A.Guogos pokerio partijos krepšinyje: kaip parama klubams negelbėjo nuo bankroto, o LKL svajonė virto skaudžia realybe
(24)
Antanas Guoga – 43-ejų vyras, kurio veiklos sritims apibūdinti epitetų galime rasti daug. Verslininkas, politikas, europarlamentaras, sporto rėmėjas, pokerio lošėjas, buvęs Lietuvos vyrų rinktinės vadovas ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) viceprezidentas.
Pirmadienio vakarą visiems didele staigmena tapo naujiena – A.Guoga tapo naujuoju Vilniaus „Lietuvos ryto“ savininku. Pastaruoju metu labiau verslo ir politikos pusėje buvęs vyriškis vėl grįžta į krepšinį, kur ne vienerius metus buvo matomas tai ryškiau, tai blankiau.
„Pradedame naują klubo gyvavimo etapą. Sostinės komanda – verta geros vadybos, šlovingų europinių turnyrų, pagarbos ir pasitikėjimo. Turiu patirties ir ką išnaudosiu Vilniuje“, – „Facebook“ paskyroje rašė A.Guoga, nuo pirmų minučių ėmęs garsiai kalbėti apie tai, kaip vėl pakels „Lietuvos rytą“ į aukštumas Lietuvoje bei Europoje.
„Lengviausia padėti tada, kai sekasi, bet tai – ne man“, – taip pat pridėjo A.Guoga.
Per pastaruosius septynerius metus su A.Guogos parama susidūrė gausybė Lietuvos klubų. Tačiau kaip bebūtų, ne visi jie verslininką mena vien teigiamai: kai kurie buvo palikti sunkiu periodu, o dalis jų šiuo metu yra net išnykę iš Lietuvos krepšinio žemėlapio.
2010 metais A.Guoga apie save krepšinio visuomenei pranešė, kuomet skyrė lėšų tam, kad Lietuvos vyrų rinktinė galėtų rungtyniauti pasaulio čempionate bei gautų vardinį FIBA kvietimą. To rinktinei prireikė po fiasko Lenkijoje vykusiame Europos čempionate. Nuo to laiko A.Guoga tapo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) dalimi – užėmė rinktinės vadovo pareigas, o vėliau tapo ir viceprezidentu.
Tais pačiais metais verslininkas paramą skyrė ir Kauno „Žalgirio“ bei Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubams, o taip pat pasiryžo nuo bankroto gelbėti Vilniaus „Sakalus“.
A.Guoga kalbėjo apie „Sakalų“ svarbą Lietuvos krepšiniui ir būtinybę gelbėti klubą, nesiteisinant dėl pinigų. Tačiau prabėgus metams, situacija pasikeitė ir A.Guoga pasitraukė iš sostinės klubo. Pagrindiniu to argumentu buvo įvardintas faktas, kad jam nebuvo leista turėti tiek įtakos klubo valdyme, kiek jis norėjo.
Pusę milijono litų „Sakalams“ skyręs A.Guoga pasitraukė ir jautėsi apgautas klubo vadovo Vytauto Kiaušo. Vis tik šis turėjo kitokią nuomonę.
„Klubo griūtis prasidėjo nuo Guogos atėjimo. Kur jis nueina, ten pasilieka skolos. Atėjo Guoga į „Sakalus“ ir paliko klubą su skolomis, kurių vienas tempti negaliu. Žmogus be galvos gali nors ir šalia Dievo sėdėti“, – prieš kelerius metus žodžių į vatą nevyniojo V.Kiaušas, o legendiniai „Sakalai“ galutinai išnyko iš Lietuvos krepšinio.
„Sakalams“ nebeskiriamą paramą verslininkas buvo nusprendęs padalinti dviem Lietuvos grandams, tačiau praėjus porai mėnesių pranešė – lėšų nebeskirs nei klubams, nei rinktinei dėl pasikeitusio lažybų ir azartinių žaidimų įstatymų. Sąmyšį sukėlusi žinia tada sukrėtė LKF, tačiau įstatymai buvo pakoreguoti ir A.Guoga atnaujino paramą krepšiniui.
Prabėgus porai metų kilo tikra sumaištis LKF. 2013 m. viceprezidento pareigas ėjęs A.Guoga kartu su federacijos prezidentu Arvydu Saboniu bei treneriu Jonu Kazlausku nusprendė trauktis. To priežastis – esą Mindaugo Balčiūno, tuomet buvusio LKF generaliniu sekretoriumi, užsakomieji straipsniai žiniasklaidoje, kuriuose buvo kritikuota Lietuvos rinktinė. Taip pat – susiskaldymas federacijoje. M.Balčiūnas galiausiai paliko federaciją, tad A.Sabonis ir J.Kazlauskas grįžo, tuo tarpu A.Guoga sprendimo nebekeitė.
Tais pačiais metais A.Guoga vėl nusprendė padėti „Žalgiriui“, tuo metu turėjusiam daug finansinių problemų, tačiau paskelbė, esą klubas atsisakė 2,5 mln. litų paramos. „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas aiškino, kad nerado bendros kalbos su A.Guoga, tuo tarpo po skandalo LKF vyrai dar apsikeitė ne pačiais gražiausiais žodžiais vienas kitam.
„Guoga yra svarbiausias žmogus Lietuvos krepšinyje. Iš kur, kas, kaip? Tai mane stebina labiausiai. Visais klausimais pasisako žmogus, kuris neturėtų kalbėti nė vienu klausimu“, – tada juokėsi Linas Kleiza.
Patriotizmo ir lietuvybės idėjas reiškęs A.Guoga 2013 m. ėmėsi gelbėti dar vieną ekipą – Prienų. Lėšų komandai skyręs jau anksčiau, tada verslininkas „Prienams“ atseikėjo dar didesnę dalį pinigų bei pavadino klubą savo valdytos „TonyBet“ bendrovės vardu. Per vieną sezoną klubo skolos kiek apmažėjo, o metai buvo puikūs šiai komandai – užimta ketvirtoji vieta LKL, iškovota LKF taurė ir BBL sidabras.
Vis tik 2014-ųjų vasarą į „Lietuvos rytą“ išvyko treneris Virginijus Šeškus, išsivežęs kelis lyderius, o generalinio rėmėjo vietą paliko ir A.Guoga. Pusantro milijono litų biudžetą turėjęs Prienų klubas po metų jau svajojo bent apie milijoną, o 2014–2015 m. sezonas klubui buvo itin sudėtingas. Devintoji vieta reguliariajame sezone vos išgelbėjo klubą nuo pasitraukimo iš lygos.
A.Guoga taip pat puoselėjo dideles viltis su „Trakų“ komanda, kuri sparčiai tapo staigmena Lietuvos krepšinyje. Prabėgus vos metams po įkūrimo klubas laimėjo Regionų krepšinio lygą (RKL), tada Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) iškart iškovojo sidabrą ir buvo vos per plauką nuo titulo. 2014 m., beje, jis atiteko „Mažeikiams“, kurie gavo teisę rungtyniauti LKL.
Tokio spartaus komandos kilimo Lietuvos krepšinyje seniai buvo, o klubą rėmęs A.Guoga nesikuklino ir vardino planus: „Ko gero, ateityje Trakuose turėsime areną ir žaisime LKL. Pradžia yra, belieka laimėti“, – kalbėjo A.Guoga.
Vis tik greitai pakilusi „Trakų“ komanda taip pat greitai ir nusileido. Arenos statybos, turėjusios pasibaigti 2018 m., ėmė strigti, o sąmata ėmė augti sužinojus, kad statybos numatytoje zonoje nebus tokios paprastos. Viskas baigėsi tuo, kad Trakų komanda, turinti „TonyResort“ pavadinimą, po metų jau nepateko į NKL finalo ketvertą, o šį sezoną jau praleido viso labo Regionų krepšinio lygos (RKL) B divizione. Tad LKL svajonė šiam klubui, vargu, ar dar šviečiasi.
Tiesa, Klaipėdos „Neptūnui“ rungtyniaujant Eurolygoje, A.Guoga taip pat įnešė indėlį į komandos biudžetą. Tada kiekvieną eurą branginęs klubas sugebėjo atsidurti per žingsnį nuo Eurolygos „Top 16“ etapo ir su turima sudėtimi pademonstravo puikius rezultatus.
A.Guoga 2014 m. taip pat buvo žadėjęs paremti ir Mažeikių ekipą.
Nuo 2014 m. šio verslininko vardas Lietuvos krepšinyje nebebuvo linksniuojamas taip dažnai, o tai veikiausiai buvo susiję su jo pasirinkimu sukti į politiką ir Europos parlamentą.
„Dabar belieka laimėti“, – tokią frazę per savo dalyvavimą Lietuvos krepšinyje ne kartą pakartojo A.Guoga, laidoje „Dėmesio centre“ pridėjęs, kad pokerio lošimas – tik jo privalumas, nes jis niekada nepraras tikslo nugalėti.
Vis tik iki šiol ne visos A.Guogos partijos krepšinyje pasibaigė sėkmingai. Įdomu, ar sėkmingesnės jos bus „Lietuvos ryte“.
Norėdami komentuoti prisijunkite.