„Rasų“ treneris A.Vilimas: norėčiau, kad taptume NKL čempionais, tik gal dar per anksti

Po pirmojo savaitgalio kovų Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) Raseinių „Rasai“ pasidalino interviu su komandos vyr. treneriu Albertu Vilimu. Lygos naujokų strategas kalbėjo apie pasiruošimą sezonui, grįžimą į antrąjį Lietuvos krepšinio divizioną, komandos naujokus ir tikslus.

– Treneri, kaip Raseinių komandai klostėsi pasiruošimo laikotarpis?

– Pilnos komandos neturėdami, su atskirais žaidėjais pradėjome treniruotis rugpjūčio mėnesį. Rugsėjį jau buvome pilna komanda. Giedrius Kurtinaitis prisijungė tik nuo rugsėjo vidurio. Turėjome draugiškų rungtynių ir po truputėlį judėjome link starto.

– Kaip naujausiam komandos pirkiniui Giedriui Kurtinaičiui sekėsi prisijungti prie Raseinių komandos?

– Kai žmogus moka žaisti krepšinį, jam nėra sunku priprasti. Jis žino, kaip tas daroma, yra gero būdo. Gerai sutariam, viskas yra gerai. Tik reikia daugiau laiko, kad jį geriau panaudotume ir kad komandos nariai vienas kitą geriau suprastų. Šiaip, ir ranką turi, kaip tėčio (G.Kurtinaičio tėvas – garsus lietuvių krepšininkas Rimas Kurtinaitis – aut. past.), tik gal vasarą mažiau sportavęs, sunku formą pagauti, bet tai yra laikinas dalykas.

– Prieš 15 metų Raseinių komanda rungėsi LKAL. Šiemet „Rasai“ atstovaus miestui antroje Lietuvos krepšinio lygoje. Kas nuo to laiko pasikeitė?

– Turbūt aš pasenau (juokiasi). Krepšinis tapo intensyvesnis, agresyvesnis, gražesnis, malonesnis akiai, žaidėjai dirba profesionaliau. Viskas juda į priekį, krepšinis taip tobulėja, kad net neaišku, kas bus toliau. Mums reikia tik džiaugtis, kad mes turime vietą NKL. Gal išlipsime dar aukščiau. Svarbiausia, kad viską padarėme savo darbu, vietą iškovojome sportiniu principu. O dabar reikia dar daugiau dirbti. Turime puikias sąlygas, tad tereikia nuoširdaus darbo ir tada bus rezultatai.

– Neabejotinai ir jūs pats nuo to laiko patobulėjote...

– Aš džiaugiuosi, kad man gyvenimas suteikė progų, kad teko būti ne tik LKAL lygoje. Teko dirbti ir su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“, ir Vokietijoje, ir LKL su Palangos komanda. Aš džiaugiuosi, kad dirbu su savo buvusiais auklėtinais. Mes kiekvienas turime savo charakterius, bet čia ir yra menas, kaip sukurti gerą kolektyvą, čempionų komandą. Aš tikėjau, jog  turime čempionų komandą, tad palikome šiam sezonui žaidėjų branduolį. Aš tikiu jais.

– Stengiatės komandoje turėti kuo daugiau raseiniškių ar taip nutiko atsitiktinai?

– Mūsų, kartu su klubo prezidentu Jordanu Kenstavičiumi, vizija – duoti žaisti saviems žmonėms. Netgi dabar yra vienas 1999 metų gimimo Simonas Andraitis. Jam dabar yra 15 metų ir jis yra kandidatas į mūsų klubą. Norim, kad tie vaikai, kurie nori ir gali žaisti, patektų čia ir tobulėtų.

– Ar ateinančiam sezonui esate iškėlęs klubui tikslus?

– Jei daug metų žaistume toje pačioje lygoje, pavyzdžiui RKL, tai viskas aišku – norėtume dar kartą tapti čempionais. Dabar mes atėjome čia. Mums reikia prasukti pirmą ratą, pasižiūrėti kokie varžovai, kokie mes, ko trūksta, o tada jau galime pakovoti. Dabar yra minimali programa – žaisti gerai kiekvienas rungtynes, o maksimali – užimti kuo aukštesnę vietą. Būtų super, jei patektume į aštuntuką. Negaliu to sakyti garsiai. Aišku, norėčiau kad taptume čempionais, bet dar gal per anksti.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra