7 LKL užsieniečiai, kurie nepateisina legionieriaus statuso
(7)
Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubai vis labiau remiasi legionieriais, o lietuviai vis dažniau užima pagalbinius vaidmenis, su retomis išimtimis.
Toli gražu ne visoms komandoms pavyksta surasti užsieniečius, kurie pateisintų lūkesčius ir savo statusą. Legionieriai įprastai perkami tam, kad būtų vienais iš komandos lyderių ir darytų skirtumą arba tiesiog būtų geresni už vietinius. Kitaip sakant, pakeltų ekipą į aukštesnį lygį.
Įprasta praktika Ispanijoje, Prancūzijoje ar Italijoje tokia, kad jeigu užsienietis neduoda naudos, jis keičiamas kitu. Štai naujas pavyzdys, kai Jonavoje pernai žibėjęs Dominicas Brewtonas su 9 taškų vidurkiu neįtiko Udinės komandai, tad teko keltis į Varšuvos „Legia“. Tokių pavyzdžių – apstu. Tuo tarpu LKL ekipos dažnai turi daugiau kantrybės ir suteikia žaidėjams daugiau laiko. To priežastys – riboti finansai ir galimybės pasikviesti geresnį krepšininką, nes prisivilioti į LKL užsienietį nėra lengva. Portalas Krepsinis.net kviečia pažvelgti į 7 žaidėjus, kurie yra legionieriai, bet nepateisina savo statuso.
Kay’us Bruhnke (24 metų 203 cm ūgio) Vilniaus „Rytas“. LKL: 19 min., 4,7 tšk., 2,6 atk. kam., 1,9 rez. perd., 5,9 naud. bal.
Jau vilniečiams pasirašant sutartį galima buvo pakelti antakį, bet logikos šiame sprendime tikrai buvo – Lietuvoje jau save parodęs, dar pakankamai jaunas ir su europietišku pasu. Vis dėlto vokietis savo vaidmens visiškai nepateisina. Gynyboje labai pažeidžiamas K.Bruhnke puolime savo šansų visiškai neišnaudoja – 23,3 proc. tritaškių pataikymas, nors tai turėtų būti jo stiprybė. Viena yra žibėti Mažeikiuose, kita yra bandyti įsitvirtinti Ankaros „Turk Telekom“ klube ar tame pačiame „Ryte“. Turkijoje akivaizdžiai vietos nerado, „Ryte“ irgi yra tas žaidėjas, kuris nepateisina vilčių. Sužibėjo legionierius prieš Holono „Hapoel“, bet toks pasirodymas yra labiau išimtis iš taisyklės. Lukas Uleckas vargu, ar prasčiau atrodytų už šį užsienietį. Reikia pabrėžti, kad K.Bruhnke turi didžiausią potencialą iš šio septyneto pradėti rungtyniauti geriau.
Brandonas Horvathas (27 metų 208 cm ūgio) „Gargždai“. LKL: 19 min., 6 tšk., 2,9 atk. kam., 5,8 naud. bal.
Sezono pradžioje atrodė, kad šis puolėjas gali atnešti nemažai naudos gargždiškiams, bet varžovai greitai perprato, kad gynyboje tai itin pažeidžiamas žaidėjas. Tai pamatė ir trenerių štabas, todėl B.Horvatho minutės ėmė trauktis, o atnešama nauda – vis mažesnė. Puolime šis legionierius dar turi ką pasiūlyti, bet koją kiša veiksmai kitoje aikštelės pusėje. Ne veltui jo minutes „suvalgė“ Laurynas Vaištaras, kuris taip pat toli gražu nėra kažkuo ypatingas žaidėjas. Daug pasako faktas, kad B.Hortvathas neleidžiamas ant parketo svarbiose rungtynėse, kaip, pavyzdžiui, laimėtame susitikime su Vilniaus „Rytu“. Klausimas, kiek dar B.Horvathas išbus „Gargždų“ komandoje.
Olinas Carteris (29 metų 188 cm ūgio) Jonavos „Hipocredit“. LKL: 22 min., 8,6 tšk., 1,7 atk. kam., 2 rez. perd., 3,6 naud. bal.
Amerikietis papildė Jonavos ekipą tam, kad taptų perimetro lyderiu ir padėtų spręsti „vienas prieš vieną“ situacijas, bet gelbėtoju toli gražu netapo. Priešingai, su O.Carteriu ant parketo Jonava praleidžia 7 taškais daugiau nei pati įmeta. O.Carteris atrodo kaip labai prastos komandos lyderis, bet dar žemesniame lygyje nei LKL. Metimų pasirinkimas, pataikymas, kūno kalba – viskas byloja, kad žaidėjas nėra LKL lygį atitinkantis krepšininkas. O.Carteris kol kas pataikė 17,9 proc. (7/39) tritaškių ir 32 proc. (8/25) dvitaškių. Akivaizdu, kad Jonavos ekipos problemų jis neišsprendė ir be kelių mačų po 20 taškų, kitose rungtynėse jis atrodė itin blankiai, tad bendra statistika būtų dar skurdesnė nei keli iššovimai.
Mihkelis Kirversas (29 metų 200 cm ūgio) „Jonavos Hipocredit“. LKL: 18 min., 5,6 tšk., 3,4 atk. kam., 5 naud. bal.
Esto istorija unikali – visą karjerą puolėju rungtyniavęs žaidėjas staiga tapo centru, kai nepritapo Mažeikiuose ir jį pasikvietė Jonavos ekipos vyr. treneris Mantas Šernius. Tokioms schemoms jis tikrai tiko ir buvo išnaudojamas gerai, bet pasikeitė sudėtis, pasikeitė treneriai ir M.Kirvesas vėl tas žaidėjas, kuris naudos neduoda. Kaip centrui jam trūksta ūgio, šuolio, atletiškumo ir net kovingumo, kuris galėtų kompensuoti šitas problemas. Puolėjo pozicijoje jis irgi nėra naudingas, nes neturi metimo iš toliau. Realybė tokia, kad M.Kirveso pasilikimas dar vienam sezonui nebuvo geras sprendimas ir realybė tokia, kad paskutinėje LKL komandoje renkant po 4,6 taško reiškia sugrįžimą į Estiją, tik klausimas, ar vasarą, ar dar šio sezono eigoje.
Lazaras Mutičius (27 metų 201 cm ūgio) Panevėžio „Lietkabelis“. LKL: 21 min., 6,7 tšk., 3,8 atk. kam., 1,2 rez. perd., 7,3 naud. bal.
Įprastai tokie pagalbiniai žaidėjai būna vietiniai, bet „Lietkabelyje“ yra šis bosnis. Jokio išskirtinio įgūdžio jis neturi – gynyba tarsi turėjo būti jo privalumas, tačiau taip nėra ir dažnai savo klaidas maskuojama pražangomis, kurių jis sugeba susirinkti po 3 per rungtynes. Turint omenyje, kad „Lietkabelio“ lengvojo krašto puolėjo pozicija ir taip buvo silpniausia iki Justo Furmanavičiaus atvykimo, L.Mutičius neparodė nieko tokio, kad pateisintų legionieriaus vardą. Buvo keli žybtelėjimai prieš „Šiaulius“ ir „Rytą“, kur išnaudojo tai, kad jį dengė kiauras gynyboje Jordanas Walkeris, bet bendras vaizdas slogus. Europos taurėje skaičiai apskritai siekia vos 5,3 taško ir 4,5 balo per 21 minutę, bet išlaikomas 3 pražangų vidurkis.
Stefanas Simaničius (24 metų 207 cm ūgio) „Šiauliai“. LKL: 12 min., 3,3 tšk., 2,7 atk. kam., 2,5 naud. bal.
Po 5 LKL ir 5 Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) mačų galima sakyti, kad perlo Adrijos antroje lygoje šiauliečiams rasti nepavyko. Bosnis turėjo padėti Oskarui Pleikiui, bet jam esant ant parketo komandos žaidimas smunka žemyn, o 2,6 pražangos per 13 minučių apskritai yra prastas rodiklis. S.Simaničius yra labai ribotas puolime, o „Šiauliai“ pasirinko šį žaidėją tik tam, kad reikėjo užpildyti spragą tikėdamasi, jog jis sugebės tinkamai statyti užtvaras, atkovoti kamuolius ir užbaigti metimus arti krepšio, bet ir šis rodiklis šlubuoja – 8/18 dvitaškiai. Būtų logiška, jeigu „Šiauliai“ per artėjantį FIBA „langą“ vasarį susirastų naują vidurio puolėją sezono finišui, nes naujas „penktas numeris“ labai prisidėtų prie kovos dėl 4 vietos reguliariajame sezone.
Malikas Johnsonas (28 metų 178 cm ūgio) Utenos „Juventus“. LKL: 20 min., 5,5 tšk., 1,2 atk. kam., 3,6 rez. perd., 4,5 naud. bal.
Po labai prastos sezono pradžios amerikietis atrodė kiek įsižaidęs, bet toli gražu dar yra nuo to, kad pateisintų legionieriaus ir pagrindinio įžaidėjo vaidmenį. M.Johnsonas pradėjo drąsiau atakuoti iš toli ir kol kas pataikė 11 iš 25 tritaškių, kas yra net 44 proc. Įžaidėjas yra nedidukas, todėl turėtų savo žaidimą grįsti prasiveržimais į baudos aikštelę ir varžovų gynybos ardymu, bet per 12 rungtynių metė vos 9 baudų metimus. Išprovokuojant vos po 2 pražangas nieko daugiau tikėtis ir nereikia – trūksta agresijos. Prieš sezoną tikrai iš šio žaidėjo galima buvo tikėtis daugiau, bet realybė yra visiškai kitokia. Uteniškiams belieka tikėtis, kad M.Johnsonas dar atras savąjį žaidimą, nes kol kas tiek statistika, tiek įtaka žaidimui yra prasta.
Norėdami komentuoti prisijunkite.