Aštuoniolikmečių startas: medalių sausra, nominalūs lyderiai ir nelengva užduotis I.Urbonui
(21)
Vasara Lietuvos krepšiniui prasidėjo išties sėkmingai. Iš pradžių moterų rinktinė džiugino geru žaidimu grupės etape ir patekimu į ketvirtfinalį, o vėliau dvidešimtmečiai vaikinai iš Graikijos parvežė sidabrą.
Kol mūsų šalies vyrų komanda dar tik ruošiasi pirmiesiems kontroliniams susitikimams, dėmesys kryps į Belgradą, kuriame varžysis 16 stipriausių jaunimo iki 18 metų rinktinių.
Čempionato startas jau liepos 26 dieną, o portalas Krepsinis.net pažvelgė tiek į potencialius mūsų komandos lyderius, tiek į ryškiausias varžovų žvaigždes.
LKL pačiupinėjęs tandemas ir „Barcelona“ tobulėjantis talentas
Aštuoniolikmečių rinktinės branduolys išlieka per daug nepakitęs nuo tos komandos, kuri prieš metus varžėsi U17 planetos pirmenybėse ir liko penkta, o prieš dvejus metus Europos šešiolikmečių čempionate užėmė ketvirtą poziciją.
Taigi nors medalių šiai kartai didžiausio rango varžybose iškovoti dar nėra pavykę, tačiau abu sykius lietuviai buvo gana arti to.
Tikėjimo komanda įkvepia ir pasirodymai pasirengimo etape. Aštuoniolikmečių rinktinė laimėjo visus 7 kontrolinius mačus, o įveiktos buvo ir elitinės Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos komandos.
Pirmasis žaidėjas, kurį norisi išskirti šioje komandoje, yra 17 metų 198 cm ūgio puolėjas Ignas Urbonas. Nors vaikinas ir yra 2007 metų gimimo, tačiau 18 jam sueis tik lapkričio mėnesį, tad už nemažą dalį komandos draugų jis yra šiek tiek jaunesnis.
Šešiolikmečių čempionate Žydrūno Urbono sūnus dar buvo daugiau rotacijos žaidėjas ir per 14 minučių rinko 4,4 taško, tačiau po metų jo skaičiai augo iki 25 minučių bei 10 taškų vidurkio.
Savo vertę I.Urbonas jau yra įrodęs ir Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), kur atstovaudamas Vilniaus „Ryto“ dubleriams, praėjusiame sezone rinko po 15,1 taško, o toks jo žaidimas atvėrė galimybes pasirodyti ir su pagrindinės komandos marškinėliais LKL pirmenybėse.
Šiai dienai septyniolikmetis jaunuolis yra neabejotinai ryškiausias „Ryto“ sistemos talentas, kuris yra puikiai pažįstamas ir vyriausiajam komandos treneriui Tomui Urbelioniui, lydinčiam jį nuo ankstyvos jaunystės. Stipriu charakteriu ir universalumu pasižymintis jaunuolis jau dabar gali žaisti su kamuoliu ir per kelias pozicijas, tačiau vis dar norėtųsi jo stabilesnio metimo.
Kitas bene ryškiausias šios kartos žaidėjas yra jau „Žalgirio“ sistemoje tobulėjantis Dovydas Buika, kuris šįmet Abu Dabyje sugebėjo iškovoti Eurolygos jaunimo turnyro čempionų titulą.
Viso iš šios čempioniškos komandos Lietuvos rinktinėje yra net 5 žaidėjai ir visi jie gana ryškiai prisidėjo prie titulo atvežimo į Kauną.
Tęsiant apie patį D.Buiką, praėjusiame sezone jam iš dublerių komandos buvo suteikta daugiausiai galimybių prisijungti prie pagrindinio „Žalgirio“ klubo. LKL D.Buika į aikštę žengė 13 kartų ir rinko 3,1 taško.
Įdomu tai, kad LKL aštuoniolikmetis tritaškius metė geriau (43 proc.) nei NKL čempionate ar prieš tai vykusiose jaunimo pirmenybėse. Paties D.Buikos žaidimas šiek tiek bangavo ir LKL varžovai jį dažnai stipriai atakuodavo gynyboje. Dėl to jaunuolis buvo gavęs ir priekaištų iš tuometinio „Žalgirio“ trenerio Andrea Trinchieri.
Vis tik normalu, kad aštuoniolikmečio kūnas LKL kontekste jį paversdavo taikiniu. Nepaisant to, D.Buika išsiskiria labai gera koordinacija ir puikiu užsibaigimu arčiau krepšio. Praėjusiais metais vykusiame pasaulio čempionate būtent jis buvo komandos perimetro lyderis ir rinko po 16 taškų per rungtynes.
Prie šio tandemo būtina priskirti ir 208 cm ūgio vidurio puolėją Artūrą Butajevą, kuris tobulėja Barselonos „Barcelona“ organizacijoje.
Pasaulio U17 čempionate A.Butajevas buvo stabiliausias rinktinės žaidėjas. Tik rungtynėse dėl penktosios vietos jis nepasiekė dviženklio naudingumo balų skaičiaus, o viso čempionato metu pelnė 14,4 taško ir rinko 20,9 naudingumo balo.
Solidų vaidmenį aukštaūgis turėjo ir Eurolygos jaunimo turnyre, kur su Barselonos komandos marškinėliais rinko po 9,3 taško ir 13 naudingumo balų, o praėjusiame sezone A.Butajevas netgi ir debiutavo pagrindinėje komandoje Ispanijos čempionato mače prieš Manresos BAXI ekipą.
A.Butajevas yra modernus aukštaūgis, kuris gali žaisti ir toliau nuo krepšio. Tuo jis galbūt netgi kažkiek primena ir U20 komandos vieną iš pagrindinių lyderių Aleksą Bieliauską.
Prie pagrindinių žaidėjų dar galima paminėti ir Majų Bulanovą, Kajų Mikalauską bei Dominyką Grunkį, kurie šioje komandoje taip pat gali turėti gana ryškų vaidmenį.
Grėsmingi vardai grupėje ir ryškiausios turnyro pavardės
Dvidešimtmečių čempionatas tik dar kartą įrodė, kad dabartinė jaunimo čempionatų sistema gana stipriai sumenkina grupės varžybų svorį. Vos sykį laimėję lietuviai grupėje užėmė trečiąją vietą, tačiau tai nesutrukdė jiems nužygiuoti iki finalo.
Vis tik geras pasirodymas grupėje leidžia tikėtis palankaus varžovo bent jau aštuntfinalyje, o tuo pačiu tai yra puiki terpė įsibėgėti, ką ir padarė U20 komanda.
Čempionatą lietuviai pradės rungtynėmis šeštadienį su Šiaurės Makedonija ir teoriškai tai atrodo lengviausias varžovas grupėje.
Pasaulio septyniolikmečių pirmenybėse makedonai nedalyvavo, o prieš dvejus metus U16 čempionate ši karta liko paskutinė. Tuomet Lietuvos ir Šiaurės Makedonijos komandos susitiko grupės etape ir T.Urbelionio auklėtiniai laimėjo 95:52. Ryškiausias žaidėjas varžovų komandoje tose pirmenybėse buvo Nikola Janichikjas, pelnęs 14,6 taško ir rinkęs po 15 naudingumo balų.
Antrajame mače mūsų komandos jau lauks šeimininkai serbai. Komanda, į kurią kiekviename čempionate žiūrima su pagarba.
Vis tik bent jau ši serbų karta didelių pasiekimų neturi. U16 čempionate prieš dvejus metus jie liko septinti, tad jiems teko praleisti septyniolikmečių pasaulio pirmenybes.
Bene ryškiausia šios Serbijos komandos žvaigžde derėtų laikyti Belgrado „Mega Basket“ puolėją Ognjeną Srzentičių, kuris turėjo svarbų vaidmenį ir iki finalo žygiavusioje metais vyresnėje komandoje prieš metus Suomijoje.
Šioje kartoje fizinėmis savybėmis išsiskiriantis puolėjas yra itin pavojingas arčiau krepšio, o ir prieš dvejus metus U16 čempionate jis rinko po 15,4 naudingumo balo.
Įdomu tai, kad būtent lietuviai serbus tuomet eliminavo turnyro ketvirtfinalyje, tad nesuvestų sąskaitų šeimininkai su mūsų komanda tikrai turės.
Grupės etapo kovas Lietuvos komanda baigs maču su Graikija. Ši komanda taip pat turi žaidėją, kuris laikomas vienu iš ryškesnių savo kartos talentų.
Miuncheno „Bayern“ sistemoje tobulėjantis 196 cm ūgio gynėjas Nikolas Sermpezis nemažai daliai gerbėjų jau gali būti įsimintas ir iš Eurolygos jaunimo turnyrų, o prieš dvejus metus jis buvo U16 komandos lyderiu.
Kitas ryškus šios kartos žaidėjas Graikijos komandoje yra puolėjas Alexandros Alexakis, kuris ne tik buvo naudingiausias prieš dvejus metus U16 pirmenybėse, tačiau pernai žaidė ir metais vyresnių graikų rinktinėje.
Vis tik U16 čempionate graikų kova dėl medalių baigėsi ketvirtfinalyje, o galiausiai jie liko aštunti, kadangi rungtynėse dėl septintos pozicijos nusileido kitai šios grupės komandai Serbijai.
Taigi nors vardai grupėje skamba gana grėsmingai, tačiau Lietuvos rinktinė tikrai čia gali pakovoti ir dėl pirmosios vietos grupėje.
Žvelgiant į kitas turnyro komandas, vienais iš favoritų vėl būtų galima laikyti italus, kurie tiek prieš metus pasaulio čempionate, tiek prieš dvejus metus Europos pirmenybėse liko antri.
Jų lyderis yra 200 cm ūgio puolėjas Diego Garavaglia. Tai labai šiuolaikiškais krepšininkas, kuris geba žaisti su kamuoliu ir geba pats sau kurtis progas metimams. Prie jo pridėjus dar ir 203 cm aukštaūgį Maikcolą Perezą, turime sunkiai sustabdomą tandemą.
U16 čempionatą laimėję ispanai nebuvo sėkmingi planetos pirmenybėse ir krito ketvirtfinalyje, tačiau tai vis tiek išlieka viena iš stipriausių komandų artėjančiame turnyre.
Nors vieno ryškaus lyderio čia nėra, tačiau bene stabiliausiu žaidėju galima laikyti Gildą Gimenezą. Madrido „Real“ tobulėjantis dvimetrinis gynėjas jau spėjo debiutuoti ir Ispanijos čempionate, o jo skaičiai jaunimo turnyruose itin solidūs. Čempioniškame šešiolikmečių turnyre jis pelnė 14,4 taško, rinko po 18 naudingumo balų, o jo pataikymas „iš žaidimo“ siekė 50 procentų.
Prie įdomiausių turnyro žaidėjų dar būtina paminėti slovėną Marką Morano Mahmutovičių, kuris buvo rezultatyviausias U16 čempionato žaidėjas, bei turką Kaaną Onatą, kuris itin ryškiai suspindo U17 turnyre ir padėjo Turkijos rinktinei kiek netikėtai užimti trečiąją vietą.
Skambiausios U18 pergalės ir ar sūnus gali pakartoti tėčio pasiekimą
Europos čempionatų finaluose Lietuvos aštuoniolikmečiai žaidė net 6 kartus, o pirmąją vietą pavyko iškovoti vos dviems rinktinėms.
Pastaroji komanda, sugebėjusi iškovoti auksą, buvo legendinė Jono Valančiūno karta, o pats turnyras 2010 metais vyko būtent mūsų šalyje. Tuomet J.Valančiūnas ir tapo turnyro MVP.
Kitas auksas iškovotas buvo 1994 metais. Komanda, kurioje buvo Šarūnas Jasikevičius, o naudingiausiai žaidė Kęstutis Šeštokas bei Andrius Jurkūnas.
Įdomu tai, kad šioje rinktinėje rungtyniavo ir Žydrūnas Urbonas, tad galbūt po 31 metų pertraukos jo sūnui Ignui pavyks pakartoti tėčio laimėjimą.
Nuo pastarojo medalio aštuoniolikmečių čempionate laiko praėjo taip pat nemažai. 2016 metais Lietuvos jaunimo rinktinė iš Turkijos grįžo su sidabru.
Trys žaidėjai iš šios komandos šiuo metu ruošiasi su Lietuvos vyrų rinktine vyksiančiam Europos čempionatui: Tadas Sedekerskis, Arnas Velička ir Ignas Sargiūnas. Itin svarbūs sraigteliai komandoje taip pat buvo solidžias karjeras turintys Gytis Masiulis ir Arnoldas Kulboka.
Tuomet finale Lietuvos jaunimo nusileido prancūzams, kuriuos į pergalę vedė net 31 tašką pelnęs Frankas Ntilikina.
Pastarieji lietuvių pasirodymai jau nebuvo tokie sėkmingi. Prieš metus lietuviai liko šešti, prieš dvejus – vienuolikti, prieš trejus – septinti.
Norėdami komentuoti prisijunkite.