Fortūną Permėje prisikvietęs K.Maksvytis apgailestauja dėl šanso rinktinėje: nežinau, kada dar galėsiu sutikti tiek pažįstamų žaidėjų
(6)
Kazys Maksvytis vasarą ruošėsi svarbioms permainoms karjeroje – pirmąsyk 42-ejų specialistas paliko Lietuvą ir išvyko save išbandyti Rusijoje, Permės „Parma“ komandoje.
Pusmetis Rusijoje jau prabėgo ir dabar lietuvis gali šiek tiek atsikvėpti – sunkiausias etapas atrodo praeityje. „Parma“ sezoną pradėjo su traumomis, šešiais pralaimėjimais per septynis pirmus susitikimus ir dėl to vytis atkrintamųjų zoną K.Maksvyčio auklėtiniams teko intensyviau.
„Pradžia buvo sunki, daug traumų, daug šiaip nesėkmių – rungtynių, pralaimėtų vienu metimu, kurias laimėti galėjome. Sezoną pradėjome be abiejų įžaidėjų, kurie buvo traumuoti – buvo irgi lengvas šokas. Su legionieriais šiek tiek nepataikėme, reikėjo keisti amerikiečius. Bet dabar lyg susitvarkėme ir grįžome į atkrintamųjų zoną, kur ir tikimės būti“, – sako K.Maksvytis.
Lietuviui teko pratintis ir prie kitokio žaidybinio ritmo – vienerių rungtynių per savaitę, ko jis seniai neturėjo. Tame K.Maksvytis įžvelgia ir savų pliusų, ir savų minusų.
„Savotiška patirtis – seniai tokiu ritmu treniravęs buvau, dažniausiai būdavo du turnyrai. Jei yra mikrotraumų, tai dabar lengviau jas išsigydyti, gali pasiruošti artėjančioms rungtynėms, susidėlioti savaitės planą, individualias treniruotes, komandines, yra daugiau laiko varžovų analizei.
Kita vertus, sunku įeiti į rungtynių ritmą, kadangi rungtynių mažiau, žaidėjai turi geriau į jas įžengti. Ypač po pralaimėjimų laukia ilga savaitė iki artėjančio mačo.
Lietuvoje būdavo, kad pagrinde prieš sezoną paruoši komandą, o vėliau krūvį žaidėjai jau gauna per rungtynes, pridedant labiau atstatomąsias ir paruošiamąsias treniruotes. O kai mačas tik vienas per savaitę, krūvius reikia išdėstyti kitaip, kad jie treniruotųsi rungtynių ritmu ir būtų geroje formoje“, – kalbėjo jis.
Parma
Iki Naujųjų metų „Parma“ komanda sąskaitoje turėjo vos 3 pergales ir 9 pralaimėjimus, kas neramino K.Maksvytį, tačiau tikėjimo savimi ir auklėtiniais neatėmė. Tikėjo ir pasitikėjo lietuviu ir komandos vadovai, kuriems už tai K.Maksvytis yra dėkingas.
„Į situaciją jie reagavo gana supratingai. Aišku, visi nori laimėti, visi nori pasiekti savo tikslus. Drastiškų veiksmų jie nesiėmė, bet buvo kelios blogos situacijos, kai pergalių ir pralaimėjimų santykis buvo 1 prie 6 arba 3 prie 9. Kitoje komandoje, toje pačioje Rusijoje, treneriai jau būtų pakeisti.
Vadovai sakė, kad komanda žaidžia ir kaunasi gerai, kovoja iki galo, trūksta tik pergalių. Ačiū jiems, kad jie išliko kantrūs ir dabar bandome kompensuoti tą, ką praradome pirmame rate“, – sako jis.
Paklaustas, ar žinant Rusijos krepšinio vadovų braižą neteko sunerimti, kad permainos gali paliesti ir jį patį, K.Maksvytis šypsojosi, kad dirbant tokį darbą, niekada iki galo ramus būti negali.
„Trenerio darbe visko gali būti. Prieš atvykstant teko pasidomėti, kad Rusijoje tikrai yra karštų komandų, kurios labai dažnai keičia trenerius – net po vieno pralaimėjimo. Buvau išsiklausinėjęs, kad Permėje į tai žiūrima kitaip ir džiaugiuosi, kad man nenurodinėjama, nesikišama ir kantriai laukiama“, – kalbėjo treneris.
Maksvytis
Naujuosius metus „Parma“ pradėjo trimis pergalėmis: prieš Saratovo „Avtodor“, Žemutinio Naugardo „Nižnij Novgorod“ ir Astanos „Astana“ komandas. Tai kilstelėjo ekipą į 9–10 poziciją ir atkrintamųjų barjeras dabar pasiekiamas ranka.
„Žiūrint į tai, kokį sunkų sezoną turėjome, atsilaikėme gana gerai. Vienu metu neturėjome net 10 žaidėjų, pralaimėjome mačus paskutinę sekundę. Dabar situacija nebloga, aišku, garantijų nėra, bet dėl tų trijų pergalių grįžome šalia aštuntuko ir tęsiame kovą“, – džiaugiasi K.Maksvytis.
Supratingi dėl pralaimėjimų buvo ir Permės krepšinio sirgaliai. K.Maksvytis pasakoja, kad klubo organizacija deda dideles pastangas, kad sukurtų aistruolius pritraukiantį šou, o sirgaliai šiame mieste komandai atsidėkoja, demonstruodami didžiulę meilę krepšiniui.
„Pagal rungtynių pristatymą, arenos, nors ir ne naujos, užpildymą, kažkas panašaus į tai, ką Lietuvoje turi „Žalgiris“. Na, neaukštinant mūsų. Kiekvieną kartą pristatymo metu yra kažkokia naujovė, kažkokie filmai, grupė – kas dėl šou dalies, Permė nuo seno tuo garsėja. Tikrai tuo įsitikinau.
Žiūrovai labai geranoriški: tikrai ne tokie, kaip Graikijoje ir net ne tokie kaip Lietuvoje – pralaimint jie palaiko. Nuo senų laikų, kai „Ural Great“ dukart tapo Rusijos čempione, žmonės čia pamilo krepšinį ir jau kelintus metus Permės klubas pirmauja Rusijoje pagal lankomumą. Žaisti namų rungtynes čia – vienas malonumas“, – sako treneris.
„Parma“ ekipos rungtynes Vieningoje lygoje stebi daugiau nei 5 tūkst. sirgalių, kai tuo tarpu antroje vietoje su 3,6 tūkst. – Sankt Peterburgo „Zenit“, trečioje – Maskvos srities „Chimki“, renkanti 3,3 tūkst. aistruolių.
Maksvytis
Permėje iš viso gyvena daugiau nei milijonas žmonių, o mieste galima rasti tiek senovinių vietovių, tiek visiškai modernų centrą. K.Maskvytis apgailestauja, kad pastaruoju metu spustelėjęs 20 laipsnių šaltis neleidžia dažnai pasivaikščioti krantine palei Kamos upę – tą treneris mielai darytų ir su šeima. Tiesa, ji liko Lietuvoje ir K.Maksvytis pirmąsyk karjeroje jaučia, ką reiškia būti tolėliau nuo artimųjų.
„Pirmąkart esu vienas, be šeimos – trūksta jos ir draugų. Bet lietuvių diaspora esame nemaža: trys treneriai, du žaidėjai, atsivežę šeimas ir vaikus, tad nesijaučiame super vieniši“, – sako jis.
Permėje šalia K.Maksvyčio dirba treneris Gintaras Kadžiulis ir fizinio rengimo specialistas Deividas Rinkevičius, Rusijoje darbavęsis ir anksčiau – Sankt Peterburgo „Zenit“ klube.
Komandos žaidėjų gretose yra antrus metus Permėje rungtyniaujantis Eigirdas Žukauskas bei K.Maksvyčio pasikviestas Adas Juškevičius.
„Kalėdas sutikome kartu lietuvių rate, nuėjome į vietinę bažnyčią, susipažinome su kunigu ir stengėmės šventinę atmosferą išlaikyti“, – apie kartu leidžiamą laiką pasakojo treneris.
Lietuviais jis skųstis negali nei už aikštės ribų, nei joje. A.Juškevičius per 28 minutes pelno 14,7 taško, atkovoja 2,1 kamuolio, atlieka 5,3 perdavimo ir renka 15,4 naudingumo balo. E.Žukausko statistika per 26 minutes siekia 10,1 taško, 4,9 atkovoto kamuolio, 1,8 rezultatyvaus perdavimo ir 11,6 naudingumo balo.
„Esu patenkintas abiem, jie vieni iš komandos lyderių, profesionalai. Nenoriu per daug išgirti, nes jie irgi skaito Lietuvos spaudą (Juokiasi). Esu tikrai patenkintas, nes abu jie – svarbi komandos dalis, stuburas, apie kurį galima kažką lipdyti“, – džiūgavo treneris.
Maksvytis
Be permainų klubinėje karjeroje K.Maksvytis buvo netoli to, kad žengtų žingsnį į priekį ir ginant Lietuvos garbę. Treneris buvo sulaukęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) kvietimo treniruoti vyrų rinktinę ir būtų ėmęsis naujų pareigų, tačiau „Parma“ užtvėrė tam kelią.
Rinktinės vairas galiausiai patikėtas buvo Dariui Maskoliūnui, o K.Maksvytis dabar kiek apgailestauja – šiuo etapu vadovauti nacionalinei būtų buvę itin įdomu, nes joje – būrys jam gerai pažįstamų žaidėjų, ypač iš 1992-ųjų kartos.
„Gaila, be abejo gaila. Labiausiai turbūt gaila dėl to, kad iš tos kartos, kuri dabar yra rinktinėje, nežinau, kada pažinosiu tiek žaidėjų. Daugumą jų esu treniravęs ir dabar jie – pačiame savo jėgų žydėjime. Tai buvo turbūt pagrindinis faktorius, dėl kurio norėjau treniruoti rinktinę.
Iš kitos pusės, turiu suprasti, kad pasirašiau kontraktą, esu priklausomas nuo klubo. Situacija ateiti į rinktinę gal nebuvo lengviausia, bet buvau pasiruošęs. Gaila, bet gal dar bus šansų ateityje“, – pesimizmo neturėjo K.Maksvytis.
Treneris tik sutinka, kad jei rezultatai Permėje nuo sezono pradžios būtų buvę kitokie, galbūt jo darbų aprašas dabar būtų pasipildęs nauja pozicija.
„Gali būti, kad sunki sezono pradžia padarė įtakos. Pagal pirminius pokalbius vadovai atsakymo nebuvo davę, bet lyg buvo linkę bendradarbiauti. Vėliau sakė, kad gal ne nuo šių metų – nuo ateinančių išleistų, kai jau žinotų iš anksto ir galėtų pasidėlioti planus. Tokie buvo jų motyvai, bet manau, kad ta sunki sezono pradžia padarė savo“, – pripažįsta jis.
Maksvytis
Nors Permę nuo Lietuvos skiria 2000 kilometrų, nuo mūsų šalies krepšinio aktualijų K.Maksvytis atitrūkęs nėra. Jis aktyviai stebi ne tik darbui aktualiausias Vieningosios lygos kovas, bet ir Eurolygą bei LKL pirmenybes.
„Įdomiausia – turnyro lentelės viduryje ir apačioje, kai po kiekvieno turo neaišku, kas paskutiniai, kas ne, kas patektų į atkrintamąsias, kas ne. Gan atkakli kova vyksta dėl antros vietos, matosi, kad ir „Lietkabelis“, ir „Rytas“, ir „Juventus“, ir „Neptūnas“ turi šansų.
Gal tik šiek tiek neįdomu, kai „Žalgiris“ taip atsiplėšęs ir, mano manymu, tolsta nuo kitų varžovų pagal savo meistriškumą ir lygį“, – šyptelėjo LKL intrigas apibendrinęs treneris.
Iššūkių kol kas K.Maksvytis turėjo nemažai, o sezono antrai daliai turi vieną esminį norą – laimingiausias jis būtų atvedęs komandą į Vieningosios lygos atkrintamąsias.
„Daug iššūkių buvo, daug naujos patirties: kaip planuoti krūvius, kaip dirbti su vietiniais žaidėjais, kurie – kitos motyvacijos bei meistriškumo nei lietuviai. Turiu omenyje, kad lietuviai turbūt yra krepšininkai iki kaulų smegenų, su jais šiek tiek lengviau.
Džiaugiuosi, kad per sunkumus perėjome, ir tikiuosi, jog tą, ką krepšinio Dievai atėmė iš mūsų pirmoje pusėje, atiduos antroje“, – kalbėjo strategas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.