D.Bičkauskis: apie naudingą patirtį mėgėjų lygoje ir pamokantį sezoną „Ryte“
interviu (4)
Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) 2012–2013 metų sezono atkrintamosios varžybos sulaukė nemažai dėmesio – juk tada LeBronas Jamesas su Dwyane'u Wade'u pradėjo esminę titulo gynybą.
Susidomėjimą Pilaitės mikrorajono krepšinio aistruoliams sukėlė ir ambicingas „Stiklopaslaptis.lt“ komandos projektas Vilniaus krepšinio lygos Pavasario čempionate, kurį buvo siekiama užkariauti ir su neblogai žinomais Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) žaidėjais.
Turnyrui įsibėgėjus, sykį antakius į viršų privertė pakelti tuometinio Vilniaus „Perlo-MRU“ ekipos atstovo Dovio Bičkauskio pasirodymas. Gynėjas surinko trigubą dublį, pelnydamas net 47 taškus, atkovodamas 10 kamuolių, atlikdamas 10 rezultatyvių perdavimų bei surinkdamas net 64 naudingumo balus.
Po trijų savaičių D.Bičkauskis vėl žaidė VKL Pavasario čempionate ir tą kartą niekuo neįsiminė – triuškinamas pralaimėjimas finale „Legionui“ su Osvaldu Olisevičiumi bei Martynu Paliukėnu ir vos 5 pelnyti taškai.
Už Atlanto tuo pat metu vyko kitas finalas – nuožmi Rytų konferencijos finalo serija, kurioje rungtyniavo ir svarbiu „Heat“ komandos lyderių ginklanešiu tapęs Norrisas Cole'as.
Jeigu kas nors tą vakarą Martyno Mažvydo progimnazijos salėje būtų pasakęs, jog D.Bičkauskis ir N.Cole'as po kelerių metų žais vienas prieš kitą, toks nevykęs koperfildas būtų smagiai patrauktas per dantį.
Bičkauskis
Tačiau 2020-aisiais tai tapo realybe. Fantastiškais vingiais savo karjerą į viršų kilstelėjęs dabartinis Vilniaus „Ryto“ gynėjas tapo pavyzdžiu vis dar savo šanso laukiantiems NKL krepšininkams, kurių talentas, deja, kartais taip ir lieka nepastebėtas.
Interviu su portalu Krepsinis.net Lietuvos rinktinės marškinėlius jau apsivilkęs LKL vicečempionas prisiminė savo kelią NKL, patirtį mėgėjų pirmenybėse ir apibendrino pirmąjį sezoną sostinės klube, kuris suteikė daug vertingų pamokų ateičiai.
– 2010–2016 metais žaidėte NKL ir kas sezoną keitėte komandas. Kokios buvo to nepastovumo priežastys?
– Bandžiau atrasti save. Žinoma, sėkmingiausi mano metai NKL buvo Marijampolėje, bet pirmoji mano stotelė, kur pradėjau žaisti daug laiko, buvo „Perlo-MRU“ komandoje. Ten pradėjau žaisti daug ir naudingai vyrų krepšinyje.
Po to palaipsniui keičiau klubus ir žiūrėjau, kur man geriausia, kur tobulėsiu ir kilsiu į aukštesnį lygį.
– Dar 2013–2014 metais rungtyniavote ir mėgėjų lygoje.
– Jau seniau esu žaidęs mėgėjų lygose ir, jeigu ne jos, iš viso nežinau, ar žaisčiau krepšinį. Jos man davė patirtį – gavau daug žaidybinio laiko. Antanas Udras pasiūlė pažaisti VKL Pavasario čempionate ir sutikau – buvo šaunu ir patiko. Tikrai smagus laikas.
– Kas tuo metu dėjosi Jūsų galvoje? Studijavote MRU, tad nebuvo minčių ieškoti darbo ir žaisti krepšinio pusiau profesionaliai, kaip tą daro dalis NKL žaidėjų?
– Jau nuo mažens man buvo įskiepyta, kad kažką pradėjus reikia užbaigti. Gavosi panašus principas. Mačiau, kad nedideliais žingsniais kilau į aukštesnį lygį ir po truputį kildavo algos. Visą laiką galvojau, kad anksčiau ar vėliau žaisiu krepšinį aukštesniame lygyje.
Šiuo atveju gavosi vėliau. Tokio amžiaus, kaip minėjote, dažnas žaidžia NKL ir turi darbą. Pamąsčiau, kad galiu eiti aukščiau ir reikia eiti iki galo. Atsidūriau Marijampolėje: ten buvo ir geras treneris, ir superinis kolektyvas. Tada ir patikėjau, kad galiu patekti į LKL. Laimėjus NKL, visos durys tapo kaip ir atviros.
– Ar daug įtakos Jūsų karjeros eigoje turėjo pasikeitusi pozicija, kai iš atakuojančio gynėjo tapote įžaidėju?
– Mano pozicijoje kertiniai metai buvo „Trakuose“, kai pradėjau žaisti įžaidėju. Prieš tai „Perlo-MRU“ komandoje mane paėmė kaip combo – labiau atakuojančiu gynėju, bet galintį žaisti ir įžaidėju. Tada pradėjau žaisti įžaidėju: buvo daug iššūkių, bet gavosi persiorientuoti į kitą poziciją.
Bičkauskis
– Turbūt anksčiau atkreipdavote dėmesį, jog tuometinis „Lietuvos rytas“ pasikviesdavo didesniu talentu išsiskiriančius gynėjus, iš kurių ateityje ne vienas persikeldavo į dar stipresnius klubus, o perėjimų iš LKL komandų buvo tikrai nedaug. Ar nebuvo dvejonių sulakus „Ryto“ pasiūlymo ir prisiminus, kur žaidėte prieš tai?
– Visą laiką būna dvejonių, kai lauki geriausio varianto, bet gavus tokį pasiūlymą supranti, kad tai yra geras šansas, tad kodėl gi ne? Be to, kontraktas buvo ilgesnis, o ne vienerių metų. Žinojau, kad nebus lengva, kad bus visai kitokia patirtis, daug sunkumų – tiek psichologiškai, tiek aikštelėje, tiek už jos.
Tam buvau iš dalies pasiruošęs, bet viskas buvo dar sunkiau negu tikėjausi. Nėra ko norėti – pirmi metai. Reikėjo su tuo susitaikyti ir tai kažkiek pavyko, o kažkiek – ne. Jeigu viskas bus gerai su dabartine situacija pasaulyje, tikiuosi, kad žinosiu, kaip elgtis ir viskas bus geriau.
– Pirmasis sezonas „Juventus“ klube, atvykus iš NKL, nebuvo lengvas kaip ir šis. Ar šioje situacijoje tai pasitarnauja?
– Situacijos tikrai panašios, nes žaidimo atžvilgiu gaunu žaisti panašiai, kiek ir pirmais metais Utenoje, rolė irgi panaši. Nesu vienas iš pagrindinių, buvau atsarginis įžaidėjas ir žinau tas patirtis. Pirmais metais nereikia panikuoti, ramiau į viską žiūrėti ir bus ramiau gyventi.
Bičkauskis
– Debiutas Europos taurėje nebuvo itin saldus. Ar ta prasta atkarpa su labai netaikliais metimais Limože ir nesėkmingas mačas su Belgrado „Partizan“ klubu labai kirto per psichologiją?
– Nebuvo nieko dėl ko kaltinti, o tik pačiam save. Nebuvau gal iki galo susitvarkęs su jauduliu, psichologiniais dalykais ir tas labai kišo koją. Viskas prasidėjo dar nuo vasaros, kai priaugau nereikalingos raumenų masės.
Dingo nemažai pojūčių, reikėjo įsivažiuoti ir numesti kilogramų, kad grįžčiau prie savo darbinio svorio, nes buvo itin sunku. Po vasaros buvau ir lėtesnis, ir niekur nespėdavau su gynėjais. Buvo papildomas iššūkis, nes prisidariau sau tokių papildomų bėdų. Viskas išsisprendė, o po to liko tik psichologiniai dalykai.
Greičiai, jėga skyrėsi nežmoniškai, bet viskam, ką išvardinau, tiesiog reikėjo laiko.
– Koks jausmas, kai užnugaryje „B Tribūna“?
– Be jų nebūtų ir mūsų. Jie duoda postūmį ir kitiems sirgaliams, kad mus palaikytų visa salė. Kai užsiveda visa salė, mes aikštelėje žaidžiame su triguba energija ir norime pasirodyti kuo geriau. Kartais nuo jų palaikymo net šiurpuliukai eina per kūną, o tuo labiau, kai sukuri gerą epizodą.
– Tampate labiau gynybinio plano žaidėjas ar tokį įspūdį galima susidaryti iš pirmojo sezono „Ryto“ komandoje?
– Vilniuje tikrai tapau toks labiau gynybinio plano žaidėjas, kad priversčiau oponentų lyderius kiek sunkiau jaustis aikštelėje. Manau, kad tam pirmam sezonui ir buvau paimtas, nes mano stiprioji pusė gynyba, o kalbant apie puolimą, tai šis sezonas visai kitoks.
Anksčiau puolime jausdavausi laisviau ir tai davė tikrai labai daug gerų dalykų. Reikia daugiau būti su kamuoliu, gauti daugiau minučių – viskas savaime atėjo su pasitikėjimu. Tada gaunasi laisvesnis žaidimas, gali išsimesti daugiau metimų ir ateina didesnis pasitikėjimas. Tas pats ir su perdavimais.
– Įvertinus dabartinę klubo situaciją bei varžovus, trys pergalės Europos taurės „Top 16“ etape yra tikrai geras rezultatas, tačiau apmaudo nežengus tolyn dar yra?
Bičkauskis
– Tikrai taip. Į Monaką vykome kaip vieni iš grupės lyderių, bet prisižaidėme iki to, kad iškritome. Nežinau, kas atsitiko – galbūt nesitikėjome tokios agresijos iš jų pusės. Prieš „Unics“ namuose tikrai turėjome gerą šansą laimėti, bet tuo nepasinaudojome.
– Grįžkime retrospektyviai į tas rungtynes su „AS Monaco“ ir rungtyniavimą VKL Pavasario čempionate. Turbūt tuo metu sekėte seriją tarp Majamio „Heat“ bei Indianos „Pacers“ ir prisimenate Norrisą Cole'ą, prieš kurį šiemet teko žaisti. Ar dar kreipiate dėmesį į varžovus, jų titulus?
– Apie save per daug negalvoji, bet pagarba yra. Žinai, kad žaidi prieš du kartus NBA čempioną ir tas faktas yra galvoje, nori tu to, ar nenori.
Jis žaidė su LeBronu Jamesu ir vienu metu buvo vos ne pagrindinis įžaidėjas. Jaučiasi pagarba ir įsivaizduoji, kokio lygio tai žaidėjas. Kai matai jį su kamuoliu, supranti, kad jis gali padaryti kažką tokio.
– Ar Jus ir komandą labai blaškė klubo vadovybėje įsiliepsnoję kivirčai?
– Negaudavome blogų dalykų iš to, kas vyko klubo vadovybėje. Nekreipdavome dėmesio ir viską sužinodavome iš žiniasklaidos.
Bičkauskis
– Ką ketinate veikti tokio ilgo tarpsezonio metu?
– Nė karto tokios situacijos dar nebuvo (juokiasi). Žinoma, palaikysiu formą, sportuosiu. Daugiau tobulinsiu individualius dalykus – pavyzdžiui, metimą po driblingo. Palaikysiu dabartines fizines savybes, kadangi pasimokiau iš praėjusios vasaros, jog per daug negalima. Dvi savaites nieko negaliu daryti – kaip ir priverstinės atostogos.
– Kokį Dovį Bičkauskį krepšinio sirgaliai pamatys kitame sezone? Kokios pamokos buvo išmoktos per pirmus metus Vilniuje?
– Reikia mažiau koncentruotis į tą nereikalingą dėmesį. Jo visada bus, bet reikia nekreipti dėmesio į tą blogąją pusę, kuri tikrai pakiša koją, kai apie ją daug galvoji. Tikiu, kad bus daugiau pasitikėjimo.
Situacijos Utenoje ir Vilniuje yra kažkuo panašios, bet susidarai galvoje kažkokį barjerą ir pradedi galvoti, kad šie metai kažkuo geresni. Reikia daugiau pasitikėjimo ir eiti į priekį.
Norėdami komentuoti prisijunkite.