Čempionų lygos klubo pasiūlymą atmetęs J.Garrettas: jau dvejus metus esu pasirengęs žaisti Europos taurėje

Jonavos „CBet“ gretose žibantis Jeffery Garrettas gruodžio pabaigoje priėmė svarbų sprendimą – atmetęs gausius kitų klubų pasiūlymus liko Lietuvoje.

Situacijai kiek atvėsus amerikietis pasidalino turėtų pasiūlymu asortimentu bei bendraklubiu, kuris labiausiai prisidėjo prie jo likimo Jonavoje.

„Turėjau rimtą pasiūlymą iš Prancūzijos komandos, kuri žaidžia Čempionų lygoje. Nenorėjau sukelti daug įtarimų ir mažai su kuo apie tai kalbėjau, bet Artūras Valeika buvo vienas tų žmonių. Abstrakčiai pateikiau jam situaciją, kiek galėčiau uždirbti ir kokią rolę ten turėčiau, o jis man pateikė patį nuoširdžiausią atsakymą, sudėliojo viską į vietas. Po pokalbio su juo apsisprendžiau per valandą“, – teigė puolėjas.

J.Garrettas neslėpė ir kad tarp jo tikslų yra Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) reguliariojo sezono MVP trofėjus. Šiuo metu jis išties yra efektyviausias lygos žaidėjas – 15,7 taško, 7,4 atkovoto kamuolio ir 21 naudingumo balo vidurkiai.

„CBet“ lyderis tuo pačiu apžvelgė komandos duobelę po fantastiško starto, labiausiai nustebinusius LKL žaidėjus, gyvenimą Lietuvoje už krepšinio aikštelės ribų bei tvarkymąsi su maloniomis problemomis, kurių iki šiol nebuvo turėjęs.

„Mano kontraktas buvo atviras nuo gruodžio pirmosios iki sausio pabaigos ir visi, kurie apie tai žinojo, galėjo pateikti savo pasiūlymus. Sunku buvo diena iš dienos apie tai galvoti, nežinojau, ar rytoj dar būsiu čia. Tuo metu tikrai nebuvo aišku, galėjau pasukti į kitą šalį, kitą lygą. Buvo sudėtinga, tokioje situacijoje nesu buvęs. Nesu turėjęs išpirkos galimybės, visur turėjau įrodinėti savo vertę, pirmą kartą atsidūriau tokioje situacijoje ir tai paveikė mano žaidimą, nebegalėjau taip susitelkti“, – teigė puolėjas.

– Minėjote sausio pabaigą, tai galimybė išvykti dar yra?

– Dabar jau ne. Buvau praktiškai susitaręs su kita Lietuvos komanda, bet pats pasitraukiau iš sandorio paskutinę minutę. Buvau sutaręs pasirašyti kontraktą, bet dar pusdienį apie tai pagalvojau ir pakeičiau nuomonę. Jonavos komanda irgi žinojo, kad šnekuosi su jais. Kai jie suprato, kad rimtai svarstau tą pasiūlymą, pradėjome kalbėtis. Persitarėme su Jonavos klubo atstovais, pakėlėme atlyginimą su ta pačia role, ta pačia situacija ir pasilikau. Jaučiu, kad tiek finansiškai, tiek karjeros prasme, esu geroje situacijoje, galiu tapti sezono MVP ir kitą sezoną pakilti į aukštesnį lygį, Europos taurę ar Čempionų lygą. Ten gausiu pinigus, kuriuos man siūlė prieš kelias savaites. Dabar išpirkos nebėra ir išvykčiau nebent sulaukęs pasiūlymo, kurio neįmanoma atsisakyti.

– Svarstydamas kitų klubų pasiūlymus aikštėje atrodėte tarsi ne savas, tai trukdė rungtyniauti?

– Tai yra sunkus sprendimas. Man nesvarbu, ką sako kiti, tai yra tavo gyvenimas ir tavo sprendimas. Turi viską apsvarstyti ir pasverti, o aš savo aplinkoje neturėjau daug žmonių, kurie susidūrė su tokiais sprendimais. Buvo keletas bendraklubių, bet vis tiek yra sunku atlikti tai pačiam. Daug apie tai galvojau, mąsčiau, likti ar išvykti, ar persikėlimas būtų to vertas. Turėjau viską apmąstyti iš naujo, gal tai mane ir paveikė, net kai negalvojau apie tai, mąsčiau apie galimybę žaisti su kitais vyrukais.

– Nebuvo neramu, kad kitos komandos tai gali įvertinti kaip silpną psichologiją?

– Nemanau, tai yra normalu, visi tai išgyvena. Be to, sezono pradžioje ir dar prieš prasidedant visiems išpirkos reikalams, žaidžiau gerą krepšinį, kažkada turėjau smuktelėti ir viskas susidėjo. Turėjau tris puikius mėnesius ir, manau, neblogai su viskuo susitvarkiau, profesionaliai. Derėjausi dėl pasiūlymų, bet vakarieniavau su bendraklubiais Jonavoje, žaidžiau ir palaikiau santykius su gerbėjais, papildomai dirbau treniruotėse. Nelaikau to raudona vėliava.

– Jums pasilikus, prisijungė ir Glynnas Watsonas. Nebuvo neramu dėl savo rolės?

– Ne. Tiesiog reikėjo prisitaikyti, jam atvykus mes turėjome pritapti prie jo žaidimo, jis – prie mūsų. Apskritai, laukėme jo, nes žinojome, kad jis atvyks pasirengęs žaisti ir mums to reikėjo, dar vieno taškų rinkėjo ir atakų organizatoriaus. Jis pats gerai su tuo susitvarkė, buvo agresyvus ir neblogai suprato savo rolę. Nei aš, nei kiti vyrukai dėl savo metimų nepergyveno.

Watsonas

– Galima jį lyginti su sezono pradžioje turėtu Xavieru Thamesu?

– Gana sudėtinga, nes su Xaviero žaidimu nebuvau gerai susipažinęs. Mačiau, kaip jis žaidė NCAA, bet profesionaliame krepšinyje nebuvau susidūręs, tad sunku juos lyginti. Akivaizdu, kad Xavieras buvo puikus žaidėjas, jį net pakvietė NBA naujokų biržoje. Glynnas taip pat yra puikus, laukiau, kol galėsiu su juo pabaigti sezoną.

– Esate patenkintas likimu Jonavoje?

– Taip, mano turima rolė ir visa situacija yra gera. Mėgstu žaisti daug, mėgstu ir vyrukus, su kuriais žaidžiu. Akivaizdu, kad nesame didžiausio biudžeto komanda šioje lygoje, bet dėl to turime autsaiderių etiketę, kuri šalia manęs buvo visą gyvenimą. Visada buvau neįvertintas, pražiūrėtas, nevertintas net tų sistemų, kurių dalimi buvau, trenerių, kuriems žaidžiau. Visa situacija man čia yra labai gera ir pats jaučiu, kad po sezono galiu gauti Europos taurės, Čempionų taurės ar net Eurolygos pasiūlymų. Tiesiog reikia stipriai finišuoti čia ir esu užtikrintas, kad tai padarysiu.

– Jaučiatės jau pasiekęs Europos taurės lygį?

– Tikrai taip. Žaisti Europos taurėje pasirengęs buvau jau prieš metus ar dvejus, bent tokia mano nuomonė.

– Europos taurės lygį galėjote pasimatuoti prieš Panevėžio „7bet-Lietkabelį“. Kaip jaučiatės pasirodęs prieš šią komandą?

– Manau, kad neblogai. Abi rungtynės paaiškėjo tik paskutinėmis sekundėmis, o man tai buvo geri mačai, ypač pirmasis. Antrajame startavau lėtai, bet galų gale pasirodžiau neblogai.

– Pastaruoju metu jūsų komanda smuktelėjo iš LKL turnyro lentelės viršaus į vidurį. Kodėl taip nutiko?

– Krepšinis yra atkarpų žaidimas, o mes puikiai startavome. Nenoriu pasakyti, kad tai liūdnai baigėsi, nes pabaiga dar neįvyko, tiesiog buvo sunkus posūkis, kuriame turime tvarkytis su savo iššūkiais. Vis dar manau, kad turime potencialo tobulėti kaip komanda ir surengti dar vieną gerą atkarpą.

– Atėjus pralaimėjimams pasikeitė atmosfera rūbinėje?

– Ne, nemanau. Tiesą sakant, atmosfera net pagerėjo. Glynno prisijungimas padėjo, jis sklandžiai prisijungė prie gerą chemiją jau anksčiau jautusių žaidėjų. Dabar viskas tik geryn. Kartu įveikiame visus iššūkius, turime ir veteranų, kurie su tuo jau yra susidūrę ne kartą. Nors ir keletą kartų pralaimėjome, nė karto nebuvome sutriuškinti, kartais koją pakišdavo kelios kvailos klaidos. Tikrai galime pataisyti iki sezono pabaigos, turime tris ar keturis mėnesius iki reguliariojo sezono pabaigos, tad spėsime.

– Iki Karaliaus Mindaugo taurės („Citadele-KMT“) ketvirtfinalio atsakomojo mačo prieš Klaipėdos „Neptūną“ laiko nėra taip daug, mūšis vyks jau šeštadienį. Ko galima tikėtis ten?

– Tikiuosi puikios aplinkos, jei mums pavyks sukurti istoriją ir patekti į ketvertą, tai bus labai svarbu. Ties mūsų, tiek „Neptūno“ gerbėjai turėtų būti triukšmingi, parodyti viską, ką gali, bus linksma. Galų gale, tai tik dar vienas mačas.

Garrettas

– Atsineštas penkių taškų pranašumas nepadarys meškos paslaugos?

– Aš tiesiog noriu būti pasirengęs atiduoti viską, ką turiu. Prieš „Neptūną“ šį sezoną rengiu ne pačius geriausius pasirodymus, abu mačai buvo neblogi, bet nieko ypatingo. Tiesiog noriu būti nusiteikęs žudyti. Nenoriu skambėti pakvaišęs, bet esu nusiteikęs puikioms rungtynėms. Jau esu žaidęs prieš visas komandas ir prieš visas turėjau gerų pasirodymų, nežinau, kuo ypatinga „Neptūno“ gynyba, bet jie neturi vieno vyruko, kuris mane sulaikytų.

– Sutikote visas komandas, gal jau galima įvertinti, ką radote Lietuvoje. Kuris LKL žaidėjas jums pasirodė stipriausias fiziškai?

– Sunku pasakyti, bet rinkčiausi Julių Kazakauską, jis yra neįtikėtinai stiprus ir beveik visą laiką stumia ar atsiremia į mane, perlenkia lazdą. Aš esu gana fiziškas vyrukas, bet jis – labai fiziškas, visada nusiteikęs tiesiog išerzinti tave. Jis sugebėjo prieš mane nusiimti du kamuolius puolime, nors esu gerokai atletiškesnis ir nenusileidžiu jėga, bet jis visada yra tavo kelyje, visada stumia ir yra labai stiprus.

– Kas tarp aukštaūgių geriausiai ginasi?

– Manau, kad Austinas Wiley iš „Neptūno“, jis puikiai darbuojasi blokuodamas metimus. Žmonės mano, kad blokuoti metimus yra paprasta, bet aš nesutinku. Visada reikia gaudyti momentą, žinoti, prieš ką žaidi ir žinoti savo galimybes. Apsunkindamas ir blokuodamas metimus jis yra geriausias lygoje, turi labai ilgas rankas.

– Kas tarp lygos jaunuolių turi didžiausią potencialą?

– Manau, mūsų vyrukas Lukas Kreišmontas gali būti labai geras, gerai rinkti taškus ir gintis, žaisti abejose aikštės pusėse. Jis gali kilti aukštai.

– Į ką lygoje lygiuojatės?

– Nenoriu atrodyti šališkas, bet pasirinksiu Artūrą Valeiką. Jis nėra mūsų kapitonas, bet kartais taip gali įrodyti. Jis yra vyriausias komandoje, yra išbandęs tiek skirtingų lygų ir lygių bei tikrai nusipelno pagarbos. Jis visada padeda ir man, duoda visokių patarimų, kad tik būčiau geresnis, išmoko naujų triukų, taktikų, man jis yra labai svarbus. Patirtis yra svarbesnė už viską, jis jau patyrė viską, su kuo man gali tekti susidurti artimiausioje ateityje. Jis visada turi patarimų. Turėjau rimtą pasiūlymą iš Prancūzijos komandos, kuri žaidžia Čempionų lygoje. Nenorėjau sukelti daug įtarimų ir mažai su kuo apie tai kalbėjau, bet jis buvo vienas tų žmonių. Abstrakčiai pateikiau jam situaciją, kiek galėčiau uždirbti ir kokią rolę ten turėčiau, o jis man pateikė patį nuoširdžiausią atsakymą, sudėliojo viską į vietas. Po pokalbio su juo apsisprendžiau per valandą.

Valeika

– Lietuviai paprastai nėra labai atletiški, bet gal kažkuris nustebino savo šuolio galimybėmis?

– „Šiaulių“ gynėjas, Martynas Varnas. Pernykštėse atkrintamosiose net nenorėjau jo stabdyti, bandžiau tiesiog prasižengti, o jis vos neįkrovė per mane pro nugarą. Jis yra velniškai atletiškas, tikrai išsiskiria tarp lietuvių. Kai bandau kliudyti jo atakoms, mintyse žinau, kad kilti reiks labai aukštai.

– Paliekant krepšinį nuošalyje, Lietuvoje turite viską, ko reikia?

– Tikrai taip. Jau esu su viskuo susipažinęs, apsipratau dar praėjusio sezono pabaigoje, Jonavą jau pažįstu puikiai. Dabar su manimi yra mano šeima, kuri netrukus išvyks, bet dabar viskas yra dar geriau. Smagu, kai kažkas tavęs laukia po rungtynių ar treniruočių. Su jais esu gerokai laimingesnis ir jie dar labiau pagerina gyvenimą. Čia turiu viską, ko reikia ir jaučiuosi kaip namuose. Turiu viską, ko reikia, o jei kažko pritrūksta – turiu žmonių, kurių galiu paprašyti pagalbos. Komanda prie to taip pat prisidėjo, per krepšinį sukūrėme ilgalaikius ryšius.

– Lietuvoje turite pamėgtų vietų?

– Priklauso nuo to, ar esu šeima, ar vienas. Turiu dvejų metų dukrą, kurios į prabangias vietas nenusivesi, todėl ieškome vaikams draugiškų vietų ir stengiamės pasilinksminti, o namie – atsipalaiduoti. Būdamas vienas daugiau keliauju, susuku keletą vaizdo įrašų, skaitau, gaminu, ateityje planuoju dažniau lankytis spa, skirti daugiau dėmesio savo kūnui. Su lietuviais galiu komunikuoti puikiai, kas nors visada šneka angliškai.

– Su žiniasklaida irgi sutariate puikiai?

– Taip, man atrodo, kad patinku žmonėms ir jie gerbia mano žaidimą. Jokių problemų neturėjau. Blogo interviu neturėjau turbūt nuo universiteto laikų, o man labai patinka juos dalinti. Studijuodamas turėjau keistą pokalbį, kai gerokai per daug galvojau, ką turėčiau pasakyti ir galiausiai nepasakiau nieko. Mano mintys dažnai laksto, tad į vieną klausimą galiu pateikti tris atsakymus, bet nusiraminęs esu geras pašnekovas.