Puikus „Šiaulių“ ateities žingsnis padės užkamšyti vieną opiausių spragų Lietuvos krepšinyje (5)

Tai, kad tarp Lietuvos krepšinio lygos („Tete-a-Tete Casino“ LKL) ir Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) atotrūkis yra didžiulis, akivaizdu jau seniai.

Visų pirma, dėl to, kad jau eilę metų NKL čempionams belieka tik pasvajoti apie žaidimą pajėgiausioje šalies lygoje, o „Mažeikių“ pavyzdys 2014–2015 m. sezone tapo nuviliančiu, nes klubas turėjo nemažai sunkumų pirmoje sezono dalyje ir sėkmingiau atrodė tik jam įpusėjus.

Visų antra, nedažnas NKL žaidęs krepšininkas būna pajėgus pakilti iki LKL lygio ir ten būti bent jau solidžiu atsarginiu, turinčiu perspektyvą įsitvirtinti lygoje.

NKL marškinėlius išaugę krepšininkai įprastai turi dvi išeitis: keliauti į LKL vidutiniokus arba išvykti į užsienio klubus, kurie dažnu atveju vis tiek yra NKL ekipų lygio bei pranašumą turi nebent dėl solidesnio atlyginimo.

Per tris pastaruosius NKL sezonus, neįskaičiuojant ką tik pasibaigusio, į LKL persikėlė maždaug keturios dešimtys krepšininkų, panašiai tiek pat išvyko ir į užsienį. Tiek vienu, tiek kitu atveju situacijos pakrypsta įvairiai.

Vis tik objektyvumo dėlei, šįkart pažvelgsime į jaunesnius žaidėjus, kurie NKL komandas paliko būdami ne vyresni nei 26 metų amžiaus bei dar turėdami ateities perspektyvų.

Viena populiaresnių lietuvių krypčių yra trečioji–ketvirtoji Prancūzijos lyga. Ją pasirinko tokie žaidėjai kaip Darius Tarvydas, Ignas Labutis, Henrikas Vorotnikovas, Deividas Keburys ar Karolis Brusokas. Pagrindinės to priežastys yra labai paprastos – graži šalis, geros sąlygos sportuoti ir solidus užmokestis. Tiesa, rinktis Prancūzijos ketvirtąją lygą rizikinga dėl to, kad statistika ten nėra vedama, tad pritraukti pajėgesnių klubų dėmesį – sudėtinga. Tikėtis galima nebent to, kad pavyks palypėti laipteliu aukščiau toje pačioje Prancūzijoje.  

Populiarus pasirinkimas tarp išvykėlių taip pat yra Vokietija. Darius Marcinkevičius, Arūnas Sakalauskas žaidžia ketvirtojoje lygoje, Antanas Udras praėjusį sezoną baigė antrojoje, o Šakių „Vytį“ dar sezono pradžioje palikęs Modestas Paulauskas tyliai spėjo debiutuoti ir pajėgiausioje lygoje, Bremerhaveno komandoje, kur per du mačus pasižymėjo 3 taškais.

Po Latviją, Estiją, Graikiją ar Ispaniją išsibarsčiusių lietuvių yra sočiai, bet į atskirą kategoriją dar patektų jaunimas, kuris patraukė Europos grandų dėmesį ir Lietuvą paliko dėl solidesnių komandų. Kauno „Žalgirio“ sistemos išaugintas Arnas Velička tapo Barselonos „Barcelona Lassa“ dalimi, o Arnoldas Kulboka prisijungė prie Bambergo „Brose Bamberg“ klubo.

Vis dėlto tie žaidėjai, kurie NKL rungtyniavo gana solidžiai, įprastai sulaukdavo šanso jėgas išbandyti ir LKL komandose. Tiesa, čia vėl variantų yra ne vienas: kai kurie klubuose įsitvirtindavo sėkmingai, kai kurie dėl lygių skirtumo turėdavo trinti suolą, o dalis tokių galiausiai pasirinkdavo produktyviausių metų nešvaistyti nežaidžiant ir keliauti į užsienį, kaip Martynas Sajus.

Per trejus pastaruosius metus Lukas Lekavičius buvo ryškiausias pavyzdys, kaip iš NKL įšokti į žymiai aukštesnio lygio klubą. Donatas Sabeckis, Martynas Echodas ir Tomas Lekūnas rado savo vietą pajėgių žaidėjų neturėjusiuose „Šiauliuose“, Karolis Guščikas ir Julius Kazakauskas – Alytaus „Dzūkijoje“, Ignas Vaitkus buvo dažnai matomas Kėdainių „Nevėžio“ starto penkete.

Per tris sezonus Pasvalyje Osvaldas Olisevičius tapo vienu „Pieno žvaigždžių“ lyderių, o „Žalgiryje“ vietos nesuradęs Donatas Tarolis kelis kartus šį sezoną pasižymėjo kaip „Lietkabelio“ didvyris.  

Vis dėlto didesnei daliai NKL krepšininkų nėra lengva adaptuotis prie kitais greičiais ir kitu meistriškumu pasižyminčios LKL, tad čia iškyla problema, ką daryti su žaidėjais, kuriems reikalinga tiek patirtis aukštesniame lygyje, tiek žaidimo laikas.

Gerai tą parodė šio sezono Prienų–Birštono „Vytauto“ pavyzdys ir šansą LKL gavę jauni krepšininkai. Jei Laurynas Birutis atrodė brandžiau nei kiti, tai Arnui Beručkai, Kristupui Žemaičiui ar Mantui Šerkšnui dar tikrai yra ką nuveikti, norint rungtyniauti geriausioje šalies lygoje.

Tokiems jauniems krepšininkams kaip šie, taip pat „Neptūnui“ priklausančiam Matui Jucikui ir Laurynui Beliauskui, Vilniaus „Lietuvos ryto“ talentui Margiriui Normantui, žalgiriečiams Martynui Varnui, Gyčiui Masiuliui, Pauliui Valinskui bei eilei kitų neabejotinai praverstų kojas apšildanti stotelė tarp NKL ir LKL. Tokia, kokia kadaise buvo Vilniaus „Sakalų“ komanda, kurios mokyklą praėjo Martynas Gecevičius, Mindaugas Kuzminskas, Renaldas Seibutis ir daugybė kitų dabar gerai žinomų krepšininkų.

Gali būti, kad jau nuo kito sezono tokios misijos imsis „Šiaulių“ komanda.

„Mūsų mintis yra tokia, kad turime po truputį kilti aukštyn, auginti jaunimą. Reikės rašytis ilgalaikius kontraktus ir stengsimės užsiauginti žaidėjus, kad kiekvieną sezoną būtume vis stipresni. Reikės bendrauti su kitais klubais, kviesti tuos, kurie nepatenka į pagrindines sudėtis LKL. „Šiauliai“ bus tarpinė stotelė“, – Krepsinis.net portalui sakė „Šiaulių“ prezidentas Mindaugas Žukauskas.  

Toks sprendimas padės užkamšyti kelias spragas Lietuvos krepšinyje. Pirmiausiai, atotrūkio tarp NKL bei LKL. Visų antra, jaunimo išsivažinėjimo į n-tas užsienio lygas, tačiau tada, kai jų pagrindinis tikslas nėra vien uždirbti daugiau pinigų. Visų trečia, klubams nereikės galvoti, kaip užauginti pamainą, nerizikuojant komandos rezultatais.

Jeigu kitą sezoną LKL turėsime „Sakalų“ modelio „Šiaulių“ klubą, tokios permainos bus neabejotinai vienos geriausių Lietuvos krepšiniui per pastaruosius kelerius metus. 

„Ilgoji pertrauka“: Kaukėno klaidos ir kompetencija, Lietuva elite su Maksvyčiu, „Ryto“ abonementai, „Lietkabelio“ likę darbai, 20-mečių pasirodymas ir perspektyvos, žurnalistinė etika dėl situacijos Puerto Rike ir LKL klubų pinigai iš generalinių rėmėjų