10 krepšininkų, kurie „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ kovoms suteikdavo tokio aštrumo, kokio nebėra dabar
(49)
Nors Rimas Kurtinaitis prisipažino, kad pasiilgo Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos rytų“ komandų akistatų, tačiau jos jau senokai nebėra tos grumtynės, kurias matydavome dar jam pirmą kartą dirbant sostinės klube.
Abiejų komandų žaidėjai už aikštės ribų yra labai taikūs žmonės, o jų draugystę sustiprina ir kartu leidžiamos vasaros Lietuvos rinktinėje. Mažiau kietų grumtynių aikštelėje, mažiau aistras keliančių kalbų ir išnykę susistumdymai – taip atrodo dabartinės „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ kovos.
„Žalgirio“ ar „Lietuvos ryto“ sirgaliai turi vis mažiau nekenčiamų žaidėjų varžovų stovykloje, kurių atvykimą pasitinka su plakatais ar skanduotėmis.
„Žalieji“ dabar savo priešiškumą nukreipė ant Artūro Gudaičio, o vilniečiai – ant Antano Kavaliausko. Tik Artūras Jomantas ir Paulius Jankūnas dar mena tas kovas, kai aikštelėje vykdavo labai kietos kovos ir dažnai nebūdavo išvengta net susistumdymų.
Krepsinis.net prieš šeštadienio Lietuvos krepšinio lygos („Tete-a-Tete Casino“ LKL) dvikovą prisiminė tuos laikus, kai „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ komandose žaisdavo tokie krepšininkai, kurių pasirodymas aikštelėje sukeldavo daug emocijų ir priešprieša tarp LKL grandų buvo juntama kur kas didesnė.
Babrauskas
Steponas Babrauskas. Iš viso septynerius metus „Lietuvos ryte“ praleidęs Stepas buvo itin mėgstamas šios komandos sirgalių, kadangi buvo tikras kovotojas, pasirengęs sudraskyti į skutelius ne tik „Žalgirio“ vyrus, bet visus oponentus. Tikras karys ir tikras kapitonas Kaune būdavo sutinkamas labai nedraugiškai, kadangi, kaip ir A.Jomantas, nevengdavo nešvaraus žaidimo ar vaidybos. Tokie epizodai nepralysta pro akis „Žalgirio“ sirgaliams.
Donatas Zavackas. Turbūt šis 35-erių puolėjas gali pasakyti, kad niekada negyvens Kaune. Užteko tik pasakyti, kad „Kaunas yra mėšlo krūva“ ir D.Zavackas tą pačią akimirką tapo nemėgstamiausiu krepšininku ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje. Nors šis klaipėdietis „Lietuvos ryto“ garbę gynė vos dvejus metus, spėjo įstrigti į atminti visam gyvenimui.
Haris Mujezinovičius. Dvejus metus „Lietuvos ryte“ praleidęs bosnis buvo tikras medkirtys. Dvikovose su „Žalgiriu“ ant parketo nuo jo smūgių krisdavo P.Jankūnas ir kiti aukštaūgiai. Dėl to dažnai kildavo susistumdymai tarp žalgiriečių ir „Lietuvos ryto“ atstovų. Aršusis puolėjas buvo vienas tų krepšininkų, kuris negailėdavo oponentų ir rungtyniaudavo itin grubiai. H.Mujezinovičiaus ir Tanokos Beardo ar pirmuosius žingsnius „Žalgiryje“ žengusio P.Jankūno kovos būdavo labai kietos ir emocingos.
Matthew Nielsenas. 3,5 sezono „Lietuvos ryte“ praleidęs australas pats dažnai būdavo traumuotas, bet neretai traumuodavo ir savo varžovus. Su aukštaūgiu pagal nešvarų žaidimą galėdavo pasivaržyti tik jo komandos draugas H.Mujezinovičius – niekas kitas neprilygdavo iš arti. Kaišiojamos kojos prabėgantiems gynėjams – tikra M.Nielseno vizitinė kortelė.
Robertas Štelmaheris. Latvis buvo labai priešiškai nusiteikęs „Žalgirio“ atžvilgiu ir kartais net atvirai pasityčiodavo iš varžovų. Užtenka prisiminti įžaidėjo atsispaudimus po laimėto BBL finalo. Taip jis tarsi parodė, jog pergalė prieš „Žalgirį“ buvo tokia lengva, kad liko jėgų ir papildomiems pratimams. Prie kaktos pridėtas sugniaužtas kumštis po taiklaus tritaškio atsisukus į „Žalgirio“ sirgalius – toks būdavo tipinis R.Štelmaherio elgesys. Turbūt visi pamename ir epizodą, kai jis vos nesusimušė su T.Beardu.
Popovičius
Marko Popovičius. Pats nemėgstamiausias „Lietuvos ryto“ sirgalių žaidėjas, bet mėgstamiausias žalgiriečių aistruolių krepšininkas, kuris nuolat kartodavo, jog myli Kauną, „Žalgirį“ ir šio klubo sirgalius. Kroatas net su skaudančia nugara ar sužeista koja eidavo ant parketo ir prieš „Lietuvos rytą“ žaisdavo taip lyg tai būtų jo paskutinis mačas gyvenime. M.Popovičius vilniečių sirgalių nekentė ir palikęs „Žalgirį“, kai su Kazanės „Unics“ atvyko į „Siemens“ areną ir nukovė vietos komandą pats surengdamas galingą pasirodymą. Po dvikovos jis demonstratyviai pasirodė „Lietuvos ryto“ sirgaliams ir taip parodė, ką apie juos mano.
Jonas Mačiulis. Tikras kaunietis ir tikras „Žalgirio“ patriotas. Ketverius metus gimtojo miesto garbę gynęs puolėjas užsitraukė didelę vilniečių nemalonę. Jis ne tik sėkmingai žaisdavo prieš „Lietuvos rytą“, bet ir pasižymėdavo labai „nešvariu“ žaidimu. O kur dar emocijos, nukreiptos prieš varžovų sirgalius ir atvira neapykanta sostinės komandai. J.Mačiulis pažadėjo grįžti karjerą baigti „Žalgiryje“, todėl galės vėl kovoti prieš savo „mėgstamą“ komandą.
DeJuanas Collinsas. Emocingas amerikietis būdavo labai mušamas „Lietuvos ryto“ žaidėjų, bet ir pats negailėdavo savo oponentų. Įžaidėjas ne tik daug kalbėdavo po rungtynių, bet ir mačo metu nevengdavo naudoti taip vadinamąjį „trash talk“ („purvinas kalbas“), kuriuo siekdavo išmušti oponentus iš pusiausvyros. Gausybę kartų D.Collinsas įsiveldavo į susistumdymus su „Lietuvos ryto“ žaidėjais, ypatingai A.Jomantu, kuriam būdavo patikėta dengti šį atakų organizatorių. Tokio aršaus žaidėjo dabar trūksta abiejų komandų sudėtyse.
Dainius Šalenga. Tikras „Žalgirio“ karys, kuris klube praleido beveik dešimtmetį. Puolėjas prieš principinį varžovą rungtyniaudavo visada sėkmingai ir su maksimaliu nusiteikimu. Ištikimas žalgirietis, kuris geriau nei bet kas kitas suprasdavo akistatų su „Lietuvos rytu“ svarbą. D.Šalenga tritaškiais skaudžiai bausdavo vilniečius, o jo dėjimai ant kojų keldavo visą Kauno sporto halę. Didelių konfliktų su „Lietuvos ryto“ žaidėjais D.Šalenga neturėjo, tačiau buvo nemėgstamas Vilniuje.
Mindaugas Timinskas. Dar vienas ištikimas žalgirietis, kuris geriau nei bet kas kitas suprasdavo akistatų su „Lietuvos rytu“ svarbą. Keturis sezonus „Žalgiryje“ praleidęs šilutiškis labiausiai visiems įsiminė skambiuoju metimu per 0,3 sekundės, leidusiu kauniečiams laimėti sostinėje.
Norėdami komentuoti prisijunkite.