Krepsinis.net portale naujoji „MISsMATCH“ dalis, kurioje – dar vienas puikiai pažįstamas veidas.

Ramūnas Butautas praėjusius metus praleido nedirbdamas vyr. trenerio darbo ir panašu, kad artimiausi metai jam bus tokie pat. Šiuo metu specialistas dirba Lietuvos sporto universitete (LSU), kur užima Krepšinio studijų ir mokslo centro vadovo pareigas.

„Aš užtektinai prisivažinėjau, džiaugiuosi, kad galiu bendrauti lietuviškai su Lietuvos jaunimu ir dar jei jaučiuosi kažkam reikalingas, man viskas gerai, nereikia dėl manęs išgyventi. Viską padariau sąmoningai“, – šypsojosi treneris, dabar treniruojantis tik LSU studentų komandą.

Vis tik naujosios jo pareigos apims ne tik jaunimo ugdymo koordinavimą – nuo kitų metų žadama pradėti visų Lietuvos trenerių licencijavimą. Tai reiškia, kad specialistai, neturintys specialaus aukštojo išsilavinimo sporto srityje, turės skirti laiko pusantrų metų mokslams ir įgyti atitinkamas žinias.

Tai galios visiems specialistams – pradedant tais, kurie dirba tik su vaikais, ir baigiant Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ar Eurolygos treneriais. R.Butautas tikisi, kad tai bus ne tik formalumas, o kartu suteiks naudos ir žinių visiems treneriams.

Tiesa, kai kuriems itin tituluotiems treneriams, kaip kad, pavyzdžiui, Jonas Kazlauskas, ko gero būtų taikoma išimtis, kadangi jis su Lietuvos rinktine yra iškovojęs įvairių medalių Europoje ir pasaulyje.

„Tokiems specialiems atvejams be abejo bus išlygos. Jis turėtų ne pats mokytis, bet mokyti kitus. Manau, kad licencija bus suteikta ir už nuopelnus. Jei treneris yra iškovojęs medalius olimpiadoje, Europoje, pasaulyje, būtų kvaila jį sodinti į universiteto suolą“, – sakė R.Butautas.

Pats savo karjerą į dvi aiškias dalis – iki 2009 ir po 2009 metų dalijantis treneris kalbėjo ir apie rinktinės trenerio specifiką, ir kiek pasikeitusią šio darbo kasdienybę. R.Butautas sako, kad nelemtas Europos čempionatas Lenkijoje, kur Lietuva liko tik 12-ta, jam nepasimiršo dar ilgai, o ir įtakos tolesnei karjerai taip pat turėjo.

„Viskas paprasta – mano karjera dalijasi iki Lenkijos ir po. Gal ne taip kaip anksčiau, bet žinau, kad to šleifo niekada neatsikratysiu. Po šoko atsigauti reikėjo metų, bet tai lydi mane visada ir man ne gėda prisipažinti. Jaučiuosi kaltas iki šiol. Viskas yra permąstyta, apgalvota ir gaila, kad nieko negali pakeisti.

Tai turėjo įtakos ir vėliau. Meluočiau, jei sakyčiau, kad visiškai nusispjauti. Tikrai nevaikštau, nedaužau galvos į sieną, gyvenu puikų gyvenimą, turiu mėgstamą darbą, puikią šeimą, gerus draugus – turiu viską, ko man reikia“, – šypteli buvęs Lietuvos rinktinės treneris, apie 2009-uosius metus kalbėsiantis ir antroje pokalbio dalyje.

Pirmoje pokalbio dalyje treneris užsiminė ir apie darbą Libano rinktinėje, ir susidūrimą su įvairų bendravimą taikančiais agentais.

„Labai daug priklauso nuo agento: iš kokios šalies, kokiai agentūrai priklauso. Esu ir pats susidūręs su grasinimais: jei nepaimsi šito, šito ir šito žaidėjo, sugriausime tau karjerą. Mano kolegoms yra buvę ir rimtesnių grasinimų. Kai kurių šalių agentai dirba tokiais metodais“, – pasakojo R.Butautas.

Antroji „MISsMATCH“ pokalbio dalis apie (ne)didesnį pralaimėjimų toleravimą, lyderių ugdymą, įžaidėjų problemą ir širdį glostančius auklėtinių žodžius – po savaitės Krepsinis.net portale. 

Pirmoje „MISsMATCH“ dalyje:

00:45 – apie naują veiklą už krepšinio aikštelės ribų

04:20 – apie privalomas treniravimo studijas visiems Lietuvos specialistams

12:30 – apie atitrūkimą nuo trenerio darbo

16:50 – apie daugėjančią lietuvių paklausą rinkoje ir agentų įtaką trenerių karjerai

22:00 – apie požiūrį į legionierius trenerius

23:40 – apie karjerą „iki Lenkijos ir po Lenkijos“

25:40 – apie rinktinės trenerio darbo prestižą  

30:00 – apie išprotėjimą dėl krepšinio Libane