Skirtingų sistemų susidūrimas, kuriame specialus vaidmuo gali būti numatytas ir J.Mačiuliui

Po dviejų metų pertraukos Madrido „Real“, kaip ir Jonas Mačiulis – vėl finalo ketverte ir vėl labai reali pretendentė kelti Eurolygos čempionų trofėjų į viršų.

Pusfinalyje Pablo Laso auklėtinių laukia varžovas, propaguojantis pastebimai kitokį krepšinį. Laukia skirtingų sistemų susidūrimas, kurio nugalėtojas tęs kovą dėl titulo finale.

Šiame sezone „Real“ ir „Fenerbahce“ buvo susidūrusius du kartus ir pasidalino po pergale. Stambule dramatišką trilerį paskutinę akimirką laimėjo šeimininkai (78:77), o Madride gynybinio pobūdžio akistatoje triumfavo „Real“ (61:56).

Nors motyvacijos Madrido krepšininkams tikrai netrūks, jie tikrai nepamiršo praėjusių metų ketvirtfinalio, kurio serijoje prieš Željko Obradovičiaus auklėtinius buvo bejėgiai – ją pralaimėjo 0:3.

Toks pasirodymas dar labiau paskatino „Real“ vadovus vasarą sustiprinti sudėtį, užkamšant vieną opiausių praėjusio sezono skylių – atletizmo priekinėje linijoje trūkumą.

Vasarą įsigyti Anthony Randolphas ir Othello Hunteris gerokai sustiprino priekinę liniją, o Sergio Rodriguezo netektį nuostabiai kompensavo didžiulę pažangą pademonstravęs Luka Dončičius.

Yra pagrindo teigti, kad šiame Eurolygos finalo ketverte „Real“ – turtingiausia individualiu talentu komanda. Daug ką sako faktas, kad tokie žaidėjai kaip Andresas Nočioni, Dontaye Draperis ar Trey'us Thompkinsas neretai vaidina epizodinį vaidmenį.

Talento „gylį“ iliustruoja ir iškalbingas statistinis faktas, pagal kurį „Real“ neturėjo lygių tarp visų 16 Eurolygos komandų šiame sezone. „Real GM“ duomenimis, po 119,8 taško per 100 atakų rinkusi Madrido ekipa demonstravo geriausią puolimą turnyre.

Nors „Real“ žaidimą puolime sunku įsprausti į griežtus rėmus, ji atspindi Ispanijos komandoms būdingą improvizacijos ir greičio sąrangą. Madrido komanda statistiškai buvo šešta greičiausiai turnyre rungtyniavusi ekipa (vidutiniškai surengdavo 71,8 atakos), o tą lengvabūdišką krepšinio braižą geriausiai iliustruoja lyderio Sergio Llullo pomėgiai aikštėje.

P.Laso visiškai nevaržo savo lyderio laisvės, tad jis gali sau leisti į krepšį vieną po kito siųsti tokius metimus, kokius retas ryžtųsi atlikti. S.Llullas aikštelėje gali tapti visiškai neprognozuojamu, bet tuo pačiu labai pavojingu.

Kai ispanas bus ant parketo, „Fenerbahce“ gynyba negalės atsipalaiduoti nė akimirkai, nes S.Llullas jau ne kartą tiesiog užmėtė varžovus tritaškiais iš tokių situacijų, iš kokių taip efektyviai lemiamomis akimirkomis Europoje neatakuoja niekas kitas.

„Fenerbahce“ gynybai reikės ieškoti būdų, kaip išmušti S.Llullui pasitikėjimą savo jėgomis ir kaip atkirsti jį nuo likusios komandos, kad ispano 5,9 rezultatyvaus perdavimo vidurkis netaptų rimta problema.

Kitas žmogus, kuris neabejotinai susilauks padidinto „Fenerbahce“ gynybos dėmesio – bene geriausias snaiperis Europoje Jaycee Carrollas. Kai jis yra aikštelėje, „Real“ puolimo fokusas nukrypsta į derinius, skirtus išvesti amerikietį metimui po užtvarų.

Tiems „Fenerbahce“ gynėjams, kuriems bus liepta vaikytis greitą, nuostabiai užtvaromis besinaudojantį ir ypatingai staigiu bei mirtinai pavojingu metimu pasižyminti oponentą, teks juodas darbas, nuo kurio atlikimo kokybės gali priklausyti labai daug.

42,2 proc. tikslumu iš toli atakuojantis J.Carrollas ne tik reikalauja individualios priežiūros. Neretai jis labai aukštai ištraukia ir varžovų aukštaūgį, kuris priverstas apsunkinti amerikiečiui galimybę priimti kamuolį, kai šis išlenda iš užtvaros. Pernelyg į J.Carrollą koncentruota gynyba neretai tampa itin pažeidžiama kitose aikštelės vietose, tad šis snaiperis didžiulę įtaką varžovų gynybai daro net neturėdamas kamuolio savo rankose.

Žmogus, kuris geriausiai nubaudžia, kai jo tiesioginis oponentas pernelyg susikoncentruoja į pagalbą su S.Llullu ir J.Carrollu dirbantiems gynėjams – Gustavo Ayonas. Šis „Real“ „centras“ yra labai staigus, kirsdamas link krepšio, o taip pat nuostabiai skirsto kamuolį. Jo rezultatyviu perdavimu, kurių jis per mačą atlieka 2,3, pasibaigia net 21 proc. visų „Real“ atakų, kai jis yra aikštėje – tai skaičius, kuris gėdos nedaro net ir gynėjams.

Praėjusio sezono ketvirtfinalyje Ž.Obradovičius ir jo auklėtiniai turėjo vienu rūpesčiu mažiau. Toje serijoje „Real“ komandoje nebuvo A.Randolpho – amerikiečio, aikštelėje galinčio daryti iš esmės viską. Iš Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ vasarą į Madridą persikėlęs puolėjas yra pavojingas bet kuriame aikštės plote. Jis gali inicijuoti kontrataką, nubausti tritaškiu ar metimu iš vidutinio nuotolio, sužaisti nugara į krepšį bei prasiveržti prieš lėtesnį varžovą. Be to puikus kūnas ir atletizmo savybės leidžia jam svariai prisidėti ir gynyboje.

Šiuos keturis krepšininkus galima vadinti „Real“ smogiamąja ketveriuke, tačiau Madrido komanda yra tokia talentinga, kad pridaryti rimtų problemų varžovams gali bet kuris registruotas žaidėjas. Įskaitant ir Joną Mačiulį, kuris vos per 15 minučių tapo svarbia figūra pirmojoje šių komandų akistatoje sezone.

Tą vakarą Stambule Jonas surinko 10 taškų (2/3 dvit., 2/3 trit.), atkovojo 2 kamuolius, atliko rezultatyvų perdavimą ir pasižymėjo 10 naudingumo balų. Nors puolime lietuvis dažniausiai nėra pirmasis pasirinkimas, tam tikrose situacijose jis gali tapti rimtu „Real“ ginklu.

Pavyzdžiui, tuo atveju, jei „Fenerbahce“ puolimas įstrigs, o Ž.Obradovičius matys, kad jam išjudinti būtini taiklūs tolimi metimai. Tokiu atveju jis gali nuo suolo pakelti snaiperį Jamesą Nunnally, kaip kad nutiko trečiosiose ketvirtfinalio serijos su Atėnų „Panathinaikos“ rungtynėse, kai jis per 23 minutes įdūrė 3 tritaškius, surinko 12 taškų ir 17 naudingumo balų.

Liauno sudėjimo 200 cm ūgio amerikietis J.Mačiuliui taptų lengvu grobiu arti krepšio. „Real“ turi žaidimo schemų, kurios sukurtos išvesti lengvąjį kraštą žaidimui „ant ūselio“. Susiklosčius aplinkybėms, gali būti taip, kad „Real“ pamėgins išnaudoti lietuvio kūną ir įgūdžius, kad puldama atakuotų J.Nunnally.

Bogdanovičius

„Fenerbahce“ stiprybė – gynyba

Skirtingai nei Madrido komanda, „Fenerbahce“ žaidimo tėkmę labiau linkusi kontroliuoti poziciniu puolimu, o labiausiai itin gerai sustyguota gynyba. Ž.Obradovičiaus kariauna yra labiau disciplinuota ir propaguoja krepšinį, kuriame mažiau improvizacijos.

Tai iliustruoja du skaičiai: „Fenerbahce“ yra lėčiausiai Eurolygoje šį sezoną rungtyniavusi komanda (68,6 atakos per mačą) ir ketvirta geriausiai besigynusi (praleisdavo po 107 taškus per 100 atakų).

Pirmiausia, gynyboje „Fenerbahce“ išsiskiria ūgiu bei mobilumu. Toks žaidėjas kaip 197 cm ūgio gynėjas Bogdanas Bogdanovičius gali pakankamai sėkmingai gintis arti krepšio, o 208 cm ūgio puolėjas Ekpe Udoh – perimetre.

Tai suteikia prabangą „Fenerbahce“ daugybę problemų spręsti taikant susikeitimo ginamaisiais taktiką, kai tokiu būdu varžovai yra verčiami žaisti vienas prieš vieną, užuot savo žaidimą grįsdami taip, kaip jie įpratę – deriniais.

Taip neretai „Fenerbahce“ įklampina oponentus į jiems parankesnį žaidimą vienas prieš vieną, kuriame jų ūgio ir atletizmo savybės neretai laimi savotišką dvikovą prieš oponentų įgūdžius žaisti individualiai.

Susitvarkę prie savojo krepšio Stambulo krepšininkai naudojasi progomis užpulti greitai, tačiau vengdami nereikalingų avantiūrų. Jei oponentai drausmingai grįžta į gynybą, „Fenerbahce“ linkusi stabdyti žaidimą ir ieškoti progų pasižymėti poziciniame krepšinyje.

Jame esminis žmogus – B.Bogdanovičius, kurio gebėjimai kurti „du prieš du“ situacijose bei sužaisti vienas prieš vieną yra varomoji komandos jėga. Jei varžovai, taikydami „stepoutą“, mėgina atkirsti serbą nuo likusios komandos ir neleisti jam patogiai atakuoti, „Fenerbahce“ turi žmones, kurie už tai gali nubausti skaudžiai.

Tada atsiskleidžia geriausios E.Udoh ir Jano Vesely savybės. Pastarasis yra staigus įkirsdamas link krepšio bei pajėgus dėjimu į krepšį uždaryti aukštus komandos draugų perdavimus. Net jei pagalbos rotacijos įvyksta laiku ir čekas kamuolio arti krepšio nepriima, jis sukuria milžinišką spaudimą „lentai“, dažnai tiesiog taisydamas netaiklius komandos draugų metimus (atkovoja 1,6 kamuolio puolime per susitikimą).

Savo ruožtu, E.Udoh išsiskiria nuostabiu krepšinio intelektu ir gebėjimais perduoti kamuolį. Tai žmogus, kuris gali labai efektyviai bausti varžovų gynybą atvejais, kai ši taiko „stepoutą“ prieš B.Bogdanovičių arba ne mažiau pavojingą metiką Bobby Dixoną. Gavęs kamuolį iš pastarųjų E.Udoh nuostabiai įvertina pagalbos rotacijas ir be problemų išgliaudo vadinamąsias „4 prieš 3“ situacijas, surasdamas laisvą komandos draugą arba pats bausdamas metimu iš vidutinio nuotolio.

Trys lemiami faktoriai

Žaidimo greitis: didžiulį pranašumą šioje dvikovoje turės komanda, kuri primes jai parankų žaidimo greitį. „Fenerbahce“ nenori įsivelti į „Real“ parankų „bėk ir mesk“, o Madrido komanda nenori suvaržytos laisvės labiau jėgos ir ūgio pranašumus atskleidžiančiame poziciniame žaidime.

B.Bogdanovičiaus pasirodymas: šio serbo rankose yra mažiausiai pusė „Fenerbahce“ žaidimo gijų. Būtent nuo to, kaip jam seksis kurti „du prieš du“ situacijose bei bausti „Real“ už klaidas gynyboje gali priklausyti jo komandos likimas. Pirmuosiuose dvejuose mačuose su „Panathinaikos“ B.Bogdanovičius tiesiog dominavo – rinko po 24 taškus, 5 rezultatyvius perdavimus, 6,5 atkovoto kamuolio ir 35 naudingumo balus. Šis žmogus „Real“ gynybai taps neabejotinu prioritetu.

Kaip „Real“ išnaudos ūgio pranašumo situacijas: galima prognozuoti, kad Ž.Obradovičius mėgins įvelti „Real“ į statišką ir daug atakos laiko sekundžių reikalaujantį žaidimą, ieškant kaip įvesti kamuolį ūgio pranašumo situacijose atsidūrusiems žaidėjams. Taigi „Real“ sėkmė nuo to gali labai stipriai priklausyti. Jeigu Madrido gynėjai laiku įvertins tokias situacijas ir sparčiai nusiųs kamuolį ten, kur jos atsiranda, „Real“ gali priversti „Fenerbahce“ labai brangiai mokėti už pakankamai rizikingą planą gynyboje.

„Ilgoji pertrauka“: Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas, diskusijos dėl gynėjų grandies, dvyliktuko pasirinkimas ir „M Basket“ pirmieji tarpsezonio darbai