G.Orelikas išskyrė, kas labiausiai pasikeitė jame nuo išvykimo žaisti į užsienį

Gediminas Orelikas vasarą turėjo progą praverti duris į vyrų rinktinę, bet tada koją pakišo sveikatos problemos. Dabar puolėjas jau yra Palangoje, kur atvyko į pirmąją savo rinktinės stovyklą.

„Išgirsti, kad esu čia kviečiamas, man buvo tikrai svarbu, manau, kaip ir kiekvienam žaidėjui“, – pripažino Venecijos „Umana Reyer“ ekipoje rungtyniaujantis ir ten lyderiu esantis G.Orelikas.

– Vieniems atrodo, kad tokias rinktines kaip šios, kurios suformuotos be NBA ir Eurolygos žaidėjų, galima vadinti tik rezervinio lygio. Ar žaidimas dabartinėje rinktinėje jums asmeniškai bus toks pats reikšmingas, koks būtų žaidžiant su pajėgiausiais krepšininkais?

– Nemanau, kad ši rinktinė yra rezervinio lygio, tą patį sakė ir treneris Dainius Adomaitis. Tie, kurie taip galvoja, galvoja labai neteisingai. Visi čia atvyko iš tikrai gerų klubų ir atiduos viską, ką gali, kad laimėtume visas rungtynes.

– Su kokiomis emocijomis – ramybe ar lengvu nerimu – atvykote į rinkinės stovyklą?

– Manau, kad su ramybe, nereikia dėl nieko jaudintis, reikia žaisti savo krepšinį. Treneris žino visus žaidėjus, yra su daugeliu dirbęs, tad priežasčių nervintis nėra.

– Turėjote pernai puikų sezoną Bandirmoje, dabar – ir Venecijoje. Ar galima tvirtinti, jog jau esate pasiekęs karjeros piką?

– Nemanau, dar esu jaunas, dar daug laiko turiu viskam (Juokiasi).

– Išvykęs į užsienį, atrodo, kad tiesiog atsiskleidėte. Kaip manote, dėl ko?

– Gal jaučiu mažiau spaudimo, į daug ką nekreipiu dėmesio, žaidžiu savo žaidimą ir tiek.

– Ilgus metus praleidote Lietuvoje, dabar pusantrų – užsienyje. Kuo dabartinis Gediminas Orelikas yra pasikeitęs nuo to, kurį matėme Lietuvoje prieš porą metų?

– Nežinau, sudėtingas klausimas, gal tiesiog daugiau pasitikiu savimi, esu patobulėjęs, o labiausiai – psichologiškai.

– Prieš kurį laiką minėjote, kad manote, jog Lietuvoje daugelis jūsų nemėgsta. Iš kur tokios mintys ir ar jos nepasikeitė?

– Nežinau, gal čia toks lietuvių mentalitetas: kol gerai – visiems gerai, nesužaisk kelių rungtynių ir visi tuoj pats sakys, kas čia atsitiko, kas čia pasidarė. Taip jau Lietuvoje yra.

– Rinktinėje bus jums ir labiau, ir mažiau pažįstamų žmonių. Galbūt su kažkuriuo ypatingai laukėte susitikimo?

– Labiausiai pasiilgau brolio. Kšištofas – mano kambariokas, laukiau susitikimo su juo.

„Ilgoji pertrauka“: Pasvalio ateitis, Antetokounmpo požiūris į krepšinį, „Lietkabelio“ „kaltieji“, klaustukas dėl „Šiaulių“ lietuvių, pagirtinas „Nevėžio“ darbas, kontraktą užsitarnavęs Kostičius ir „CBet“ vadybos darbo atspindys