis
L.Birutis pranoko lūkesčius ir „Žalgiryje“ įsitvirtino ilgam, nors šaukštu deguto medaus statinėje virto blanki LKL finalo serija prieš Vilniaus „Rytą“. Apmaudu tik tai, kad geras sezonas negarantuoja jam vietos rinktinėje, kurioje vidurio puolėjų pasiūla yra didelė, o žaisti šalia Jono Valančiūno jis neatrodo tinkamas ar galintis pasiūlymo kažko įvairesnio. Jei K.Maksvytis nuspręs greta J.Valančiūno ir Donato Motiejūno vežtis trečiąjį vidurio puolėją, juo gali tapti būtent L.Birutis.
12. (7) Lukas Lekavičius (Kauno „Žalgiris“)
Statistika LKL: 16 minučių, 7,4 taško (44 proc. trit.), 1,5 atk. kam., 2,6 rez. perd., 8,5 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 16 minučių, 6,9 taško (39 proc. trit.), 1,1 atk. kam., 1,5 rez. perd., 6,2 naud. bal.
Tai yra pirmas kartas, kai L.Lekavičiui neatsirado vietos reitingo dešimtuke – nuolat antrajame penkete sukęsis gynėjas nukrito į trečiąjį. Praėjusį sezoną virš savo galimybių draskęsis ir daug minučių žaidęs gynėjas šiemet grįžo į rezervinio įžaidėjo vaidmenį, tačiau jau nebuvo toks efektyvus, kokį jį atsimename, tad smuktelėjimas buvo neišvengiamas.
Retai daugiau nei 20 minučių aikštelėje praleidęs gynėjas turėjo įnešti energijos trumpose atkarpose ir kartais tai pavykdavo, bet didelę dalį pats L.Lekavičius atrodė stokojantis šviežumo. Po sekinančio praėjusio sezono vasarą jis paskyrė rinktinei, Europos čempionate taip pat buvo blankus, tad šį sezoną pradėjo sunkiai. Ilgai savo kūną derinusiam gynėjui kiek iššauti pavyko tik sezono pabaigoje. Per 30 pirmųjų Eurolygos turų jis tik kartą peržengė 10 taškų ribą, o per tris paskutiniuosius tai padarė dukart, 16 taškų sumesdamas prieš Valensijos „Valencia“, o 20 taškų pasirodymu ištempdamas „Žalgirį“ į atkrintamąsias Miunchene.
L.Lekavičius vėl solidžiai atakavo iš toli bei užtikrintai realizavo jam būdingus „floaterius“, tačiau prasiveržimuose jau nebuvo toks aštrus, kaip pikiniais savo sezonais. Dėl elementarios fizinių duomenų stokos jis išlieka slėptinu žaidėju gynyboje, kur nepasižymi ir pačiais geriausiais instinktais – per visą reguliarųjį sezoną perėmė tik 7 kamuolius, dar tris pridėdamas ketvirtfinalio serijoje. Būtent gynėjo antropometrija išlieka didžiausiu jo trūkumu, o nebūdamas geriausios savo formos jis tampa didele spraga ir vargiai gali išsilaikyti ant Eurolygos parketo. LKL reikalai yra kitokie – ten jis patikimu ginklu yra ir praradęs dalį greičio.
Lekavičius
Kovą gynėjui sukako 29-eri, o „Žalgiryje“ jis praleido jau aštuonis sezonus, kartu su Edgaru Ulanovu palaikydamas „žalio kraujo“ tradicijas. Vis dėlto sunku įsivaizduoti, kad taip nuo greičio priklausomas žaidėjas išvystytų ilgą karjerą, tad reikia pasidžiaugti jo pasirodymais, kol galime. Jo pasirinkimas vasarą skirti poilsiui ir kito sezono pasirengimui atrodo teisingas – jam jau akivaizdžiai reikėjo pertraukos, o Rokas Jokubaitis galės įrodyti, kad yra pajėgus žengti Manto Kalniečio pramintu keliu kaip vienintelis tikras įžaidėjas rinktinėje.
11. (9) Artūras Gudaitis (Atėnų „Panathinaikos“)
Statistika Graikijoje: 17 minučių, 7,8 taško (63 proc. dvit.), 5 atk. kam., 1 rez. perd., 11,9 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 17 minučių, 7,5 taško (64 proc. dvit.), 3,7 atk. kam., 0,6 rez. perd., 8,9 naud. bal.
A.Gudaitis antrina L.Lekavičiui ir pirmą kartą per ketverius reitingo metus lieka už dešimtuko ribos. Prieš dvi savaites 30-ąjį gimtadienį atšventęs aukštaūgis sužaidė jau aštuntąjį savo sezoną Eurolygoje ir tik du iš jų užfiksuoti Lietuvos klube, nors pastarosiose batalijose žengtas menkas žingsnelis atgal.
Sezonas Atėnuose buvo chaotiškas, o ramaus būdo aukštaūgiui tai neatrodė paranku. Jis komandoje neturėjo stabilaus vaidmens, o net ir po užtikrintos pergalės Kaune neatrodė itin patenkintas, nes ant parketo praleido tik devynias minutes bei tai pakomentavo nenoriai: „treneriai mato, ko jie nori ir tiek“. Neužtikrintumas jautėsi ir paties lietuvio žaidime, kuris patikimai užbaigdavo atakas baudos aikštelėje, tačiau nuo baudų metimo linijos stebėtinai strigo (52 procentų taiklumas), nors karjeros pradžioje atakavo gerokai solidžiau. Jis visiškai pamiršo ir jauname amžiuje mestus tritaškius bei vidutinio nuotolio metimus, taip dar susiaurindamas savo panaudojimo lauką.
Vilniuje „ketvirtu numeriu“ tapti norėjęs A.Gudaitis galiausiai pasuko visiškai kitu keliu ir tapo itin tradiciniu vidurio puolėju – jo darbas apsiriboja kietomis užtvaromis, baudos aikštelės uždarymu bei atakų užbaigimu sumušus kamuolį vieną ar mažiau kartų. Lietuvis gerai užsiima pozicijas arčiau krepšio ir savo darbštumu tiesiog neturi juodų dienų, net ir menkas minutes versdamas taškais bei šį sezoną nė karto Eurolygos mačų nepalikdamas „sausas“. Smagu ir dėl to, kad pavyko atsikratyti ilgai kamavusių smulkių traumų ir sužaisti 90 procentų sezono rungtynių.
Gudaitis
Rinka standartiniams vidurio puolėjams Eurolygoje išlieka itin siaura, o A.Gudaitis dar ir neišsiskiria fiziniais duomenimis – jo ūgis nurodytas kaip 213 cm, tačiau akies testas verčia abejoti šiuo skaičiumi. Lietuvis sezoną praleido kaip atsarginis vidurio puolėjas Eurolygos autsaiderių gretose, tad nenuostabu, kad šį tarpsezonį jau realiai svarsto galimybę keltis pas Dainių Adomaitį į Japoniją. Rinktinės atžvilgiu jo situacija yra tokia pati kaip ir L.Biručio, tačiau pastarasis turi pranašumą kaip geriau K.Maksvyčiui pažįstamas žaidėjas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.