Finalas be favorito: „Ryto“ ir „Lietkabelio“ pranašumai, nulemsiantys būsimą čempioną
(32)
Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) finalas jau senokai nebuvo be aiškaus favorito, bet apie dešimt kartų didesniu biudžetu disponuojančiam Kauno „Žalgiriui“ pralaimėjus pusfinalį Panevėžio „Lietkabeliui“, jis tokiu pagaliau tapo.
Po penkerių metų į finalą sugrįžę panevėžiečiai sieks įrašyti naują įrašą į Lietuvos krepšinio istoriją ir tapti vos trečiąja komanda, laimėjusia šalies pirmenybes. Jų kelyje yra Vilniaus „Rytas“, kuris pastarąjį kartą stipriausios Lietuvos komandos vardą buvo užsitarnavęs prieš dvylika metų.
Tai bus finalas, kuriame nėra aiškaus favorito, tačiau abi komandos turi savų kozirių, kurie gali nulemti serijos baigtį.
Prieš pereinant prie taktinių dalykų, pirmiausia, verta aptarti psichologinį faktorių. Jį prognozuoti, kaip visada, labai sudėtinga, tačiau bent jau šioje serijoje nesimato nė vienos komandos aiškaus pranašumo.
„Ryto“ krepšininkai šiai serijai ruošiasi žinodami, kad turi unikalią galimybę tapti čempionais. Finale nėra „Žalgirio“, o varžovas – tikrai įkandamas. Dabar arba niekada, – tokios mintys gali suktis „Ryto“ atstovų galvose ir jos tikrai nepridės lengvumo aikštelėje.
Vilniečiai jaus įtampą, tačiau jie turi nemažai žaidėjų, kurie gali su ja neblogai susitvarkyti: Arnas Butkevičius, Kennethas Smithas, Ivanas Buva yra komandos lyderiai, kurie pasižymi gana šaltais nervais.
„Lietkabeliui“ tai yra istorinis šansas pirmą kartą klubo istorijoje tapti čempionais. Dar svarbiau tai, kad po įspūdingos serijos su „Žalgiriu“ panevėžiečiams daugelis jau klijuoja favoritų etiketes, o su tokiu statusu Nenado Čanako auklėtiniams šį sezoną retai kada teko tvarkytis.
Tiesa, ketvirtose serijos su kauniečiais rungtynėse, kuriose jie buvo laikomi favoritais ir jautė didžiulį spaudimą nesugrąžinti serijos į Kauną, „Lietkabelio“ žaidėjai šaltų rankų sindromą jautė neilgai ir jau antrajame kėlinyje demonstravo jiems būdingą pasitikėjimą savimi.
Be to, panevėžiečiai turi daugiau aukštesnio lygio rungtynių patirties. Žaisdami Europos taurėje jie sužaidė 17 rungtynių, iš kurių bent jau 9 – prieš kur kas geresnes „ant popieriaus“ komandas (po dukart su Belgrado „Partizan“, Badalonos „Joventut“, Krasnodaro „Lokomotiv“, Paryžiaus „Metropolitans“ ir Bolonijos „Virtus“ aštuntfinalyje), kai „Rytas“ Čempionų lygoje per abu etapus sužaidė 12 susitikimų, o panevėžiečių varžovams prilygti galėtų tik Tenerifės „Iberostar“, kuriai pralaimėta buvo abukart.
Vertinant komandų sudėtis, abi ekipos yra labai panašios. Abi neturi išreikštų perimetro lyderių, o pozicinį žaidimą didele dalimi konstruoja per vidurio puolėjus. „Rytas“ turi 17,1 taško vidurkį LKL fiksuojantį Ivaną Buva, o „Lietkabelis“ – Džordže Gagičių, kuris buvo geriausias centras serijoje su „Žalgiriu“.
Orelikas
„Lietkabelio“ persvara gali tapti Gediminas Orelikas, kurį vaikytis dažnai teks perimetre silpnai besiginančiam ir greičiu nusileidžiančiam Tanneriui Leissneriui. Tiesa, Giedrius Žibėnas čia turi nemažai taktinio lankstumo šioje grandyje panaudoti A.Butkevičių ar Jarvisą Williamsą. Vienas „Lietkabelio“ puolimo lyderių A.Butkevičiui techniškai yra parankus oponentas.
Pastarojoje abiejų komandų akistatoje LKL reguliariojo sezono pabaigoje „Rytas“ vertėsi be I.Buvos, kas iš esmės net padėjo vilniečiams abejose aikštės pusėse. Ryškios persvaros su I.Buva prieš Dž.Gagičių sostinės ekipa neturi, bet žaisdami mobilesniais aukštaūgiais jie kur kas efektyviau narpliodavo „Lietkabelio“ stepauto gynybą.
Rungtynėse „Cido“ arenoje, kurias „Rytas“ po pratęsimo laimėjo 90:86, labai svarbus buvo J.Williamsas. Amerikiečio trumpi įkirtimai („short roll“, – ang.) į baudos aikštelę buvo didelė problema „Lietkabelio“ gynybai. Jis susirinko 10 taškų ir dar išdalino daugybę ledo ritulio rezultatyvių perdavimų į perimetrą, kurie baigdavosi laisvais komandos draugų metimais.
„Rytui“ taip pat neblogai sekėsi atakuoti „Lietkabelio“ stepautus iš ketvirtosios pozicijos su T.Leissneriu ir A.Butkevičiumi. Abu jie dar geriau skaito žaidimą su kamuoliu rankose ir geba priimti teisingus sprendimus kiekybinio pranašumo situacijose.
Tiesa, realu, jog „Lietkabelis“ su G.Oreliku nesigins stepautu ir taip kažkiek sumaišys kortas „Ryto“ trenerių štabui, ką padarė ir serijoje su „Žalgiriu“ G.Orelikas neretai gynėsi pasyviai ir provokavo „Žalgirio“ gynėjus su kamuoliu žaisti agresyviau, kas daugeliui toje komandoje nėra paranku.
Vilniečiai turi gynėjų, kurie gerai jaučiasi žaisdami prieš pasyvią pikenrolo gynybą, nes gali puikiai atakuoti po driblingo. K.Smithas ir Mindaugas Girdžiūnas yra pavojingi metikai, pasinaudoję komandos draugų užtvaromis.
„Lietkabelis“, neabejotinai, teiks prioritetą K.Smitho priežiūrai. Amerikiečiu rūpinsis Panagiotis Kalaitzakis ar Dovydas Giedraitis, tad „Ryto“ puolimui bus itin reikalingi M.Girdžiūnas ir Margiris Normantas – abu jie surinko 25 taškus pastarojoje akistatoje Panevėžyje ir leido vilniečiams atakose sklandžiai funkcionuoti net tada, kai „Lietkabelis“ savo agresyvia gynyba atkarpomis eliminuodavo įžaidėjus.
Gagičius
Vilniečiams rimta problema gali tapti jau minėtas Dž.Gagičius. Kai „Rytas“ aikštėje remsis I.Buva, panevėžiečiai išnaudos Dž.Gagičiaus greičio pranašumą, o kai kroatą pakeis Evaldas Kairys ar J.Williamsas, Dž.Gagičius gali būti panaudotas „ant ūselio“, kur turi jėgos persvarą prieš abu minėtus oponentus. I.Buva atakuoti panevėžiečiai mėgins ir su Kasparu Bėrziniu, kurio tritaškiai gali pakreipti rungtynių tėkmę „Lietkabelio“ naudai.
Tiesa, skirtingai nei serijoje su „Žalgiriu“, „Lietkabelio“ žaidėjai prieš save neišvys tiek pažeidžiamų perimetro gynėjų. Vilniečiai turi kur kas daugiau variantų, kurie galėtų apriboti tiek P.Kalaitzakį, tiek D.Giedraitį. Graiko priežiūra gali būti patikėta Gyčiui Radzevičiui ar A.Butkevičiui, o D.Giedraitį sėkmingai stabdyti gali K.Smithas ar M.Normantas.
Serijoje su „Šiauliais-7bet“ galima buvo labai gerai įsitikinti, kur „Rytas“ pavojingiausias. Vos tik šiauliečiai imdavo klysti, vilniečiai galėdavo bėgti, o būtent atviroje aikštelėje jie jaučiasi itin patogiai. „Rytas“ turi daug žaidėjų, mėgstančių bėgti ir galinčių bausti ankstyvais tritaškiais.
„Lietkabeliui“ bus labai svarbu įvelti „Rytą“ į lėtesnį ir fiziškesnį pozicinį krepšinį, kuriame panevėžiečiai yra kur kas geriau sustyguota ir pastovesnė komanda.
Poziciniame puolime „Ryto“ galimybės labai stipriai priklausys nuo įžaidėjų ir jų gebėjimų nusimesti kamuolius prieš stepautus. Akistatoje Panevėžyje tą labai sėkmingai darė K.Smithas, išdalinęs 8 rezultatyvius perdavimus ir nė sykio nesuklydęs. Jo tikslūs siuntiniai į kampus ketvirtojo kėlinio pabaigoje leido vilniečiams išplėšti pratęsimą, kai tritaškiais panevėžiečius nubaudė G.Radzevičius ir T.Leissneris.
„Lietkabelio“ komandinei gynybai ypatingai svarbus yra Vytenis Lipkevičius, kuris stepautuose tampa savotišku įžaidėju baudos aikštelėje. Ten dažnai jis turi priimti svarbiausią sprendimą – perimti besileidžiantį didelį ar likti arčiau savo dengiamojo kampe. Serijoje su „Žalgiriu“ puolėjas savo sprendimais pagalbos pozicijose įnešė daug samyšio žalgiriečių centrų galvose. Joshas Nebo ir Joffrey Lauvergne'as dažnai nežinodavo, ko tikėtis, priėmę kamuolį ties baudos metimų linija.
Krepsinis.net žiniomis, V.Lipkevičiaus nykščio trauma nėra rimta ir jis galės padėti komandai jei ne pirmajame, tai antrajame serijos susitikime Panevėžyje.
Šį vakarą Vilniuje prasideda atkakliausia finalo serija nuo tų pačių 2010-ųjų, kai „Rytas“ septynių rungtynių kovoje palaužė „Žalgirį“ ir penktąjį kartą klubo istorijoje tapo LKL čempionu. Vilniečių rankose – visos galimybės tai pakartoti dar kartą.
Vis tik iki šios serijos „Lietkabelis“ demonstravo geriausią krepšinį Lietuvoje. Jų susižaidimas, kovingumas ir pasitikėjimas savimi dabar yra aukščiausiame taške, tad prognozuoju, kad jie laimės seriją 4:3, taip pirmą kartą klubo istorijoje tapdami šalies čempionais.
Norėdami komentuoti prisijunkite.